Žvakūnė (lot. Pachystachys) priklauso akantinių šeimos augalų grupei. Jos tėvynė yra tropiniai Amerikos regionai. Gyvojoje gamtoje žvakūnė yra visžalis tropikų augalas (krūmas). Kaip kambarinė gėlė paplitusi tik viena žvakūnės rūšis – geltonoji žvakūnė, kuri išauga iki pusės metro aukščio.
Šios gėlės stiebai pakankamai ploni, ant jų vienas priešais kitą išsidėstę tamsiai žali, ovalios formos lapai smailėjančiais galais, kurie gali išaugti iki 10 cm ilgio. Žvakūnė žydi nuo pavasario pabaigos iki rudens. Šios gėlės varpos pavidalo geltoni žiedynai, kaip ir jos lapai, gali pasiekti 10 cm ilgį. Būtent šie žiedynai ir yra dekoratyviai patraukliausias gėlės elementas, tuo tarpu žvakūnės žiedai yra baltos spalvos, apie 5 cm ilgio. Šie žiedai greitai nukrenta, tačiau geltonos pažiedės ilgai laikosi.
Laikymo vieta. Žvakūnė yra pakankamai šilumą mėgstantis augalas, ją reikia laikyti +18° С – +20° С oro temperatūroje. Žiemą oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +14° С.
Apšvietimas. Ši gėlė mėgsta šviesą. Ją reikia laikyti patalpoje, apšviestoje ryškia, pasklidusia šviesa. Vasarą, vidurdienį, žvakūnę reikia laikyti pridengtą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Laistymas. Pavasarį ir vasarą žvakūnę reikia gausiai laistyti. Žiemą laistymas suretinamas iki vidutinio. Žemė turi pradžiūti iki kito laistymo. Tačiau negalima leisti žemei perdžiūti.
Oro drėgmė. Pavasarį ir vasarą žvakūnę reikia dažnai ir reguliariai apipurkšti. Šią gėlę galima pastatyti ant padėklo su vandeniu, tačiau jos šaknys neturi būti vandenyje.
Tręšimas. Žvakūnė nuo pavasario vidurio iki vasaros pabaigos kartą per dvi savaites tręšiama skystomis trąšomis, skirtomis kambarinėms gėlėms.
Dauginimas. Ši gėlė dauginama stiebo auginiais, jie turi būti 10-15cm ilgio. Į vieną vazoną reikia susodinti kelis auginius.
Persodinimas. Žvakūnę reikia persodinti kasmet pavasarį. Žemių mišinys persodinimui: molio – velėnos žemė, durpinė žemė, lapinė žemė, puveninga žemė, smėlis (2:1:1:1:1). Ant vazono dugno būtina pakloti gerą drenažą.