Pasirūpinkite savo kambarinėmis gėlėmis


Peržiūrėkite savo kambarinės gėles ir pasirūpinkite jomis. Kasmet patariama persodinti tik jaunas gėles, vėliau pakanka tai padaryti kartą per 2–3 metus, o kai kuriuos – ir dar rečiau. Tai priklauso nuo gėlės individualių savybių.

Pirmiausia patartume pavartyti knygą apie gėles, kurioje apibūdinami jūsų žalieji draugai. Knygos puslapiuose tikriausiai rasite patarimų, kaip reikėtų auginti ir prižiūrėti vieną ar kitą gėlę. Jei knygos apie augalus neturite, ieškokite informacijos internete – čia visada gausu patarimų.

Reikėtų pasirūpinti, į kokį vazoną persodinsite kambarinę gėlę. Gėlių parduotuvėse yra įvairiausių vazonų kambariniams augalams. Tad kartais sunku apsispręsti, kokį rinktis – ne itin išvaizdų paprastą molinuką ar dailesnį glazūra padengtą vazonėlį, o gal spalvingą plastikinį vazoną. Prityrę gėlininkai sako, jog gėlės geriau auga moliniuose vazonuose, tačiau augančias plastmasiniuose vazonuose gėles yra lengviau prižiūrėti. Tad spręskime atsižvelgdami į vienų ir kitų vazonų privalumus bei trūkumus. Gėlei persodinti vazoną parinkite tik šiek tiek didesnio skersmens (2-3 cm), negu tas, kuriame ji augo. Vazono dugne būtina drenažo anga vandens pertekliui nutekėti. Jeigu nėra drenažo, augalai skursta ir dažnai sunyksta.

Jeigu augalas nedidelis, persodinti jį nėra sudėtinga. Be ką daryti su dideliais augalais, tarkim, oleandromis, šefleromis, palmėmis ir kt., augančiai dideliuose vazonuose? Dideli suaugę augalai persodinami tik tada, kai senas vazonas jiems akivaizdžiai per mažas: augalo šaknys apipynė visą vazone esančią žemę ir lenda pro drenažo angą. Jeigu augalo persodinti dar nebūtina, substratą atnaujinti galima atsargiai nuėmus jo viršutinį sluoksnį ir užbėrus šviežios žemės.

Augalui reikia „padėti“ augti. Vieną augalą, kad jie atrodytų dekoratyviai, būtų tankus, reikia reguliariai apkarpyti. Kitam – būtina atrama, kuria jis galėtų „lipti“. O kitam augalui nereikia jokios ypatingos priežiūros – pakanka nurinkti sudžiūvusius lapus ar ūglius. Augalai mėgsta ir higienos procedūras. Didžialapius augalus (kiekvieną jų lapą) reikėtų nuvalyti drėgna šluoste, o smulkesnius augalus patariama dažniau purkšti vandeniu.

Žinia, žiemą augalai laistomi rečiau. Pavasarį laistyti reikėtų dažniau, tačiau tai daryti protingai – palaipsniui. Jei lėkštėje, po vazonu, lieka vandens – rekomenduojama jį pašalinti (kad neužsistovėtų).

Atėjus pavasariui ir visą aktyvųjį augimo laikotarpį kambarinius augalus reikia tręšti, iš pradžių dalimi rekomenduojamos dozės, vėliau – visa dozei. Universaliosios gėlių trąšos tinka ne visiems kambariniams augalams. Atidžiai panagrinėkite turimą informaciją apie jūsų auginamus augalus. Jeigu rekomenduojama įsigyti specialių trąšų – jomis ir tręškite. Netinkamomis trąšomis tręšiami augalai gali nunykti, jų lapai „nudegti“ (atsirasti rudų dėmių) ir pan.

Daugelis augalų yra atsparūs vėsiam orui. Tačiau yra ir tokių, kuriems pražūtingas per didelis karštis. Kylant temperatūrai dienos metu savo augalus galite „apgyvendinti“ įstiklintuose balkonuose. Orui atšilus (kai praeina šalnų pavojus), augalus galima išnešti į kiemą (ar neįstiklintą balkoną) ir palikti ten iki rudens.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *