Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje ant kiekvieno plono iksijos žiedkočio išsiskleidžia iki tuzino žiedų – žvaigždelių su šešiais žiedlapiais. Švelnaus klimato rajonuose ir lengvoje žemėje augalą galima palikti žiemai sode, tačiau patikimiau iksijas sodinti kovo mėnesį ir iškasti gumbasvogūnius vasaros pabaigoje, po to, kai nuvys lapai. Iki kito sezono gėlės gumbasvogūniai laikomi sausoje patalpoje. Iksiją geriausia auginti kaip kambarinį augalą.
Iksija turi ryškiaspalvius žiedus su tamsiai raudonu arba rudu viduriuku. Išsiskleidę žiedai siekia iki 2,5-5 cm pločio, o apniukusiomis dienomis žiedai susikleidžia. Specializuotuose gėlių kataloguose galima įsigyti įvairių rūšių iksijų: Ixia paniculata, Ixia maculala su taškuotais žiedais ir Ixia viridis su žalsvais žiedais. Dažniausiai parduodama hibridinės iksijos rūšys, jas lengviau auginti: Ixia Hogarth (geltonoji), Mabel (rožiniai raudona), Nelson (balta) и Englishton (rožinė).
Laikymo vieta ir žemė. Iksija laikoma gerai apšviestoje vietoje vėsiame šiltnamyje. Iksijai naudojamas kompostas, neturintis mineralinės žemės.
Laistymas. Iki augimo pradžios gėlė laistoma labai vidutiniškai, vėliau laistymas gausinamas.
Persodinimas. Iksija sodinama spalio mėnesį į 12 cm pločio vazoną, į 5 сm gylį po penkis gumbasvogūnius. Augalo aukštis gali siekti 30-45 cm.
Dauginimas. Iksija dauginama gumbasvogūniais – vaikais, kurie atskiriami nuo pagrindinio augalo iškasus gumbasvogūnius.