Aprašymas: Chrizantemos (chrysanthemums) pradėtos auginti Kinijoje dar prieš 2 000 metų. Kiek vėliau, 4 amžiuje šios gėlės išplito Japonijoje ir buvo vadinamos kiku ir tik XVIII amžiuje šios gėlės išpopuliarėjo Europoje.
Chrizantemos yra graižiažiedžių šeimos gėlės, jų yra daugiau kaip 200 rūšių. Vienos populiariausių chrizantemų yra rudeninės indėninės, korėjinės chrizantemos, kurios žydi rudenį.
Šios gėlės gali būti skirstomos ir pagal žiedų formų: spindulinės, rutulinės. Taip pat šias gėles galima skirstyti ir pagal žydėjimo laiką: ankstyvosios, vidutinio vėlyvumo bei vėlyvosios chrizantemos.
Ankstyvųjų chrizantemų žydėjimo laikas – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai, vidutinio vėlyvumo – spalio pabaiga bei lapkričio pradžia, o vėlyvosios chrizantemos žydi lapkričio pabaigoje bei gruodžio mėnesį.
Chrizantemų sodinimo ypatumai
Augindami chrizantemas, priklausomai nuo to, ar pasirinksit šiltnamį ar vazoną, svarbu tinkamai parinkti dirvožemio mišinį. Jei chrizantemas auginate šiltnamyje, optimalus pasirinkimas yra durpinis mišinys, kuris užtikrins tinkamą oro ir drėgmės patekimą prie šaknų.
Kita vertus, jei chrizantemas auginsite vazonuose, geriausia naudoti kompostinę žemę, kuri taip pat suteiks augalui reikiamų maistinių medžiagų.
Svarbu pradėti daiginimą tinkamuose vazonėliuose, kurių skersmuo būtų apie 10 centimetrų, ir juos pripildyti durpių substratu, papildytu trąšomis.
Praėjus šešioms-septynioms savaitėms nuo sodinimo, chrizantemas būtina persodinti į didesnius vazonus. Tinkamo vazono dydžio pasirinkimas yra svarbus veiksnys, nes jis turi atitikti jūsų pageidavimus dėl chrizantemos galutinio dydžio.
Po persodinimo, reikėtų pastatyti vazonus ant stelažų, siekiant užtikrinti tinkamą augalų išsidėstymą. Būtina stengtis, kad chrizantemos augtų pakankamu atstumu viena nuo kitos, nes tokioje situacijoje augalai greičiau augs, bus vešlesni ir išlaikys taisyklingą formą.
Atidžiai stebėdami šiuos augalų priežiūros aspektus, galite užtikrinti, kad chrizantemos išaugs stiprios, sveikos ir puošnios.
Drėgno substrato svarba
Chrizantemų grožiui didelę įtaką turi drėgnas substratas. Jei diena karšta, saulėta – laistykite gausiau, jei apsiniaukusi ir vėsi – pilkite mažiau vandens. Tinkamiausias vanduo – 18 – 19 laipsnių. Laistyti reikėtų taip, kad nesušlaptų lapai.
Jei šiltnamyje auginate daug chrizantemų, naudokite lašelinę laistymo sistemą. Tokiu būdu laistymo procesas užtruks trumpiau, o jūs sutaupysite ne tik laiko, bet ir pinigų. Maža to, pasitelkus šią laistymo sistemą, augalai bus vienodi, sodrių spalvų.
Chrizantemų formavimas
Vienas veiksnių, lemiančių augalų išvaizdą yra formavimas, tad norint tinkamai formuoti augalą, reikia turėti specialių žinių. Chrizantemas geriausia formuoti vasaros metu.
Tam, kad chrizantemų kerelis būtų kompaktiškas, palaukite kol augalas išaugins 6 – 7 lapelius ir nugnybkite viršūnę. Vis dėlto, tai tikrai ne vienintelis momentas, kurio metu reikia patrumpinti viršūnę. Jei chrizantemas pasodinote gegužės mėnesį, per vasarą viršūnę patrumpinkite 4 – 5 kartus, jei vėliau – 2- 3 kartus.
Jei siekiate dar didesnio chrizantemų kerelių kompaktiškumo, galite naudoti augalų augimą stabdančius preparatus, dar vadinamus retardantais.
Tačiau dėmesį reikia atkreipti į tai, kad skirtingų veislių chrizantemoms yra naudojami skirtingi augimą stabdantys preparatai. Jei šių gėlių neformuosite, jos augs netaisyklingai, bus nevienodos, ilgainiui žiedeliai bus mažesni.
Temperatūra
Yra keletas dalykų, kuriuos auginant chrizantemas, būtina žinoti apie temperatūrą. Visų pirma, reikia prabrėžti, jog itin aukštos temperatūros netinka šios gėlėms.
Dar tik augančioms chrizantemoms idealiai tinka 15 – 17 laipsnių šiluma, o pradėjus skleistis žiedams, reikėtų palaikyti 10 – 12 laipsnių temperatūrą.
Na, o pabaigai – įdomus faktas apie chrizantemas. Pasirodo, jog chrizantemos gali būti labai naudingos jūsų sveikatai: iš jų paruošta arbata gerina regėjimą.
Arbatą, paruoštą iš dviejų arbatinių šaukštelių chrizantemų žiedlapių reikėtų gerti maždaug tris savaites. Gėrimą galima pagardinti trupučiu cukraus ar medaus.
Chrizantemų ligos
Chrizantemos, nors ir garsėjančios savo įvairių spalvų žiedais ir spalvingumu, yra linkusios susidurti su įvairiomis ligomis, kurios gali paveikti jų sveikatą ir dekoratyvią išvaizdą. Vienos iš dažniausiai pasitaikančių chrizantemų ligų:
- Chrizantemų puvinys (Chrysanthemum rot): Tai gana paplitusi liga, kurią sukelia grybelinės bakterijos. Ji pasireiškia dėl pernelyg drėgnos aplinkos, ypač esant šiltam orui. Ligos požymiai apima lapų galiūnų pūlingumą, tamsias dėmes ir sumažėjusį augimo tempą.
- Chrizantemų virusinės ligos: Įvairios virusinės infekcijos gali paveikti chrizantemas, sukeldamos įvairių simptomų, tokių kaip lapų susiaurėjimas, spalvos pasikeitimas, deformacijos ir sumažėjęs žydėjimas. Virusai dažnai perduodami erškėčių ir kitų kenkėjų įsikišimu.
- Chrizantemų rūdys (Chrysanthemum rust): Šios ligos sukėlėjas yra grybelis Puccinia chrysanthemi. Jai būdingas rudų dėmių atsiradimas ant lapų, kurios vėliau gali išplisti ir sukelti lapų deformaciją. Infekciją gali pernešti vėjas.
- Chrizantemų dėmių puvinys (Chrysanthemum leaf spot): Ši liga dažniausiai pasireiškia lapų rudiškomis dėmėmis, kurios gali greitai augti ir sukelia lapų nykimą. Gerybinės grybelinės infekcijos gali pasireikšti nepalankiomis oro sąlygomis.
Prevencija ir laiku atliekama ligų identifikacija yra esminiai veiksniai chrizantemų auginime. Šviesos reguliavimas, tinkama oro cirkuliacija, reguliarus augalų patikrinimas ir tinkamas laistymas yra būdai, kaip užkirsti kelią daugeliui chrizantemų ligų. Kenkėjų kontrolė ir įvairių veislių chrizantemų pasirinkimas, atsparių specifinėms ligoms, gali būti svarbūs prevencijos veiksniai. Jei pastebite ligos simptomus, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, taikant tinkamas priemones ir gana efektyvius pesticidus, kad būtų užtikrinta chrizantemų sveikata ir jų ilgaamžiškumas.
Šaltiniai:
https://en.wikipedia.org/wiki/Chrysanthemum