Raudonlapis kiškiakopūstis (Oxalis triangularis) – viena iš tų kambarinių gėlių, kuri dėmesį patraukia net nežydėdama. Tamsiai violetiniai, beveik purpuriniai trikampiai lapai primena drugelius, o atėjus vakarui nutinka dar kai kas neįprasto – jie susiglaudžia ir nusvyra tarsi augalas būtų užmigęs. Ryte, gavę šviesos, lapai vėl išsiskleidžia.
Tačiau dar įdomesnė šio augalo savybė slypi po žeme. Raudonlapis kiškiakopūstis gali visiškai numesti lapus ir kurį laiką atrodyti negyvas, o vėliau iš požeminių organų vėl išauginti visą lapų kupstą. Todėl išmesti „nudžiūvusį“ augalą tikrai nereikėtų skubėti.
Nors raudonlapio kiškiakopūsčio priežiūra nėra itin sudėtinga, verta žinoti kelias svarbias taisykles – ypač susijusias su šviesa, laistymu ir ramybės periodu.
Raudonlapis kiškiakopūstis – kas tai per augalas?
Oxalis triangularis priklauso kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimai. Tai pripažinta atskira Oxalis genties rūšis, natūraliai paplitusi Pietų Amerikoje – nuo Peru iki Brazilijos ir šiaurinės Argentinos. Šis augalas apibūdinamas kaip požeminius maisto medžiagų atsargų organus turintis geofitas, natūraliai augantis daugiausia sezoniškai sausuose tropikuose.
Kambariuose auginamos formos labiausiai vertinamos dėl tamsių violetinių ar purpurinių lapų. Kiekvieną lapą paprastai sudaro trys trikampiai lapeliai. Iš to ir kilo rūšies pavadinimas triangularis.
Augalas formuoja tankius lapų kupstėlius, o virš jų ant plonų stiebelių pasirodo nedideli balti arba švelniai rausvi žiedai. Žiedai nėra tokie įspūdingi kaip lapai, tačiau tamsiame jų fone atrodo itin dekoratyviai.
Raudonlapis kiškiakopūstis kartais vadinamas violetiniu dobilu ar anglišku pavadinimu purple shamrock. Tačiau tai nėra tikras dobilas. Tikrieji dobilai priklauso Trifolium genčiai ir pupinių šeimai, o Oxalis – visai kitai, kiškiakopūstinių šeimai.
Kodėl raudonlapio kiškiakopūsčio lapai vakare susiskleidžia?
Tai nėra ženklas, kad augalui trūksta vandens. Raudonlapio kiškiakopūsčio lapams būdingi ritmiški paros judesiai, vadinami niktinastija. Dieną, esant šviesai, lapai plačiai išsiskleidžia, o vakare ir naktį susiglaudžia. Ryte jie vėl atsiveria. Tokį judėjimą lemia specializuotos ląstelės ties lapo pagrindu, kurios reaguoja į šviesos signalus – keičiantis jų turgorui lapas pakyla arba nusileidžia.
Įdomu ir tai, kad panašiai elgiasi žiedai: jie gali užsiverti naktį ar esant prastam orui. Todėl vakare pamatę „suglebusį“ kiškiakopūstį neskubėkite jo laistyti. Pirmiausia įvertinkite paros laiką – ryte augalas gali atrodyti visiškai kitaip.
Kur geriausia laikyti raudonlapį kiškiakopūstį?
Kiek šviesos jam reikia?
Šiam augalui rekomenduojama ryški netiesioginė šviesa, o tinkamiausia vieta – prie rytinio ar vakarinio lango. Per tamsioje vietoje lapkočiai gali ilgėti, kupstas tampa retas, o augalas prasčiau žydi. Už stiklo kepinanti intensyvi vidurdienio saulė gali pažeisti lapus. Ypač atsargiai prie tiesioginės saulės reikėtų pratinti augalą, kuris prieš tai ilgai stovėjo šešėlingesnėje vietoje. Tad geriausia vadovautis ne taisykle „jokios saulės“, o stebėti konkretų augalą. Šviesos turi būti daug, tačiau lapai neturėtų svilti.
Kokia temperatūra tinkamiausia?
Įprasta kambario temperatūra raudonlapiui kiškiakopūsčiui paprastai tinka – maždaug 16–24 °C. Augalui patinka kiek vėsesnės naktys, o ilgalaikio karščio jis nemėgsta. Įprastos namų oro drėgmės dažniausiai pakanka.
Ar vasarą galima išnešti į lauką?
Taip. Šiltuoju metų laiku raudonlapį kiškiakopūstį galima auginti balkone, terasoje ar sode vazone. Tačiau iš kambario išnešto augalo nereikėtų iš karto pastatyti kaitrioje saulėje. Prie lauko sąlygų jį geriau pratinti palaipsniui ir rinktis apsaugotą vietą.
Svarbiausia prisiminti, kad Lietuvos sąlygomis vazone augančio kiškiakopūsčio nereikėtų palikti lauke žiemai. Vazonuose auginamus augalus nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens reikėtų laikyti lauke daliniame pavėsyje, o žiemai pernešti į vėsią, nuo šalčio apsaugotą vietą.
Kaip laistyti Oxalis triangularis?
Viena dažniausių priežiūros klaidų – per didelis rūpestingumas. Aktyviai augantį raudonlapį kiškiakopūstį reikia laistyti reguliariai, tačiau substratas neturėtų būti nuolat permirkęs. Prieš kitą laistymą jo paviršiui verta leisti šiek tiek pradžiūti. Svarbiau tikrinti žemę nei laikytis griežto grafiko, pavyzdžiui, „laistyti kartą per savaitę“. Vandens poreikis keisis priklausomai nuo temperatūros, šviesos, vazono dydžio ir metų laiko.
Vazonas būtinai turėtų turėti drenažo angas. Jeigu vandens perteklius negali pasišalinti, didėja požeminių augalo dalių puvimo rizika. Perlaistymą gali išduoti gelstantys ir suglebę lapai. Ramybės metu situacija kitokia – tuomet augalui vandens reikia labai mažai.
Kokia žemė ir vazonas tinkamiausi?
Raudonlapis kiškiakopūstis nėra labai išrankus substratui, tačiau jis turi būti laidus vandeniui ir orui. Tinkamiausias – drėgmę išlaikantis, bet gerai drenuojamas mišinys, todėl kambariniams augalams skirtą substratą galima papildyti drenažą gerinančiomis medžiagomis. Svarbiausia – nesodinti į sunkų, ilgai šlapią substratą ir nenaudoti vazono be vandens nutekėjimo angų.
Persodinti geriausia tada, kai augalo kupstas tampa labai tankus arba norima jį padalyti. Tam itin tinkamas laikas – pasibaigus ramybės periodui, prieš prasidedant intensyvesniam augimui.
Kaip tręšti raudonlapį kiškiakopūstį?
Tręšti reikia tada, kai augalas aktyviai auga. Tuomet maždaug kartą per mėnesį reikėtų naudoti subalansuotas skystas trąšas. Ir daugiau nebūtinai reiškia geriau. Pertręšimas nepadarys lapų dvigubai didesnių, todėl verta laikytis konkrečių trąšų gamintojo rekomendacijų ir nepersistengti.
Ramybės periodu kiškiakopūsčio tręšti nereikia.
Kada ir kaip žydi raudonlapis kiškiakopūstis?
Nors šis augalas pirmiausia auginamas dėl lapų, jis gali gana gausiai žydėti. Virš purpurinių lapų iškyla ploni žiedynkočiai su smulkiais baltais arba švelniai rausvais žiedais. Jie sukuria gražų kontrastą su tamsia lapija.
Jeigu sveikas, aktyviai augantis kiškiakopūstis nežydi, pirmiausia verta įvertinti šviesą. Per mažai šviesos gaunantys augalai auga rečiau ir gali žydėti prasčiau.
Kiškiakopūstis numetė visus lapus – ar jis žuvo?
Tai viena svarbiausių kiškiakopūsčio priežiūros ypatybių. Kartais augalas pradeda gelsti, lapai vienas po kito nunyksta ir galiausiai vazone nebelieka beveik nieko. Atrodo, kad gėlė žuvo.
Tačiau kiškiakopūstis turi požeminius maisto medžiagas kaupiančius organus ir gali pereiti į ramybės periodą. Tai natūrali jo gyvenimo ciklo dalis. Ramybę taip pat gali paskatinti nepalankios sąlygos, pavyzdžiui, didelis karštis ar sumažėjęs apšvietimas.
Kai lapai natūraliai nunyksta:
- pašalinkite nudžiūvusią antžeminę dalį;
- smarkiai sumažinkite laistymą;
- netręškite;
- laikykite vazoną vėsiau;
- laukite naujų ūglių.
Ramybės trukmė nėra absoliučiai vienoda: ji gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Paprastai rekomenduojama maždaug 4–8 savaičių ramybė, tačiau tai nėra griežtai apibrėžta taisyklė – kiekvienam augalui ji gali trukti skirtingai.
Svarbu ir tai, kad nereikia dirbtinai versti ilsėtis augalo, kuris toliau gražiai auga ir žydi. Kai iš žemės pasirodo nauji ūgliai, augalą vėl perkelkite į šviesią vietą ir palaipsniui grįžkite prie įprasto laistymo.
Kaip dauginti raudonlapį kiškiakopūstį?
Vienas paprasčiausių būdų – dalijimas, nors galimas ir dauginimas sėklomis.
Kiškiakopūsčio dalijimą patogu atlikti persodinant arba ramybės periodo pabaigoje. Augalas atsargiai išimamas iš vazono, pašalinama dalis substrato ir požeminės dalys atskiriamos į kelias grupes. Kiekviena jų pasodinama į atskirą nedidelį vazoną su laidžiu substratu. Pasodinus nereikėtų žemės užmirkyti. Kai prasideda aktyvus augimas, palaipsniui pereinama prie įprasto laistymo. Tokiu būdu iš vieno seno ir labai sutankėjusio vazono ilgainiui galima užsiauginti keletą naujų kiškiakopūsčių.
Raudonlapį kiškiakopūstį galima užauginti ir iš sėklų, nors tai lėtesnis ir praktikoje rečiau naudojamas būdas nei požeminių augalo dalių dalijimas. Sėklas geriausia sėti į lengvą, smulkų ir gerai drenuojamą sėjai skirtą substratą. Kadangi sėklos smulkios, jų nereikėtų užberti storu žemės sluoksniu – vadovaukitės ant sėklų pakuotės nurodytu gyliu, o jei jo nėra, užberkite tik labai plonai.
Substratą sudrėkinkite švelniai, kad sėklų neišplautumėte, ir iki sudygimo palaikykite tolygiai drėgną, bet ne permirkusį. Indelį galima pridengti skaidriu dangteliu ar plėvele, kad drėgmė išliktų stabilesnė, tačiau jį reikia reguliariai vėdinti. Laikykite šviesioje ir šiltoje vietoje, o daigams pasirodžius dangą nuimkite.
Jaunus augalus saugokite nuo kaitrios tiesioginės saulės ir persodinkite į atskirus vazonėlius, kai jie pakankamai sustiprės. Svarbu žinoti, kad iš sėklų išauginti augalai nebūtinai tiksliai pakartos konkrečios veislės motininio augalo požymius, todėl norint išsaugoti būtent turimo kiškiakopūsčio išvaizdą patikimesnis yra vegetatyvinis dauginimas dalijant.
Kodėl kiškiakopūsčio lapai gelsta, džiūsta arba augalas skursta?
Augalas savo išvaizda gana greitai parodo, kad sąlygos jam netinka.
| Požymis | Galima priežastis |
|---|---|
| Gelsta ir svyra lapai | Perlaistymas, prastas drenažas |
| Ilgi, silpni lapkočiai, retas kupstas | Per mažai šviesos |
| Augalas menkai žydi | Gali trūkti šviesos |
| Lapai apdegę, atsiranda sausų plotų | Per intensyvi tiesioginė saulė |
| Staiga nunyksta visa lapija | Galimas natūralus ramybės periodas |
| Žemė nuolat šlapia, augalas nyksta | Galimas požeminių dalių puvinys |
| Ant lapų matyti smulkūs kenkėjai ar pažeidimai | Tikrinti dėl amarų, voratinklinių erkių ir kitų kenkėjų |
Ypač svarbu atskirti perlaistymą nuo ramybės periodo. Jeigu lapai nunyko, tačiau substratas nuolat šlapias ir požeminės dalys pradeda pūti, tai jau nėra normalus poilsis.
Ligos ir kenkėjai
Kambaryje raudonlapis kiškiakopūstis paprastai nėra itin problemiškas augalas, tačiau kartais jį gali užpulti amarai ar voratinklinės erkės. Dėl to rekomenduojama reguliariai apžiūrėti lapiją, nes kenkėjai gali ją pastebimai pažeisti. Lauke auginamus kiškiakopūsčius gali apgraužti šliužai ir sraigės.
Tačiau viena didžiausių grėsmių kambaryje išlieka ne kenkėjai, o perlaistymas. Nuolat permirkęs substratas sudaro sąlygas šaknų ir požeminių augalo dalių puviniui.
Ar raudonlapis kiškiakopūstis nuodingas katėms ir šunims?
Jeigu namuose yra augintinių, tai svarbu žinoti. Oxalis genties augalai priskiriami prie toksiškų katėms ir šunims, nes juose yra tirpių oksalatų. Rimtas apsinuodijimas šunims ir katėms nėra dažnas ir paprastai siejamas su didesnio kiekio suėdimu, tačiau augalo vis tiek geriau nelaikyti gyvūnui lengvai pasiekiamoje vietoje.
Suėdus gali pasireikšti seilėtekis ir kiti negalavimai, o didesnis suvartotas kiekis gali sukelti rimtesnių problemų. Jei įtariate, kad augintinis suėdė nemažai augalo, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Raudonlapio kiškiakopūsčio priežiūra skirtingais metų laikais
- Pavasarį didėjant šviesos kiekiui dažniausiai suaktyvėja augimas. Tai tinkamas metas persodinti, padalyti pernelyg sutankėjusį augalą ir pradėti tręšti, jeigu jis aktyviai leidžia naujus lapus.
- Vasarą kiškiakopūstis gali sparčiai augti ir žydėti. Jį galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau prie saulės reikia pratinti palaipsniui. Šiltu ir šviesiu laikotarpiu substratas išdžiūsta greičiau, todėl drėgmę verta tikrinti dažniau.
- Rudenį trumpėjant dienoms augimas gali sulėtėti. Jei pradeda natūraliai gelsti ir nykti visa lapija, tai gali reikšti artėjantį ramybės periodą.
- Žiemą nereikėtų aklai vadovautis taisykle, kad kiškiakopūstis būtinai turi miegoti. Jei augalas išlaiko lapus ir aktyviai auga, prižiūrėkite jį toliau, tik atsižvelkite į mažesnį vandens poreikį. Jei antžeminė dalis nunyko ir augalas perėjo į ramybės būseną, laistymas smarkiai sumažinamas, o tręšimas nutraukiamas.
Taigi svarbiausia stebėti ne kalendorių, o patį augalą.
Neįprasta gėlė, kuri gali džiuginti daugelį metų
Raudonlapis kiškiakopūstis išsiskiria ne tik beveik juodai violetiniais lapais. Tai tarsi nuolat judanti kambarinė gėlė – dieną išskleidžianti „drugelius“, o vakare juos suglaudžianti.
Dar įdomesnis jo gebėjimas visiškai pasislėpti po žeme. Todėl didžiausia klaida, kurią galima padaryti auginant raudonlapį koškiakopūstį, – išmesti vazoną vos nunykus lapams.
Pakankamai šviesos, laidus substratas, saikingas laistymas ir ramybės ciklo supratimas – pagrindiniai dalykai, kurių reikia šiam augalui. Tinkamai prižiūrimas raudonlapis kiškiakopūstis gali atželti vėl ir vėl bei namuose augti daugelį metų.
Šaltiniai:
- Royal Horticultural Society – Oxalis triangularis
- Royal Horticultural Society – Oxalis triangularis subsp. triangularis priežiūra
- ASPCA – Oxalis (Shamrock Plant) saugumas augintiniams
Nuotraukos asociatyvinės.