Jei kada nors pastebėjote, kad jūsų mylimi kambariniai augalai pradėjo keistai vysti, o ant lapų atsirado lipnių taškelių, tikėtina, kad jous užklupo amarai – mažyčiai, bet itin klastingi augalų kenkėjai. Straipsnyje išsiaiškinsime viską, ką reikia žinoti apie šiuos nepageidaujamus svečius ir kaip nuo jų apsaugoti savo žaliuosius draugus.
Kas tie amarai?
Amarai (lot. Aphidoidea) – tai mažų, minkštą kūną turinčių vabzdžių grupė, kuri priklauso žiemos ir šiltuosius mėnesius peržiemojantiems kenkėjams. Jie yra labai maži, nuo 1 iki 4 mm ilgio, o jų spalva gali svyruoti nuo žalios, geltonos iki juodos ar net raudonos, priklausomai nuo rūšies. Amarai dažnai pasitaiko ant kambarių augalų, ypač ant naujų ūglių, lapų ir stiebų. Jie gali būti matomi plika akimi, tačiau kai kurie mažesni jų tipai gali būti sunkiai pastebimi.
Šie kenkėjai minta augalų sultimis, kurios yra labai maistingos jų organizmui. Kadangi amarai savo ypatingą maitinimosi organą (ilgą, ploną, panašų į adatą) įsmeigia į augalo ląsteles ir sugeria jų sultis, augalas pradeda silpti. Be to, amarai gali perduoti įvairias ligas, kurios dar labiau pažeidžia augalus.
Ir nors pavieniai amarai atrodo nekalti, jie gali daugintis neįtikėtinu greičiu – viena patelė per dieną gali susilaukti iki 12 jauniklių, o per savo gyvenimą – net iki 100! Dar įdomiau tai, kad vasarą amarų patelės gali daugintis be patinėlių, tiesiog „klonuodamos“ save. Nenuostabu, kad per kelias savaites ant augalo gali atsirasti ištisa amarų kolonija.

Kaip atpažinti amarų invaziją?
Amarų buvimą išduoda keli charakteringi požymiai:
- Pirmiausia, ant augalo lapų atsiranda lipni medžiaga, vadinama medaus rasa. Tai amarų išskiriami lipnūs lašeliai, kurie ne tik gadina augalo išvaizdą, bet ir pritraukia kitus kenkėjus bei skatina pelėsių augimą.
- Jauni lapai dažnai susisuka ar deformuojasi, o ant augalo galima pastebėti mažas žalias, juodas, rudas ar baltas judančias „taškelių“ kolonijas. Ilgainiui lapai pradeda gelsti, augalas silpsta ir nustoja augti.
- Tamsios dėmės ant lapų. Dėl amarų išskiriamos medaus rasos, ant augalo lapų gali atsirasti juodų dėmių, kurios yra pelėsio (grybelio) pasekmė. Šis grybelis dažnai pasireiškia kaip juodos arba pilkšvos dėmės, kurios trukdo augalui tinkamai kvėpuoti.
Kodėl amarai tokie pavojingi augalams?
Nors amarai atrodo nekalti maži vabzdeliai, amarų poveikis augalams gali būti dramatiškas. Šie kenkėjai turi specialiai pritaikytą čiulptuką, kuriuo skverbiasi į augalo audinius ir siurbia maistingas augalo sultis. Tačiau tikroji žala kyla ne tik dėl sulčių netekimo. Amarai įšvirkščia į augalą seilių, kurios sutrikdo normalų augalo vystymąsi. Dėl šio poveikio jauni lapai deformuojasi, vysta ir nustoja augti.
Dar viena rimta problema – amarų išskiriama lipni medžiaga, vadinama medaus rasa. Ši medžiaga ne tik sutrikdo augalo fotosintezę, bet ir sudaro puikią terpę vystytis suodligei – grybeliui, kuris dar labiau silpnina augalą.
Ypač pavojingi amarai tampa dar ir dėl to, kad jie platina įvairias virusines ligas tarp augalų. Persikeldami nuo vieno augalo ant kito, jie perneša virusus, kurie gali sukelti rimtų augalo vystymosi sutrikimų ar net jo žūtį. Užkrėstas augalas tampa silpnesnis, prasčiau auga, menkiau žydi, o kartais visiškai nustoja vystytis.

Natūralūs kovos su amarais būdai
Vienas efektyviausių ir paprasčiausių būdų kovoti su amarais yra vandens purškimas. Stipri vandens srovė gali tiesiog nuplauti amarus nuo augalo. Šį procesą reikėtų kartoti kas kelias dienas, kol pastebėsite, kad kenkėjų nebeliko. Svarbu purkšti ne tik viršutinę lapų pusę, bet ir apatinę, kur amarai dažniausiai slepiasi.
Muiluotas vanduo – dar vienas puikus natūralus ginklas prieš amarus. Sumaišykite švelnų indų ploviklį su vandeniu (santykiu 1:10). Tirpalą supilkite į purkštuvą ir kruopščiai apipurkškite visą augalą, ypatingą dėmesį skirdami lapų apačioms. Šis tirpalas ne tik nužudo amarus, bet ir nuplauna jų paliktą lipnią medaus rasą. Procedūrą kartokite kas 4–5 dienas, kol amarų visiškai nebeliks.
Česnako tirpalas yra ypač efektyvus natūralus insekticidas. Susmulkinkite 2–3 česnako skilteles, užpilkite litru vandens ir palikite per naktį. Ryte perkošę tirpalą supilkite į purkštuvą ir apdorokite augalą. Česnakas turi stiprių antiparazitinių savybių ir papildomai apsaugo augalą nuo kitų kenkėjų.

Nimbamedžio aliejus – tai dar vienas efektyvus natūralus insekticidas. Sumaišykite 5–10 lašų nimbamedžio aliejaus su litru vandens ir trupučiu skysto muilo (kad aliejus geriau susimaišytų su vandeniu). Purkškite ant pažeistų augalo vietų kas 7–10 dienų. Nimbamedžio aliejus ne tik naikina amarus, bet ir palieka nemalonų kvapą, kuris atbaido kitus kenkėjus.
Alkoholio tirpalas taip pat gali būti veiksmingas ginklas prieš amarus. Sumaišykite izopropilo alkoholį (gryną, be jokių priedų) su vandeniu santykiu 1:1 ir užpurkškite tiesiai ant kenkėjų. Būkite atsargūs – kai kurie augalai gali būti jautrūs alkoholiui, todėl pirmiausia išbandykite tirpalą ant mažo lapo plotelio. Geriausiai purkšti vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių.
Lipnūs lapeliai – tai paprastas, bet efektyvus būdas stebėti ir kontroliuoti amarų populiaciją. Geltonos spalvos lipnios gaudyklės ypač patraukios amarams. Pakabinkite šiuos lapelius netoli pažeistų augalų. Nors lipnūs lapeliai patys savaime neišnaikins visų amarų, jie puikiai padeda anksti pastebėti kenkėjų invaziją ir stebėti, ar jūsų taikomos apsaugos priemonės yra veiksmingos.
Biologinė amarų kontrolė
Gamta sukūrė natūralius amarų priešus, kuriuos galime pasitelkti į pagalbą. Boružės ir jų lervos yra tikri amarų medžiotojai – viena boružė per dieną gali suėsti iki 50 amarų. Jei turite sodą ar balkoną, galite pritraukti boružes pasodindami jų mėgstamų gėlių, tokių kaip kalendros ar pienės.
Auksaakės taip pat yra puikūs pagalbininkai kovoje su amarais. Šių vabzdžių lervos maitinasi ne tik amarais, bet ir kitais smulkiais kenkėjais. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti tiek boružių, tiek auksaakių, specialiai auginamų biologinei kenkėjų kontrolei.
Vis dėlto šis metodas turi tam tikrų trūkumų. Biologiniai kovos su amarais būdai veiksmingesni atviroje vietovėje (sode, darže, terasoje, balkone ar pan.). Taip pat jie veikia tik šiltuoju metų laiku, kai natūralūs amarų priešai yra aktyvūs. Tad jeigu jūsų mylimus kambarinius augalus kenkėjai užpuolė vasarą, daug negalvodami neškite juos į balkoną ar lauką ir pasirūpinkite, kad šalia augtų augalų, pritraukiančių amarais mintančių vabzdžių.

Cheminė amarų kontrolė ir jos ypatumai
Kai natūralūs būdai nepadeda, galima imtis cheminių priemonių, tačiau būtina tai daryti atsakingai. Rinkitės insekticidus, skirtus būtent kambarinius augalams ir amarų kontrolei. Prieš naudodami preparatą, atidžiai perskaitykite instrukciją ir griežtai laikykitės nurodytų dozių.
Purkšti reikėtų vakare arba anksti ryte, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Venkite purkšti žydinčius augalus, nes galite pakenkti naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms. Jei namuose turite gyvūnų, laikinai juos izoliuokite nuo purškiamų augalų.
Amarai: prevencija ir augalų stiprinimas
Geriausias būdas kovoti su amarais – neleisti jiems įsiveisti. Reguliariai apžiūrėkite savo augalus, ypatingą dėmesį skirdami jauniems ūgliams ir lapų apačioms. Palaikykite tinkamą drėgmę patalpoje, nes sausi augalai labiau pritraukia amarus.
Taip pat svarbu nepersistengti tręšiant augalus azoto trąšomis – amarai ypač mėgsta sultingus, azotu pertręštus augalus. Vietoj to, stenkitės palaikyti subalansuotą augalo mitybą, naudodami kompleksines trąšas. Kuo stipresnis augalas, kuo labiau jam pakanka visų būtinų maistinių medžiagų, tuo geriau jis gali pats apsiginti nuo amarų ar kitų kenkėjų bei ligų.
Naujai įsigytus augalus visada izoliuokite bent savaitei, kad įsitikintumėte, jog jie neužkrėsti. Tai padės išvengti kenkėjų plitimo tarp jūsų augalų kolekcijos.
Taigi, nors amarai gali tapti rimta problema, turime nemažai efektyvių būdų, kaip su jais kovoti. Svarbiausia – nedelsti ir, pastebėjus pirmuosius požymius, iš karto imtis veiksmų. Reguliari augalų priežiūra, tinkamos sąlygos ir laiku pastebėti kenkėjai – raktas į sveikus ir žaliuojančius augalus jūsų namuose.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/aphids
- https://www.almanac.com/pest/aphids
- https://www.thespruce.com/control-aphids-on-houseplants-1902889
- https://www.gardenersworld.com/house-plants/get-rid-of-aphids-on-house-plants/
Nuotraukos asociatyvinės © canva.