Kambarinių gėlių ramybės periodas


Daugeliui kambarinių gėlių reikalingas ramybės laikotarpis – tokia būsena, kai gėlės neauga. Šiuo periodu sustoja arba visiškai nutrūksta praktiškai visi augalo fiziologiniai procesai.

Egzistuoja dvi ramybės periodo rūšys – organinė ir priverstinė ramybė. Gėlėms reikalingas tam tikras laikas, tam tikra oro temperatūra ir tam tikras apšvietimas tam, kad augalas iš ramybės būsenos vėl pereitų į aktyvų augimo periodą.

Organinė augalo ramybė yra nulemta paveldimų gėlės savybių, kurios susiformuoja evoliucijos eigoje. Tuo tarpu priverstinė gėlės ramybės būsena vyksta kaip tinkamų gėlės augimo ir vystymosi sąlygų nebuvimo pasekmė. Pirmiausia tai vyksta dėl žiemos metu sumažėjusios oro temperatūros ir nepakankamo apšvietimo. Esant pakankamai geram apšvietimui ir tinkamai oro temperatūrai priverstinis ramybės periodas neateina.

Visas kambarines gėles galima suskirstyti į tris grupes:

1. Kambarinės gėlės, kurios neturi ramybės laikotarpio. Tokios gėlės žiemos laikotarpiu gali būti laikomos įprastose jų auginimo sąlygose, tik reikėtų atsižvelgti į tai, kad gėlės gali prarasti  keletą lapų dėl sumažėjusio patalpų apšvietimo.

2. Kambarinės gėlės, kurios per metus būtinai išgyvena ramybės laikotarpį. Šiai grupei priklausančios gėlės labai skausmingai ištveria ramybės laikotarpio nebuvimą. Ramybės būsena tokiems augalams būtina todėl, kad jie galėtų pasiruošti pavasariniam augimui ir sukrauti pumpurus. Daugelis gėlių gali tiesiog žūti neužtikrinant joms ramybės laikotarpio.

3. Kambarinės gėlės, kurioms ramybės laikotarpis nėra būtinas. Tokios gėlės gali turėti tokį laikotarpį, arba gali neturėti.  Tokie augalai paprastai gali augti ištisus metus.

Ramybės laikotarpio trukmei gali turėti įtakos įvairūs išoriniai faktoriai: žemės drėgnumas, oro temperatūra, apšvietimas ir t.t. Sumažėjusi oro temperatūra pratęsia ramybės laikotarpį, o padidėjusi temperatūra priešingai, sutrumpina jį. Sausa gėlių žemė prailgina ramybės laikotarpį, o drėgna žemė – sutrumpina jį. Tinkamas apšvietimas taip pat sutrumpina ramybės laikotarpį.

Žiemos laikotarpiu šviesios dienos trukmė taip sutrumpėja, kad jos nebepakanka intensyviam gėlių augimui. Dėl šios priežasties sulėtėja gėlių augimas, o kai kurie augalai ir visai nustoja augti. Ramybės laikotarpiu reikia rečiau laistyti gėles ir sumažinti oro temperatūrą.

Tas gėles, kurioms būtinas ramybės laikotarpis, geriausia laikyti vėsioje ir tamsesnėje patalpoje (rūsyje), kuri būtų apsaugota nuo skersvėjų, tačiau į ją patektų pakankamai šviežio oro. Buto sąlygomis tokia gėlėms tinkama ramia vieta gali tapti vonios kambarys, tiesiog po vonia.

Kai tik pas gėles pasirodo pirmieji augimo požymiai, tai reiškia, jog ramybės laikotarpis pasibaigė. Kai tik pastebėsite naujus gėlės daigus, iš karto paimkite vazonėlį su augalu ir pastatykite jį įpraston gėlės vieton. Tada pamažu atnaujinkite įprastą gėlės auginimo, laistymo ir tręšimo režimą.  Jeigu augalui būtina, persodinkite jį.

Jeigu augalui ir nereikalingas ramybės laikotarpis, vis tiek reikėtų apriboti jo laistymą ir tręšimą, ypač tą mėnesį, kai dienų trukmė yra pati trumpiausia. Tas gėles, kurios žydi žiemą ir joms nereikalingas ramybės laikotarpis, reikėtų reguliariai laistyti ir tręšti visą jų žydėjimo periodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *