Alamanda – tai vienas iš kol kas itin egzotiškų ir nuostabiai gražių augalų, kurį renkasi žmonės, ieškantys įspūdingų ir lengvai prižiūrimų kambarinės floros atstovų. Šis augalas yra įdomus ne tik dėl savo išskirtinės išvaizdos, bet ir dėl to, kad jis gali tapti tikru interjero akcentu. Savo žydėjimo metu alamanda išsiskiria ryškiai geltonais žiedais, suteikiančiais šiltos, tropinės atmosferos bet kuriam kambariui. Atsižvelgiant į tai, kad šis augalas kilęs iš tropinių ir subtropinių regionų, jis tinkamas auginti tik kaip kambarinis augalas Lietuvoje.
Alamanda: išvaizda ir paplitimas
Alamanda (Allamanda) priklauso apyniniams augalams (Apocynaceae) ir apima apie 15 rūšių. Šie augalai natūraliai auga Pietų ir Centrinėje Amerikoje, taip pat kai kuriose Afrikos dalyse. Alamandos krūmai ar vijokliai gali pasiekti iki 3 metrų aukštį, tačiau augdami kambaryje jie paprastai būna kur kas mažesni. Jos lapai yra dideli, tamsiai žali, o žiedai – labai ryškūs, paprastai geltoni, nors kai kurios veislės gali turėti ir baltus, rausvus ar oranžinius žiedus. Žiedai formuojasi grupelėmis ir turi malonų aromatą, kuris dar labiau sustiprina augalo žavesį.
Natūraliai alamanda aptinkama tropiniuose Amerikos regionuose, ypač Brazilijos ir Meksikos, kur šie augalai klesti šiltame ir drėgname klimate. Šiomis sąlygomis alamanda gali augti kaip vijoklis ar krūmas, užimdama didelius plotus ir dažnai apsivydama kitus augalus. Kadangi Lietuvoje klimatas yra šaltas, su atšiauriomis žiemomis, alamanda pas mus auginama tik kaip kambarinis augalas bei oranžerijų puošmena. Tačiau sudarius jai tinkamas augimo sąlygas, ji taps tikru interjero papuošalu.
Alamandos rūšys ir veislės
Populiariausios ir plačiausiai auginamos rūšys yra Allamanda cathartica, kurią dažniausiai galima rasti parduotuvių asortimentuose, ir jos veislės. Šios rūšies augalai pasižymi dideliais geltonais žiedais ir greitu augimu. Be to, yra veislių, kurių žiedai yra šviesiai geltoni, o lapai – ryškiai žali.
Taip pat yra ir krūminių rūšių, kaip Allamanda schottii, kurios yra šiek tiek retesnės, ypač Lietuvoje. Be to, kai kurios rūšys yra šiek tiek atsparios šalčiui, tačiau mūsų kraštuose jos vis tiek auginamos patalpose.
Alamandos auginimas: tinkama vieta, dirva, vazonas
Prieš pradedant auginti alamandą, reikia įvertinti, jog tai šiltų bei drėgnų tropinių vietų augalas. Todėl net ir auginama kambaryje ji „pageidaus“ gimtosioms vietoms artimų sąlygų. Norint, jog ši gėlė jūsų namuose klestėtų ir džiugintų ryškiaspalviais žiedais, reikia žinoti keletą jos auginimo ir priežiūros ypatumų.
Tinkama vieta. Alamanda mėgsta šiltas, gerai apšviestas vietas, tačiau netoleruoja tiesioginės saulės kaitros. Todėl rekomenduojama ją laikyti vietose, kur saulės šviesa yra švelni arba kur apšvietimas yra netiesioginis. Geriausia, jei kambario temperatūra laikosi nuo +20 °C iki +25 °C. Žiemą galima leisti jai trumpam „atvėsti“ iki +15 °C, tačiau labai žemos temperatūros (žemiau +10 °C) jai žalingos.
Tinkamas dirvožemis. Alamanda geriausiai auga lengvoje, vandeniui laidžioje ir derlingoje dirvoje. Tinkama kompozicija būtų tokia, kurioje yra durpių, smėlio ir kompostinės žemės. Tai užtikrina gerą drenažą ir oro pralaidumą šaknims.
Vazonas. Dėl greito šaknų augimo ir didelės šaknų sistemos, alamandai reikia pakankamai erdvaus vazono. Taip pat labai svarbu, kad vazonas turėtų drenažo angas, kad vanduo nesikauptų ir nesukeltų šaknų puvimo.
Šviesa. Alamanda mėgsta šviesias vietas, tačiau tiesioginės saulės spinduliai gali sukelti lapų nudegimus. Geriausia ją laikyti šalia lango, kur yra daug šviesos, tačiau išvengiant tiesioginių saulės spindulių. Idealus pasirinkimas rytinė arba vakarinė namo palangė.
Kita alamandos priežiūra
Laistymas. Alamanda reikalauja vidutinio drėgmės lygio. Jos dirva turi būti nuolat drėgna, bet jokiais būdais ne šlapia. Laistyti reikia tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta. Žiemą laistymą reikėtų sumažinti, nes augalas ilsisi, vegetacija nėra tokia aktyvi kaip vasarą. Laistymui skirtas vanduo turėtų būti minkštas, kambario temperatūros. Niekada nelaistykite alamandos šaltu vandeniu – jai tai nepatinka.
Tręšimas. Veiksmingas tręšimas ypač svarbus pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga ir žydi. Tręšti rekomenduojama kas 2–3 savaites skystomis trąšomis, kurios yra specialiai skirtos žydintiems augalams. Žiemą tręšti nebereikia, nes alamanda pereina į ramybės būseną, vegetacija sustoja.
Atramos. Kadangi alamanda yra vijoklinis augalas, jai reikalingos atramos, kad ji galėtų kopti ir vytis į viršų. Specialios atramos ar pinti stulpeliai yra puikus sprendimas. Jei augalas neturės atramų, gali pradėti kristi ar netvarkingai augti.
Kada alamanda žydi?
Alamanda žydi vasarą ir pavasarį, jeigu jai suteikiama pakankamai šviesos, šilumos ir yra tinkamai laistoma. Žiedai yra dideli, ryškiai geltoni, ir paprastai formuojasi grupelėmis. Jei augalas yra tinkamai prižiūrimas, jis gali žydėti beveik visą vasarą, tačiau rudenį žydėjimas pasibaigia, o alamanda nugrimzta į šaltojo sezono ramybę.
Dėl savo puošnių ir ryškių žiedų alamanda vasaros sezonu gali tapti puikia sodo, terasos ar balkono puošmena. Orui pakankamai įšilus ją galima išnešti vasaroti į lauką. Tačiau reikia parinkti šviesią, nuo tiesioginių saulės spindulių bei vėjo apsaugotą vietą. Vis dėlto svarbu žinoti, jog net trumpalaikiai temperatūros kritimai žemiau +10 °C augalui gali būti mirtini. Todėl, auginant alamandą lauke, reikia nuolat stebėti orų prognozes ir laiku ją pernešti į vidų.
Kas netinka alamandai?
Alamanda nemėgsta didelio vėjo ir šalčio. Ji taip pat nelabai gerai reaguoja į sausą orą, todėl reikia užtikrinti pakankamą drėgmę kambaryje. Ypač tai svarbu žiemos sezonu, kai patalpos yra šildomos ir ore dažniausiai labai trūksta drėgmės. Stebėkite savo augalą ir esant reikalui apipurkškite alamandą šiltu bei minkštu vandeniu.
Be to, nors alamanda mėgsta drėgną žemę, tačiau pernelyg drėgna dirva gali lemti šaknų puvinį, todėl būtina pasirūpinti geru drenažu bei leisti dirvožemiui pradžiūti tarp laistymų.
Kaip dauginama alamanda?
Alamanda dauginama auginiais. Geriausia imti 10–15 cm ilgio auginį, pašalinus apatinius lapus, ir pasodinti į drėgną dirvą. Auginiai turi būti laikomi šiltai (apie +25 °C), su didele drėgmės koncentracija. Todėl idealu įsodintą auginį pridengti plėvele, kad pakaktų tiek šilumos, tiek drėgmės. Tik laikas nuo laiko plėvelę reikia pradengti, jog išsivėdintų kondensatas. Taip pat svarbu, kad dauginami augalai būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau gautų pakankamai šviesos.
Alamandos kenkėjai ir ligos
Alamanda yra jautri kai kuriems kenkėjams, tokiems kaip amarai, voratinklinės erkės ir tripsai. Jie gali pakenkti augalui, sukelti lapų gelsvėjimą ir deformaciją. Būtina stebėti augalo būklę ir, pastebėjus kenkėjų, naudoti natūralias priemones, pvz., insekticidinius muilus ar nimbamedžio aliejų. Be to, pernelyg drėgnos sąlygos gali sukelti grybelines ligas, tokias kaip šaknų puvinys.
Alamanda – nuostabiai graži, bet labai nuodinga
Alamanda – labai gražus, tačiau nuodingas augalas. Visos jos dalys – lapai, žiedai, stiebai ir sultys – turi toksiškų junginių, galinčių sukelti stiprią organizmo reakciją. Nurijus net mažą kiekį augalo, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, stiprus viduriavimas ar skrandžio spazmai. Taip pat augalo sultys, patekusios ant odos ar į akis, gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją. Dėl šios priežasties, auginant alamandą, būtina imtis atsargumo priemonių, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių. Nors augalo ekstraktai tyrinėjami farmacijos pramonėje, savarankiškas jų naudojimas yra pavojingas ir nerekomenduojamas.
Šaltiniai:
- https://harvesttotable.com/how-to-grow-allamanda/
- https://www.thespruce.com/grow-allamanda-inside-1902637
- https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/golden-trumpet/allamanda-indoors.htm
Nuotraukos asociatyvinės © canva.