Amarilis (lot. Amaryllis) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Vamzdelio formos baltų, rožinių arba raudonų, maloniai kvepiančių žiedų skėtis pasirodo ant žiedkočio 50-70 cm aukštyje. Amarilio žiedyne paprastai būna 6-12 žiedų. Ši nuostabi gėlė žydi rudenį. Amarilio svogūnėlis yra kriaušės formos, stambus, pusė jo iškilę virš žemės vazonėlyje.
Laikymo sąlygos. Ramybės laikotarpiu amarilio svogūnėliui nereikalinga šviesa. Tuo metu vazonėlius su svogūnėliais reikia laikyti sausoje vietoje, apie +10° C oro temperatūroje. Tuo tarpu augimo laikotarpiu amarilis mėgsta šviesą.
Apšvietimas. Kadangi amarilis mėgsta šviesą, laikyti jį reikėtų ryškioje šviesoje.
Laistymas. Kol gėlė yra ramybės periode, jos laistyti nereikia. Vasario pabaigoje amarilis perkeliamas į šviesią vietą ir yra laistomas kol pasirodo 7-10 cm aukščio žiedų strėlė. Šiuo laikotarpiu gėlė laistoma vidutiniškai, priešingu atveju gali išsiskleisti lapai, o žiedai gali taip ir nepasirodyti. Šiai gėlei reikalinga nedidelė oro drėgmė.
Persodinimas. Amarilio ramybės laikotarpis yra pavasarį ir vasarą. Gėlė persodinama po vegetacijos pradžios. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė (1 dalis), puveninga žemė (1 dalis), smėlis (2 dalys). Amarilis persodinamas į negilų, bet platų vazoną. Jeigu gėlės svogūnėliai nėra stambūs, juos galima susodinti po du. Kol pasirodys žiedų strėlė, laistyti reikia vidutiniškai, toliau reikia laistyti gausiai ir tręšti kartą per dvi savaites. Kai tik nudžiūsta lapai, amarilio laistymą reikia beveik užbaigti. Nuvytusių gėlės lapų pašalinti negalima, nes juose gausu maistingų medžiagų, kurios turi patekti į svogūnėlį. Amarilis persodinamas kartą per 4-5 metus.
Dauginimas. Amarilis dauginamas dukteriniais svogūnėliais, kurie pražys trečiais arba ketvirtais metais po pasodinimo. Taip pat šį augalą galima dauginti ir sėklomis, tačiau šiuo atveju amarilis pražys tik 7-8 metais po sėklų pasėjimo.