Anturis

Anturis (lot. Anthurium) – ajerinių augalų šeimai priklausanti gėlė, žydinti net 3-4 mėnesius. Anturis gana nereiklus augalas, turintis labai įdomią lapų formą, dėl ko išlieka dekoratyvus net  kai ir nežydi. Tačiau anturio nepatartina liesti rankomis, nes dėl to ant gėlės gali atsirasti  tamsios dėmės. Taip pat reikia saugoti, kad ant gėlės nepatektų vandens lašų, nes tai sukelia žiedynų patamsėjimą.

Laikymo vieta. Anturį reikia pastatyti į gerai apšviestą, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą. Ši gėlė puikiai jaučiasi gerai vėdinamoje, drėgnesnėje patalpoje, todėl žiemos metu nereikia statyti anturio arti centrinio šildymo radiatorių.

Apšvietimas. Anturiui geriausiai tinka natūralus ryškus apšvietimas, tačiau negalima, kad ant gėlės patektų tiesioginiai saulės spinduliai. Esant nepakankamam apšvietimui anturis praranda savo dekoratyvumą.

Laistymas. Prieš laistant anturį reikia patikrinti žemės drėgnumą ne tik paviršiuje, bet gilesniuose žemės sluoksniuose (patikrinti galima įbedus pusę rodomojo piršto į žemę). Žemė stipriai drėgna turi būti augalo žydėjimo metu. Šiuo laikotarpiu anturis gausiai laistomas nusistovėjusiu (ne trumpiau 12 valandų) ir minkštu kambario temperatūros vandeniu. Nuo rudens pabaigos iki žiemos pradžios anturis yra ramybės būsenoje. Tuo metu gėlę reikia laistyti jeigu žemė lengvai drėgna.

Tręšimas. Tręšti anturį reikia žydinčių gėlių trąšomis jo žydėjimo metu, kartą per dvi savaites. Gėlei pražydėjus jos tręšti nereikia 1,5-2 mėnesius. Vėliau anturį tręšti galima iš karto po laistymo vieną kartą per mėnesį.

Dauginimas. Anturis sėkmingai dauginams stiebų atžalomis ir viršūnių auginiais.

Persodinimas. Šią gėlę reikia persodinti kasmet pavasarį, persodinimui skirtą žemę papildant dideliu kiekiu upės smėlio. Anturis mėgsta purią žemę ir nemėgsta užsistovėjusios drėgmės žemėje, todėl jam reikia gero drenažo.

Galimi auginimo sunkumai. Negalima leisti, kad perdžiūtų žemė anturio vazonėlyje. Ši gėlė nemėgsta sauso oro, tai gali išprovokuoti augalo kenkėją – raudonąją voratinklinę erkutę. Perteklinė drėgmė taip pat pavojinga šiam augalui. Dėl per gausaus laistymo ant gėlės lapų gali atsirasti dėmės, taip pat gali pradėti pūti šaknys. Dėl dienos šviesos stygiaus anturis praranda savo dekoratyvumą.