Daugeliui kambarinių gėlių, net ir tų, kurias dažniausiai auginame ant palangių ar kambario kampuose, būtinas ramybės laikotarpis – metas, kai augalas sulėtina arba visiškai sustabdo visus aktyvius augimo procesus. Kambarinių gėlių ramybės periodas – tai natūralus fiziologinis etapas, vykstantis dėl augalo biologinių ypatybių ir kintančių aplinkos sąlygų. Ramybės periodu augalas mobilizuoja savo vidinius resursus, „įsiklauso“ į aplinką ir laukia tinkamiausio momento vėl pradėti intensyvų augimą, žydėjimą ar naujų lapų formavimą.
Kambarinių gėlių ramybės periodas nulemtas kelių sąlygų: oro temperatūros, šviesos trukmės ir intensyvumo, drėgmės bei dirvožemio būklės. Jei šios aplinkybės iškrenta iš įprasto diapazono, augalas natūraliai rodo norą pereiti į ramybės būseną, kurios metu jis iš esmės „sulėtina gyvenimo tempą“.
Kambarinių gėlių ramybės periodas – organinė ir priverstinė ramybė
Yra dvi pagrindinės ramybės periodo rūšys – organinė ir priverstinė ramybė.
Organinė ramybė susiformavo evoliucijos metu. Tai reiškia, kad tam tikros rūšys gamtoje patiria sezoninius pokyčius – sausras, temperatūrų svyravimus, šviesos trūkumą ar karščius. Kambarinės šių augalų formos išlaiko šį paveldėtą ritmą: net jei namuose apšvietimas ir temperatūra nuolat stabili, augalas vis tiek „žino“, kad atėjo laikas pailsėti. Tokios gėlės ramybės laikotarpį išgyvena kasmet ir tai būtina jų ilgaamžiškumui bei žydėjimo kokybei.
Priverstinė ramybė atsiranda tuomet, kai aplinkos sąlygos tampa netinkamos nuolatiniam augimui. Dažniausias tokio reiškinio pavyzdys – žiemos sezonas. Dauguma butų ir namų patiria natūralų dienos šviesos sumažėjimą, o kartu ir apšvietimo intensyvumo kritimą. Oro temperatūra, ypač laikant gėles arčiau langų, taip pat dažnai būna žemesnė. Tokie pokyčiai augalą priverčia „pasiduoti“ aplinkai: sumažėja chlorofilo aktyvumas, sulėtėja fotosintezė, o augalas pereina į miego fazę. Jei žiemos metu pasiūloma pakankamai šviesos (pavyzdžiui, naudojant augalų lempas) ir išlaikoma tinkama temperatūra, priverstinio ramybės periodo gali visai nebūti.
Trys kambarinių gėlių grupės pagal ramybės poreikį
Visas kambarines gėles galima suskirstyti į tris pagrindines grupes pagal tai, ar joms yra būdingas kambarinių gėlių ramybės periodas.
Gėlės, kurios neturi ramybės laikotarpio. Tai gėlės, kurios gali sėkmingai augti ištisus metus, jų negąsdina šviesos ribotumas žiemą – nors tuo metu jų augimas sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja. Tokios gėlės paprastai yra kilusios iš tropikų, kur klimatas šiltas ir stabilus visus metus. Vadinasi, net žiemą jos gali būti laikomos įprastomis sąlygomis. Vis dėlto žiemą jos gali prarasti vieną kitą lapą dėl menkesnio apšvietimo – tai normalu. Svarbu tik jų neperlaistyti, nes sulėtėjus augimui vandens poreikis sumažėja. Prie šios grupės priskirtume filodendrus, monsteras, gebenes, kai kuriuos fikusus ir daugumą paparčių.
Gėlės, kurioms ramybės periodas būtinas. Tai jautriausia gėlių grupė. Šios gėlės evoliuciškai prisitaikė prie aiškių sezonų – pavyzdžiui, dykumų naktinių šalčių ar sausros periodų. Jei tokiems augalams nesuteikiama ramybė, jie tiesiog neišgyvena: greitai nusilpsta, neišaugina žiedpumpurių, gali net visiškai nunykti. Šios gėlės būtinai reikalauja kelių mėnesių vėsos, šešėlio ir riboto laistymo. Ramybės periodas joms – ne pasirinkimas, o būtinybė, leidžianti pasirengti naujam augimo ciklui. Tai amariliai, žydintys kaktusai, ciklamenai, kai kurios orchidėjų rūšys, gloksinijos ir kalijos.
Gėlės, kurioms ramybės periodas nėra būtinas, bet gali pasireikšti. Jei sąlygos palankios, tokios gėlės auga ištisus metus, tačiau atšalus, sumažėjus apšvietimui ar pradėjus trūkti drėgmės, jos natūraliai pereina į ramybės būseną. Tai adaptabilūs augalai, galintys prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo būstų mikroklimatų. Prie tokių „lanksčių“ augalų priskiriami daugelis sukulentų, kai kurie fikusai, kai kurie žydintys augalai.
Išoriniai faktoriai ir jų įtaka ramybės trukmei
Kambarinių gėlių ramybės periodas trunka nevienodai. Jo trukmė priklauso nuo keleto aplinkos veiksnių:
- Temperatūra. Kuo vėsiau, tuo ilgiau trunka ramybės laikotarpis. Jei kambario temperatūra pakyla, augalas greičiau „prabunda“.
- Dirvožemio drėgmė. Sausa žemė prailgina ramybės etapą, o drėgna – priverčia augalą atsinaujinti greičiau.
- Apšvietimas. Geras apšvietimas skatina augimą, todėl esant tokiam apšvietimui ramybės būsenos trukmė sutrumpėja arba netgi visai išnyksta.
Žiemos metu natūraliai sutrumpėjusi dienos šviesa riboja fotosintezės procesą, todėl augalai neišvengiamai auga lėčiau. Kai kurios rūšys sustoja augti visiškai – lapai gali atrodyti tarsi „sustingę“. Tai visiškai normalu.
Kaip prižiūrėti gėles ramybės metu
Kambarinių gėlių ramybės periodas reikalauja kitokio požiūrio į priežiūrą. Svarbiausia taisyklė – riboti laistymą. Dauguma augalų ramybės metu sunaudoja gerokai mažiau vandens, todėl perlaistymas gali būti itin pavojingas: vanduo užsilaiko, šaknys pradeda pūti, o pats augalas suyra iš vidaus. Antroji taisyklė – sumažinti oro temperatūrą. Daugeliui gėlių pakanka +10–+15 °C. Aukštesnė temperatūra gali sutrikdyti ramybės ciklą. Trečioji taisyklė – vengti trąšų. Tręšimas ramybės metu skatina augimą tuo metu, kai augalas to daryti nenori. Tai nulemia silpnų, ištįsusių ūglių atsiradimą.
Kur laikyti gėles ramybės metu?
Jei augalui būtinas ramybės laikotarpis, jam reikia rasti tinkamą vietą. Idealios sąlygos – vėsus rūsys, sandėliukas ar kita erdvė, kur nėra skersvėjų, bet patenka šviežio oro. Tokiose patalpose šviesos paprastai būna mažiau, o tai augalams netgi naudinga.
Jeigu gyvenate bute ir neturite rūsyje vietos, tinka ir vonios kambarys – ypač erdvė po vonia ar spintelėje, kur temperatūra paprastai žemesnė ir tamsiau. Tik nepamirškite retkarčiais praverti duris, kad cirkuliuotų oras.
Ar reikia apkarpyti kambarines gėles ramybės periodu?
Daugumos įprastų kambarinių augalų ramybės metu kirpti nereikia. Augalui ilsintis bet koks formuojamasis arba stipresnis genėjimas sukelia stresą, kuris sutrikdo ramybės trukmę, gali paskatinti išdygti nereikalingus, silpnus ūglius, sumažina jėgų rezervus pavasario augimui.
Neapkarpykite ramybės metu:
- monsterų,
- filodendrų,
- fikusų,
- dracenų,
- sansevjerijų,
- sukulentų (išskyrus supuvusias dalis),
- orchidėjų (išskyrus visiškai nudžiūvusias žiedstiebio dalis).
Apkirpti galima (ir kartais naudinga), jei augalas visiškai nuvytęs po žydėjimo. Kai kurie augalai po žydėjimo natūraliai nunyksta ir patenka į ramybės periodą. Tuomet nuvytusius stiebus ir lapus pašalinti reikia.
Tai taikoma:
- amariliams,
- gloksinijoms,
- kai kurioms kalijoms,
- ciklamenams (kai lapai visiškai sunyksta).
Norint apkirpti augalą, reikia leisti antžeminei daliai natūraliai nudžiūti ir tik tada nupjauti sudžiūvusią žaliąją jo dalį.
Net ramybės metu galite pašalinti geltonus, visiškai nudžiūvusius lapus, nupjauti nuvytusius žiedynus, iškarpyti akivaizdžiai supuvusias ar sergančias dalis. Tačiau ramybės periodu negali būti formuojamas augalo vainikas, retinami, kerpami sveiki stiebai – tai trikdo ramybės procesą.
Kaip suprasti, kad kambarinių gėlių ramybės periodas baigėsi?
Augalas pats parodo, kad nori grįžti į aktyvų augimą. Dažniausi signalai:
- pasirodo nauji ūgliai,
- pradeda augti jaunų šaknų galiukai,
- iš pumpurų formuojasi lapeliai,
- stiebeliai pamažu ilgėja.
Kai tik pamatysite šiuos požymius, iš karto perkelkite augalą į šviesesnę vietą – įprastą jo vietą namuose. Tada palaipsniui atnaujinkite priežiūrą: dažniau laistykite, pradėkite tręšti, jei reikia – persodinkite į šviežią žemę. Svarbu tai daryti ne staiga, o pamažu, kad šaknys patirtų minimalų stresą.
Ką daryti, jei augalas neturi ramybės periodo, bet vis tiek silpsta žiemą?
Net jei augalas neprivalo ilsėtis, žiemos metu būtina:
- apriboti laistymą,
- netręšti intensyviai,
- padidinti šviesos kiekį, jei įmanoma,
- saugoti nuo skersvėjų ir temperatūros svyravimų.
Gėlės, kurios žydi žiemą – pvz., kai kurie kaktusai, puansetijos – reikalauja ypatingos priežiūros. Jas būtina reguliariai laistyti ir tręšti, bet kartu saugoti nuo perlaistymo ir per karšto oro.
Šaltiniai
https://www.idealhome.co.uk/
https://www.foliage-factory.com/
https://trustedhouseplantguide.com/
https://plnts.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva