Amorfofalas arba lavongėlė – tai labai egzotiškas augalas, pritraukiantis dėmesį savo įspūdingu žydėjimu ir neįprastu kvapu, kurio tikrai negalėtume pavadinti aromatu. Būtent dėl, švelniai tariant, nemalonaus kvapo, šis augalas dažnai vadinamas „lavongėle“. Amorfofalas iš kitų gėlių išsiskiria tiek labai neįpratu žiedu, tiek kvapu, kuris primena pūvančią mėsą. Nepaisant šio neįprasto bruožo, amorfofalas užkariavo augintojų širdis kaip unikalus kambarinis augalas, suteikiantis interjerui egzotiškumo. Beje, priversti jį žydėti taip pat nėra lengva, o tai skatina entuziastus ypatingai stengtis, net jei kvapas anaiptol nėra to vertas.
Šiame straipsnyje papasakosime, kaip atrodo amorfofalas, atskleisime, ką reiškia jo pavadinimas ir pasidalinsime, kaip tinkamai prižiūrėti šią gėlę, kad galėtų pradžiuginti žiedu.
Amorfofalas (lavongėlė): išvaizda ir paplitimas
Amorfofalas (Amorphophallus) – tai įspūdingas augalas, priklausantis aroninių (Araceae) šeimai. Jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių „amorphos“ (beformis) ir „phallos“ (falas), kurie taikliai, nors ir labai tiesmukai, atspindi augalo žiedo formą. Amorfofalai dažniausiai aptinkami tropiniuose miškuose, kur dirvožemis yra derlingas, o drėgmė – pastovi. Jie paplitę Indijoje, Birmoje, Šri Lankoje. Pirmą kartą augalas buvo aprašytas Azijoje, o į Europą jis atkeliavo XVIII a. dėka botanikų, kurie jį pristatė kaip egzotinį stebuklą botanikos sodams. Nors iš pradžių amorfofalas buvo auginamas tik botanikos kolekcijose, dabar jį galima rasti ir privačiuose namuose kaip dekoratyvinį augalą.
Kaip minėta, amorfofalas garsėja labiausiai garsėja specifiniu kvapu, kurį skleidžia žiedas. Tačiau jo išvaizda taip pat unikali ir išskirtinė. Amorfofalas yra daugiametis augalas, išauginantis gumbus. Būtent gumbas yra pagrindinė augalo dalis, iš kurios jis išauga. Gumbas gali būti labai didelis, priklausomai nuo rūšies, ir yra pagrindinė maistinių medžiagų saugykla.
Amorfofalo lapai dideli, triskart suskaldyti, dažnai primenantys medį. Paprastai augalas turi tik vieną lapą, retais atvejais – kelis. Lapkotis dėmėtas. Žiedynas, kurį sudaro net iki 5 000 žiedų, – didžiausia amorfofalo puošmena. Žiedynas sudarytas iš burbuolės ir spalvingo papėdlapio. Žydėjimo metu augalas skleidžia intensyvų kvapą, primenantį pūvančią mėsą, kuris skirtas privilioti apdulkintojus.
Labai įspūdingas ir amorfofalo aukštis – didysis amorfofalas (Amorphophallus titanum) gali išauginti žiedą, siekiantį net 3 metrų aukštį. Todėl augalas laikomas aukščiausią žiedą turinčiu augalu pasaulyje.
Amorfofalo rūšys
Yra žinoma net apie 200 amorfofalo rūšių, tačiau populiariausios ir dažniausiai auginamos yra:
- Didysis amorfofalas (Amorphophallus titanum) – didžiausias ir įspūdingiausias rūšies atstovas, garsėjantis savo gigantišku žiedynu. Ši rūšis natūraliai aptinkama tik Sumatros saloje.
- Leopardinis amorfofalas (Amorphophallus konjac), dar vadinamas koniaku (nuo japonų kalbos žodžio). Rytų Azijos šalyse ši rūšis buvo sukultūrinta ir dabar plačiai auginamas dėl valgomų gumbų, iš kurių gaminami maisto produktai.
- Gumbelinis amorfofalas (Amorphophallus bulbifer) pasižymi mažesniu dydžiu ir dažnai auginamas kaip kambarinis augalas.
- Amorphophallus paeoniifolius, dar vadinamas dramblio pėdos gumbu, žinomas dėl savo dekoratyvinių lapų ir paprastesnių auginimo sąlygų. Ši rūšis Azijoje bei kai kuriuose Ramiojo vandenyno dalyse taip pat auginama dėl gumbų, kurie naudojami maistui ruošti.
Amorfofalo auginimas kambaryje
Tikrai ne dažnas ryšis tokiam iššūkiui – auginti augalą, kuris pražydęs paskleis aplink save sunkiai pakeliamą smarvę. Tačiau azartas sulaukti jo žiedo gali būti didesnis už nemalonumus. Tuo labiau, kad kai kurios rūšys yra gana dekoratyvios, o žiedų sulaukti prireikia laiko. Taigi kaip tinkamai auginti šį egzotinį augalą?
Tinkama dirva. Amorfofalas geriausiai auga purioje, gerai drenuotoje dirvoje. Rekomenduojama naudoti substratą, sudarytą iš lygiomis dalimis sumaišytų durpių, smėlio ir lapinės žemės. Papildomas drenažo sluoksnis (pavyzdžiui, keramzitas) apsaugos gumbą nuo puvimo.
Šviesa ir vieta. Amorfofalas mėgsta ryškią, tačiau išsklaidytą šviesą. Jis netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti lapus. Geriausiai tinka rytinė arba vakarinė patalpos pusė, kur šviesa pasiektų tik dalį dienos bei nebūtų pernelyg intensyvi.
Temperatūra. Amorfofalas mėgsta šilumą. Ideali temperatūra vegetacijos periodu 20–26 °C šilumos.
Laistymas. Augalas mėgsta drėgną dirvą, tačiau reikia vengti užmirkimo. Laistykite reguliariai, bet leiskite viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Ramybės periodu (kai peržydi ir numeta lapus) laistyti praktiškai nebereikia. Apskritai nužydėjus gumbą galima laikyti tiesiog tamsiame, vėsiame rūsyje (temperatūra +15 °C), net neįsodinus į žemę, kol neims skleistis lapo pumpuras.
Tręšimas. Augimo metu naudokite kompleksines trąšas, turinčias daugiau azoto. Tręškite kas 2–3 savaites, tačiau žydėjimo metu tręšti nebereikia.
Persodinimas. Rekomenduojama persodinti gumbą kasmet. Po žydėjimo arba nukritus lapams, gumbą iškasti iš žemės ir laikyti vėsiai, o leidžiant naują pumpurą, vėl įsodinti į erdvų vazoną.
Ką daryti, kad amorfofalas išaugintų žiedą?
Amorfofalo žydėjimas – tai įspūdingas ir retas reiškinys, dažniausiai įvykstantis tik po kelių metų auginimo (didysis amorfofalas gali pražysti tik po 7–10 metų). Žiedas formuojasi iš gumbų, kurie turi sukaupti pakankamai maistinių medžiagų. Sakoma, kad augalas nežydės, kol gumbas nepasieks 18–23 kg svorio.
Žiedynas yra sudarytas iš burbuolės ir papėdlapio, kuris gali būti įspūdingų spalvų – nuo giliai violetinės iki gelsvai žalios. Nors žydėjimo gali tekti laukti net kelis metus, tačiau žydėjimas trunka tik kelias dienas (dažniausiai vos 48 valandas), po kurių augalas pereina į ramybės fazę.
Ramybės periodo metu amorfofalo gumbas gali būti laikomas tamsiai ir vėsiai (apie +15 °C temperatūroje), kol ims leisti pumpurą. Po to jį galima įsodinti į žemę. Sodinama maždaug 15 cm gylyje. Tačiau kartą sulaukus žiedų, nebūtinai reiškia, jog augalas jus nudžiugins ir ateinančiais metais. Dauguma rūšių žydi ne kasmet. Jeigu iš gumbo pirmiausia išsiskleidžia lapas, o ne žiedas, deja, šiemet amorfofalas nežydės.
Kaip minėta, sulaukti amorfofalo žiedų nėra paprasta, tad norint paskatinti žydėjimą:
- užtikrinkite stabilų mikroklimatą;
- laikykitės tinkamos laistymo ir tręšimo tvarkos;
- leiskite gumbui ramybės periodu pailsėti, sumažindami laistymą ir nenaudodami trąšų.
Amorfofalo dauginimas
Amorfofalą galima dauginti keliais būdais: naudojant gumbus, šonines ataugas arba sėklas. Kiekvienas būdas turi savo ypatybes ir reikalauja specifinių žinių.
- Dauginimas gumbais. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų dauginti amorfofalą. Gumbus geriausia dalinti ramybės periodu, kai augalas yra numetęs lapus ir pasiruošęs pailsėti. Atskirtas gumbas sodinamas į atskirą vazoną su derlinga ir gerai drenuojančia dirva. Po pasodinimo augalui reikia užtikrinti stabilias drėgmės ir temperatūros sąlygas, kad gumbas greitai įsitvirtintų.
- Dauginimas šoninėmis ataugomis. Kai kurios amorfofalo rūšys, pavyzdžiui, gumbelinis amorfofalas, formuoja mažas šonines ataugas arba svogūnėlius, kurie atsargiai atskiriami nuo pagrindinio augalo bei sodinami į tinkamą dirvą. Augalai pradeda greitai augti, jei sąlygos tinkamos, ir per metus gali išaugti į savarankiškus augalus.
- Dauginimas sėklomis. Šis metodas dažniausiai naudojamas botanikos soduose, nes jis reikalauja daug laiko ir kantrybės, be to, specialių žinių. Sėklos renkamos po sėkmingo žydėjimo ir apdulkinimo. Tuomet sodinamos į lengvą, gerai drenuotą dirvą ir laikomos šiltoje, drėgnoje aplinkoje. Sėklos dygsta lėtai – procesas gali trukti kelis mėnesius. Išdygusius daigus reikia saugoti nuo staigių temperatūros svyravimų ir užtikrinti jiems pakankamą šviesą.
Patarimai amorfofalo dauginimui:
- Dauginant amorfofalą svarbu naudoti sterilų įrankį, kad būtų išvengta infekcijų ar ligų.
- Po persodinimo ar dauginimo augalui reikia laiko prisitaikyti, todėl būkite kantrūs ir stebėkite, ar nauji ūgliai pradeda augti.
- Dauginimo metu taip pat galima naudoti fungicidą, kad apsaugotumėte gumbą ar sėklas nuo puvimo.
Ar galima auginti amorfofalą lauke?
Amorfofalas netoleruoja šalnų, todėl Lietuvoje jį galima auginti tik kaip kambarinį augalą. Tačiau vasarą, pasibaigus šalnų pavojui, gumbas gali būti įsodinamas į atvirą dirvą arba augalas su visu vazonu išnešamas pasimėgauti grynu oru. Pasodintas lauke vasarą amorfofalas sužaliuos palmės formos lapu margu kotu. Tai tikrai taps išskirtine ir unikalia jūsų sodo puošmena.
Tačiau jei norite auginti amorfofalą lauke, reikia parinkti jam tinkamą vietą:
- pasirinkite saulėtą vietą su daliniu pavėsiu;
- dirva turi būti gerai drenuojanti;
- rudenį gumbą būtina iškasti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje, kol ims leisti naują pumpurą.
Amorfofalo ligos ir kitos problemos
Amorfofalas dažniausiai yra atsparus daugeliui kenkėjų ir ligų, jei tinkamai prižiūrimas. Tačiau tam tikromis sąlygomis jis gali susidurti su įvairiais iššūkiais. Dėl perlaistymo ar netinkamos dirvos, gali susirgti šaknų puviniu, taip pat lapus gali užpulti grybinės ligos.
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai: voratinklinės erkės, tripsai, amarai, šaknų nematodai. Tačiau dažniausia amorfofalo problema – žiedų nebuvimas. Norint sulaukti žiedo, teks ne tik apsišarvuoti kantrybe, tačiau ir pasistengti užtikrinti kuo geresnes ir tinkamesnes augimo sąlygas.
Amorfofalas – tai ne tik egzotiškas kambarinis augalas, bet ir išskirtinė interjero puošmena. Vis dėlto šis augalas tinkamas toli gražu ne visiems. Auginti jį prireiks kantrybės, žinių ir didelio entuziazmo. Ar rezultatas to vertas? Kiekvienam retų gėlių augintojui atsakymas savaime aiškus – žinoma, kad taip!
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/amorfofalas/
- https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/voodoo-lily/grow-a-corpse-flower-houseplant.htm
- https://www.farmergracy.co.uk/blogs/planting-care/amorphophallus-planting-instructions
- https://www.aroid.org/genera/amorphophallus/amcult.php
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.