Pasaulyje yra labiausiai paplitusios amerikinės agavos ir šios jų veislės: Marginata, Mediopicta bei Striata. Marginata veislės agavos, palyginti su kitomis agavomis yra mažesnės, turi grakščiais išlinkusius lapus su geltonais bei baltais dryžiais, Mediopicta agavos turi geltonas juostas lapuose, Striata agavų lapai turi geltonas, baltas bei žalias juostas.
Amerikinės agavos – stambūs ir labai ištvermingi augalai, kilę iš Meksikos. Paprastai šios veislės agavos užaugina iki 30 1 – 2 metrų ilgio lapų. Lapai yra tamsiai žalios spalvos ir turi rudą apnašą. Amerikinių agavų žiedynai turi nuo 3 000 iki 5 000 smulkių žiedelių. Žiedeliai būna 8 – 9 centimetrų ilgio, žalsvai geltonos spalvos.
Dar viena populiari agavų veislė yra plaušuotosios agavos, ypač paplitusios centrinėje Meksikoje. Šios agavos užauga iki 50 centimetrų, žydi gelsvai žalais žiedais.
Ne mažiau populiarios yra ir glaustosios agavos, plačiai paplitusios pietrytinėje Meksikoje. Šių agavų lapai yra ploni, linijiški, o žiedai žydi rožine spalva.
Karalienės Viktorijos agavos auga Meksikoje, 700 – 800 metrų aukštyje, žydi vasarą kreminės spalvos žiedais.
Smulkiažiedės agavos yra labai populiarios Arizonoje bei Šiaurės Meksikoje. Šios agavos užauga iki 15 centimetrų, lapai yra tamsiai žalios spalvos, žiedai žydi geltonais žiedeliais, kurių skersmuo siekia iki 1,5 centimetro.
Siauralapės agavos auga Meksikoje, kalnų šlaituose. Šios agavos gali užaugti iki 2 metrų aukščio, turi pailgus, elipsiškus lapus, žydi žalsvai baltos spalvos žiedais.
Jei ruošiatės agavas auginti savo namuose, rinkitės mažesnio dydžio agavas. Agavos puikiai atrodys verandose, oranžerijose, svetainėse, o taip pat ir ofise.
Įsigijus agavą svarbu atminti, jog šie augalai labai mėgsta šilumą, tad juos geriausia laikyti ant pietinės palangės. Nors ir tinkamai prižiūrėsite agavą, žinokite, jog namų sąlygomis užaugintos agavos bus šiek tiek mažesnės, nei tos kurios auga gamtoje, be to nėra garantijos, jog kambariuose auginamos agavos pražys – joms paprasčiausiai trūks natūralios šviesos ir šilumos. Jei tik yra galimybė agavas šiltuoju metų laiku išneškite į lauką, saulėtą vietą, užuovėją. Vasarai pasibaigus agavas vėl į įneškite į vidų. Žiemos metu agavų nereikia nei laistyti, nei tręšti. Tuo tarpu šiltuoju metų laiku agavos turėtų būti laistomos saikingai ir reguliariai tręšiamos.
Agavos dauginamos dviem būdais: šaknų auginiais ir atžalomis, kurios turėtų būti atskiriamos nuo senojo augalo ir pasodinamos vazone. Tuo tarpu šaknų auginiai turėtų būti nupjaunami taip, kad ant kiekvieno auginio būtų bent po vieną akutę. Nupjautus auginius reikėtų pavytinti keletą valandų ir pasodinti į smėlį bei laikyti 20 laipsnių temperatūroje.
Suaugusioms agavoms idealiai tinka velėninės, lapinės žemės bei smėlio mišinys.
Ar bromelijinių šeimos gėlės nuodingos katėms.
kates megsta bromelijas, kad ju neliestu reikia papurksti su praskiestu jodu.