Alyvmedis – populiarėjantis, dekoratyvus, pasaulyje plačiai kultivuojamas, Viduržemio kraštą atspindintis medis, kurio auginimo įgūdžiai Lietuvoje dar tik bręsta. Alyvmedžių auginimo patirtis rodo pirmus žingsnius, kaip teisingai prisijaukinti tropinio klimato augalą mūsų šalyje, o kantrūs augintojai geba šį iššūkį įveikti. Auginant alyvmedį vazone kaip kambarinį augalą ir užtikrinant gimtinei artimas sąlygas, ne tik grožėsitės jo dekoratyviu stotu, bet ir galimai sulauksite alyvuogių derliaus. Žinant augalo kertinius poreikius, prie alyvmedžio nereikės „tupinėti“, todėl pateikiame būtiniausią informaciją, kaip auginti alyvmedį lengvai ir be iššūkių.
Europinis alyvmedis – populiariausio atstovo biologija
Kambarinių ir dekoratyvinių augalų mylėtojus pamažu užkariauja ir europinis alyvmedis (Olea europea), priklausantis alyvmedinių (Oleaceae) šeimai. Natūralioje aplinkoje fiksuoti alyvmedžių aukščiai siekia 12 metrų, tačiau įprasti medžiai užauga iki 6–9 metrų. Lietuvoje vazonuose auginami egzemplioriai siekia tik 1,5–2 (3) metrus. Šie dekoratyvūs medžiai turi pailgus, 5–7 cm ilgio pilkšvai žalius lapus ir kvapnius, baltus, į kekes sukrautus žiedus, prasiskleidžiančius pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje. O kaulavaisio tipo valgomas mėlynai juodos spalvos alyvmedžio vaisius (alyvuogės) yra labai naudingas, turintis didelės ekonominės bei ūkinės reikšmės visame pasaulyje. Vaisius augalas pradeda brandinti maždaug po 5–7 metų.
Ilgaamžiai alyvmedžiai, kurių žinoma apie 60 rūšių, esti tikra Viduržemio krašto kultūrinė „pažiba“ ir atpažinimo akcentas. Nors Viduržemio jūros regionas šios kultūros augina daugiausiai, alyvmedžiai auga ir kitose tropinio bei subtropinio klimato srityse: Afrikoje, Indijoje, Kaukaze, Japonijoje, Vidurio Azijos pietuose, net JAV.
Alyvmedžio auginimas namuose
Kadangi alyvmedis nėra tipinis Lietuvos klimato augalas (jis toleruoja 8–10 atšiaurumo zonas), tad jo auginimas turi būti atidus, o namų sąlygos atsižvelgtos į kuo natūralesnes šio augalo augimvietes. Tai reiškia, kad lietuviai alyvmedžius augina vazone, šiltuoju laiku išnešdami jį laukan. Nors yra skirtingų alyvmedžių veislių, besiskiriančių dekoratyvumu, atsparumu šalčiui, dydžiu ir kitais bruožais, Lietuvoje gana sunku rasti tokių veislių pasiūlą.
Apšvietimas, vieta ir temperatūra. Augindami alyvmedį kambaryje, būtinai pastatykite medelį tokioje vietoje, kur bent šešias valandas per dieną šviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Geriausiai jie augs patalpoje, kur langai nukreipti į pietinę ar vakarinę pusę. Žiemos metu gali prireikti panaudoti papildomą apšvietimą. Geriausiai, jeigu medelio nekankina skersvėjai ir kambaryje šiltuoju metų laiku palaikoma 15–27 °C temperatūra (žiemą – apie 5–10 °C).
Dirva. Alyvmedžiai geriausiai auga „laisvame“, laidžiame, aeruotame dirvožemyje, todėl vazonai pripildomi smėlingo priemolio komposto. Taip pat galite įsigyti substrato, tinkančio kaktusams ir sukulentams auginti. Vyraujantis dirvos pH apie 6,5–8,5.
Kaip auginti alyvmedį lauke?
Alyvmedis lauke. Retai kas išdrįsta pasodinti alyvmedį į sodo žemę, nes lietuviškos žiemos jie neištvertų, tačiau vasaros metu alyvmedį kone būtina su vazonu perkelti į lauką. Natūraliai alyvmedis auga tropinio klimato sąlygomis, todėl suteikite medeliui kuo daugiau saulės ir šilumos, apsaugokite nuo stipraus vėjo. Netgi patartina augaliuką laikyti arčiau sienos, kad gautų dar daugiau atsispindėjusios šilumos ir šviesos.
Alyvmedis vazone. Kaip jau minėta, alyvmedį Lietuvoje geriausia ir patogiausia auginti vazone. Dažnai renkamasi alyvmedį auginti terakotiniuose vazonuose (ar bent jau plastikinį indą paslėpti terakotos vazone) su drenažo angomis. Tokie indai geriau praleidžia orą, juose dirva išlieka sausesnė, jie gali atrodyti stilingai ir puikiai atitikti Viduržemio jūros regiono stiliaus kiemo ekspoziciją. Medeliams rinkitės pakankamai didelius 30–35 cm skersmens vazonus.
Alyvmedžio priežiūra
Laistymas. Įsitvirtinę alyvmedžiai pasižymi atsparumu ir tolerancija sausrai, tačiau namų sąlygomis ir mažo vazono apribotam medeliui vis tiek prireiks laistymo. Galima leisti tarp laistymų substratui išdžiūti, o laistymas gali būti retokas, bet gilus. Vis dėlto, Lietuvoje labiau pasiteisina, kai vegetuojantį augalą laistote reguliariai ir pakankamai dažnai.
Tręšimas. Tręškite pavasarį ir vasarą kas 2–4 savaites, naudodami kompleksines trąšas. Žiemą medžiui reikia pailsėti nuo tręšimo.
Genėjimas. Genėkite ankstyvą pavasarį, kad išlaikytumėte formą ir paskatintumėte naujų ūglių augimą. Taip medelio laja bus tankesnė.
Persodinimas. Jaunus augalus reikia persodinti kasmet, o didesniems ir senesniems medeliams persodinimo gali užtekti ir kas 2-3 metus.
Žiemojimas. Dėl žemos temperatūros netoleravimo (kai temperatūra nukrenta žemiau +5 °C) alyvmedį žiemai būtina pernešti į neužšąlančią, vėsią (5–10 °C), bet šviesią patalpą (balkoną ar terasą).
Alyvmedį galima ir padauginti
Kaip ir bet kokį augalą, alyvmedį galima padauginti vegetatyviniu būdu. Padauginimui reikia atkirpti 17–20 cm ilgio pusiau sumedėjusią šakelę vasaros metu arba pilnai sumedėjusią šakelę žiemos metu. Pašalinus apatinius šakelės lapus ir pamirkius galiuką į įsišaknijimo hormonus, auginys sodinamas į vazonėlį su drėgnu smėlio ir durpių mišiniu. Palaikykite 21°C temperatūrą, drėgmę ir lengvai pavėsingą vietą, o po 3 mėnesių turėtų matytis naujos šaknelės.
Įmanoma alyvmedį užauginti ir iš kauliuko (sėklos), kurias reikia sodinti į vazonėlius 1–2 cm gylyje ir lengvai užberti žemėmis. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet nepermirkęs, o vazonėlis pastatytas šiltoje, saulėtoje vietoje. Ideali temperatūra dygimui – 18–25 °C . Prieš sėją sėklas stratifikuokite, skarifikuokite ir mirkykite vandenyje 24–48 valandoms.
Alyvmedis: galimos ligos ir kenkėjai
Visos negandos prasideda tada, kai medelis jaučiasi prastai dėl netinkamų auginimo sąlygų. Didelė drėgmė gali paskatinti lapų kritimą ir užsikrėtimą grybelinėmis ligomis. Iš jų geriausiai žinoma miltligė, verticiliozė, fitoptoros šaknų puvinys, taip pat vyrauja ir tam tikra lapų žvynelinė/dėmėtligė. Dėl šių ligų alyvmedis namuose augs vargingai.
Sunku pasakyti, kokie konkretūs kenkėjai gali varginti alyvmedį Lietuvoje, tačiau žinoma, kad voratinklinės erkės ar amarai tikrai gali „pasidarbuoti“ ir apgadinti šiuos medelius.
Kuo naudingas alyvmedis ir alyvuogės?
Alyvmedžiai žinomi ne tik kaip dekoratyviomis savybėmis pasižymintys augalai, bet jie turi ir kitos didelės ekonominės, ekologinės vertės. Patys medžiai padeda kovoti su dirvožemio erozija ir gerina dirvožemio kokybę. Medžiai naudojami kraštovaizdžio dizainui, nes jų sidabriški lapai ir tvirta išvaizda suteikia grožio sodams ir viešosioms erdvėms. O jų ilgaamžiškumas suteikia nepertraukiamą derlių ir pavėsį net sausringose vietovėse.
Alyvuogių vaisiai ir alyvuogių aliejus yra vertingi produktai, pasižymintis visa puokšte „turtų“. Vaisiuose gausu antioksidantų, polifenolių, nesočiųjų riebalų ir kitų aktyviųjų junginių, kurie prisideda prie geresnės žmogaus širdies, kraujospūdžio, kaulų ir virškinimo sistemos sveikatos.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/alyvmedis
- https://www.gardenia.net/plant/olea-europaea
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-olives
- https://www.johnnybutterflyseed.com/2024/03/11/germinating-olive-seeds
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.