Akalifa

Akalifa (lot. Acalypha) – karpažolinių šeimos augalas. Jos tėvynė – Australija, Pietryčių Azijos tropikai ir subtropikai bei Polinezija. Akalifa atrodo kaip krūmas raudonais, nusvirusiais, į lapės uodegą panašiais žiedynais, kuris pakankamai greitai auga, tačiau patalpoje sunkiai ištveria žiemos laikotarpį. Ši gėlė mėgsta drėgną orą, kuris lengvai susidaro šiltnamyje arba oranžerijoje, tačiau sunkiai susidaro namų sąlygomis.

Akalifai reikia padidintos oro drėgmės Patalpoje su sausu oru ši gėlė numeta lapus ir gali būti lengvai pažeista raudonosios voratinklinės erkutės. Akalifos auginiai kasmet įsišaknija iš naujo, tokiu būdu ši gėlė kaskart atsinaujina. Žiedynus, kurie jau nužydėjo, reikia pašalinti. Ankstyvą pavasarį stiebus reikia apgenėti iki pusės.

Laikymo vieta. Akalifa visus metus mėgsta būti patalpoje, kurioje oro temperatūra yra ne žemesnė kaip +16° С. Šią gėlę galima laikyti ir ant apšviestos palangės, tačiau augalą reikia gerai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Apšvietimas. Ryškus.

Laistymas. Vasarą akalifos žemė turi būti nuolat drėgna. Žiemos metu laistymą reikėtų apriboti. Šią gėlę reikia apipurkšti.

Oro drėgmė. Akalifai reikia didelės oro drėgmės. Todėl vazoną su gėle reikia pastatyti ant vandens pripildyto padėklo su drėgnu žvyru.

Tręšimas. Nuo pavasario iki rudens akalifą reikia tręšti. Kartą per savaitę gėlę reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis. Žiemos laikotarpiu akalifos tręšti nereikia.

Persodinimas. Šią gėlę persodinti reikia tik tada, kai iš vazono drenažo skylučių pasirodo šaknys. Taip paprastai būna po gėlės žydėjimo laikotarpio. Persodinimui skirtoje žemėje turi dominuoti rūgščios durpės, o prie to dar reikia pridėti smėlio ir lapinės žemės.

Galimi auginimo sunkumai. Akalifą gali užpulti kenkėjai: amaras, baltosios musės ir voratinklinė erkutė. Gėlės lapai gali būti pažeisti dėmėtligės.