Visoms kambarinėms gėlėms reikalingas šviežias oras. Nepriklausomai nuo paros laiko gėlės kvėpuoja, tai vyksta nuolat, ir dėl to gėlėms reikalingas deguonis. Fotosintezės metu suyra organinės medžiagos, susidariusios kvėpuojant augalui. Kvėpavimo procese dalyvauja visos gėlės dalys, tačiau nevienodai. Pavyzdžiui, lapai kvėpuoja stipriau negu stiebas, tačiau mažiau nei žiedai.
45 proc. gėlės sausos medžiagos masės sudaro anglis, o anglies patekimo į augalų audinius šaltinis yra anglies dvideginis, kuris daugiausia yra gaunamas iš oro ir šiek tiek mažiau iš žemės. Fotosintezės metu gėlės įsisavina anglies dvideginį. Tuo pačiu susidaro sudėtingos organinės medžiagos – baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kt. Šios medžiagos yra gėlės organų ir audinių statybinė medžiaga. Todėl kambarinėms gėlėms būtinas šviežias oras.
Gėlių kvėpavimo ir fotosintezės procesas taip pat priklauso ir nuo apšvietimo intensyvumo. Fotosintezės procesas tampa svarbesnis nei kvėpavimo esant geram apšvietimui, dėl ko gėlė puikiai auga ir vystosi. Esant blogam apšvietimui kvėpavimo procesas tampa svarbesnis nei fotosintezė, be to, augalas praranda organines medžiagas. Paprastai tai vyksta žiemos laikotarpiu, kai gėlėms trūksta šviesos ir jos auga labai lėtai arba nustoja augti. Jeigu gėlių lapai mažėja arba ištįsta, vadinasi augalai „badauja“. Tokiu atveju visiškai nenaudinga jų tręšti, nes gėlėms galima tik pakenkti. Geriausia šiuo atveju pastatyti gėlę į gerai apšviestą vietą.
Praktiškai visi augalai mėgsta šviežią orą. Pavyzdžiui, kaktusams būtina reguliariai vėdinti patalpą, nes šviežias oras – kaktusų priežiūros sėkmės garantas. Svarbu prisiminti, jog kambarinės gėlės labai jautriai reaguoja į įvairius kenksmingus garus, kurie išsiskiria dažant patalpas. Taip pat kambarinių gėlių nereikėtų statyti virtuvėje, arti viryklės, nes augalą gali nudeginti karšti garai. Reikėtų įsidėmėti, jog visos gėlės nemėgsta šaltų skersvėjų šaltuoju metų laiku, taip pat ir staigių temperatūros svyravimų. Visgi kelios minutės vėdinant kambarius neturėtų pakenkt jūsų gėlėms. Tačiau jokiu būdu šaltuoju metų laiku ar vėjuotą dieną nepalikite gėlių prie atviro lango ilgesnį laiką, nes tai tikrai joms pakenks.
Vasarą daugelį kambarinių gėlių reikėtų išnešti į gryną orą. Galima pastatyti jas balkone, verandoje, pasodinti į tvirtą žemę, o atėjus rudeniui, vėl pasodinti jas į vazonus. Šviežią orą vasarą ypač mėgsta tokios gėlės kaip akacija, lauramedis, jazminas, balzaminas, citrinmedis, juka, pasiflora, oleandras ir kiti. Prisiminkite, jog perkeliant gėles į gryną orą, joms teks aklimatizuotis, priprasti prie vėjo, lietaus, oro temperatūros kritimo naktį. Prieš grąžindami gėles atgal į namus prasidedant šaltajam sezonui, būtinai patikrinkite augalus, ar jie neturi kenkėjų. Mat iš sodo lengva parsinešti šliužų, šimtakojų, auslindų ir daug kitų nepageidautinų vabzdžių ir nariuotakojų.