Kiekvienas gėles mėgstantis žmogus savaip žiūri į kambarinių augalų priežiūrą. Vieniems tai tik smagus interjero akcentas, kitiems – tikras pomėgis, virstantis gyvenimo būdu. Kai kurie, įsigiję kelis augalus, ilgainiui tampa tikri gėlininkystės entuziastai, kurie skiria daug laiko rūpinimuisi kiekvienu lapeliu ir žiedu. Tuo tarpu kiti gėles augina labiau dėl grožio, tik kartais prisimindami, kad ant palangės laukia palaistymo reikalaujantis augalas. Vis dėlto, net ir neturint didelės patirties, galima sukurti žaliuojantį ir gyvybės kupiną namų kampelį. Štai keletas patarimų pradedančiajam gėlininkui, padėsiančių išvengti klaidų ir džiaugtis sveikais bei žydinčiais augalais.
Keletas patarimų pradedančiajam gėlininkui: veiksmai prieš įsigyjant augalą
Pirmasis žingsnis, kurį turėtų žengti kiekvienas pradedantysis, yra informacijos paieška. Gražus augalas parduotuvėje dar nereiškia, kad jis tiks jūsų namų sąlygoms. Skirtingi augalai mėgsta nevienodą temperatūrą, apšvietimą ir drėgmę. Pavyzdžiui, tropinių kraštų gėlės reikalauja didesnės oro drėgmės, o dykumų augalai, tokie kaip kaktusai ar sukulentai, priešingai – geriau jaučiasi sausame ore.
Prieš įsigydami augalą, pasidomėkite:
- kokia turi būti jam tinkama temperatūra;
- kiek šviesos jis mėgsta (ar tinka saulėta palangė, ar dalinis šešėlis);
- kaip dažnai ir kokiu kiekiu vandens jį reikia laistyti;
- ar jam reikalingas papildomas tręšimas ir persodinimas;
- ar augalas nėra nuodingas – tai svarbu, jei namuose gyvena vaikai ar gyvūnai.
Šios žinios leis išvengti nusivylimo ir suteiks galimybę tinkamai paruošti augalui vietą dar prieš jį parsinešant.
Augalų priežiūros planavimas
Net ir patyrę gėlininkai kartais pamiršta, kokių sąlygų reikalauja vienas ar kitas augalas – ypač kai jų namuose daug. Todėl pradedančiajam verta vesti užrašų knygelę arba naudoti programėlę, kurioje būtų surašyti svarbiausi priežiūros duomenys: kada augalas buvo laistytas, persodintas, patręštas, ar ant jo pastebėta kenkėjų.
Tokie įrašai padės ne tik sekti augalų būklę, bet ir pastebėti dėsningumus. Pavyzdžiui, galbūt pastebėsite, kad žiemą kai kurių augalų augimas sulėtėja, todėl reikia mažiau vandens. Tokie pastebėjimai su laiku išugdys įgūdžius, kurie leis tapti vis labiau patyrusiu gėlininku.
Tinkama vieta ir augalų stabilumas
Augalų vieta namuose – vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių jų sėkmingą augimą. Dauguma kambarinių augalų nemėgsta būti nuolat perkelinėjami iš vienos vietos į kitą. Šviesos kiekio, temperatūros ir oro srautų pokyčiai gali sukelti stresą, dėl kurio augalai meta lapus ar nustoja žydėti.
Pasirinkite kiekvienam augalui nuolatinę vietą pagal jo poreikius:
- Saulės mėgėjai (pvz., alavijas, pelargonija, fikusas benjaminas) gerai jausis šviesiose vietose, arčiau lango.
- Šešėlį mėgstantys (pvz., sansevjera, zamiokulkas, aspidistra) tiks gilesnėse kambario vietose.
- Drėgmę mėgstantys (pvz., paparčiai, kalatėjos) puikiai tiks vonios kambaryje ar virtuvėje, kur oras natūraliai drėgnesnis.
Taip pat verta pasirūpinti vazonų stabilumu – ypač jei namuose yra vaikų ar gyvūnų. Sunkūs, plačiu dugnu vazonai sumažina riziką, kad augalas bus netyčia apverstas.
Keletas patarimų pradedančiajam gėlininkui: laistymo subtilybės
Laistymas – tai sritis, kurioje pradedantieji daro daugiausia klaidų. Dažnai augalai žūsta ne nuo sausros, o nuo perlaistymo. Svarbiausia taisyklė – kiekvienam augalui reikia tiek vandens, kiek jam būtina, o ne tiek, kiek atrodo gėlininkui.
Naudokite minkštą, nusistovėjusį vandenį. Prieš laistant jį galima palaikyti atvirame inde 24–48 valandas, kad išgaruotų chloras. Jei jūsų vietovėje vanduo kietas, kartkartėmis naudinga laistyti lietaus arba filtruotu vandeniu.
Laistykite tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda džiūti. Tropiniams augalams galite naudoti purkštuvą – drėgmei palaikyti ant lapų. Kaktusų ir sukulentų atveju priešingai – žemė turi visiškai išdžiūti tarp laistymų.
Tinkamas persodinimas ir žemės parinkimas
Persodinimas – svarbi augalų priežiūros dalis, ypač kai jų šaknims tampa per ankšta vazone. Pradedantieji dažnai naudoja bet kokią žemę, tačiau tai klaida. Geriausia pirkti specialų substratą, skirtą konkrečiam augalų tipui – pavyzdžiui, orchidėjoms, kaktusams ar tropiniams augalams.
Prieš sodinant, žemę rekomenduojama dezinfekuoti – galima ją pašildyti orkaitėje arba perlieti silpnu kalio permanganato (mangano) tirpalu. Tai padeda sunaikinti galimus kenkėjus ir pelėsio sporas.
Persodinant nepamirškite drenažo – kelių centimetrų akmenukų ar keramzito sluoksnio vazono dugne. Jis padės išvengti vandens sąstingio ir šaknų puvinio.
Mikroklimato reikšmė
Didžiausias kambarinių augalų priešas šaltuoju sezonu – centrinis šildymas. Šildymo radiatoriai išsausina orą, o tai ypač pavojinga tropiniams augalams. Kad augalai neišdžiūtų, naudokite oro drėkintuvus, purkštuvus arba tiesiog pastatykite šalia augalų indus su vandeniu.
Nepamirškite vėdinti kambarių – šviežias oras padeda augalams „kvėpuoti“. Tačiau saugokitės skersvėjų, nes jie gali sukelti temperatūros šoką, ypač žiemą.
Kaktusai ir sukulentai mėgsta, kai oras sausas, bet jiems taip pat reikia šviežio oro. Dėl jo trūkumo kai kurie kaktusai gali net nepradėti žydėti.
Apšvietimo svarba
Augalų fotosintezė tiesiogiai priklauso nuo šviesos kiekio. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą pagal apšvietimą. Jei bute trūksta saulės, galima naudoti augalų lempas (fitolempas), kurios imituoja dienos šviesą.
Tamsesnėms patalpoms rinkitės šešėlį pakeliančius augalus – sansevjeras, zamiokulkus, arba klasikinę aspidistrą. Jei jūsų namuose gausu saulės spindulių, idealiai tiks alavijas, fikusas ar įvairios pelargonijos.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pradedantieji dažnai daro tas pačias klaidas:
- perlaisto augalus, manydami, kad taip jie greičiau augs;
- palieka vazonus be drenažo skylių;
- stato augalus prie radiatorių arba šalto oro srautų;
- pamiršta tręšti ar, atvirkščiai, pertręšia;
- nenuvalo dulkių nuo lapų – o tai trukdo augalui kvėpuoti.
Visų šių problemų galima išvengti vadovaujantis taisykle: mažiau yra daugiau. Geriau palaistyti šiek tiek mažiau, nei per daug, o trąšas naudoti tik tada, kai augalas aktyviai auga.
Tinkamų augalų pasirinkimas pradedančiajam
Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų, pradėkite nuo nereiklių augalų. Pavyzdžiui:
- Zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia) – ištvermingas, pakelia sausą orą ir retą laistymą.
- Sansevjera (Sansevieria) – vadinama „ugnies kalaviju“, puikiai auga net tamsiuose kampuose.
- Skindapas (Epipremnum aureum) – greitai auga, yra lengvai dauginamas, valo orą.
- Kaktusai ir sukulentai – puikus pasirinkimas tiems, kurie dažnai pamiršta palaistyti.
- Paparčiai – tinka drėgnoms patalpoms, pavyzdžiui, vonios kambariui.
Pasirinkę lengvai prižiūrimus augalus, įgausite patirties ir pasitikėjimo, o tada galėsite bandyti auginti įnoringesnes rūšis.
Kantrybė – sėkmingo gėlininko paslaptis
Gėlininkystė – tai procesas, kuris ugdo ne tik kantrybę, bet ir atidumą. Augalai reaguoja į priežiūrą, meilę ir aplinką, todėl su laiku išmokstama „skaityti“ jų būseną pagal lapų spalvą, žiedų skaičių ar augimo tempą.
Pradedančiajam svarbiausia – nebijoti klysti. Kiekviena patirtis, net ir žuvęs augalas, suteikia naujų žinių. O kai namai pamažu prisipildo žalumos, atsiranda ne tik grožis, bet ir jaukumas, ramybė bei harmonija.
Šaltiniai
https://extension.illinois.edu/
https://www.rhs.org.uk/
https://ngb.org/
https://gardeningsolutions.ifas.ufl.edu/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva