Kambarinės gėlės ne tik puošia mūsų namus, bet ir gerina gyvenimo kokybę – valo orą, ramina, suteikia jaukumo bei spalvų kasdienybėje. Tačiau tam, kad augalai augtų sveiki ir džiugintų akį, jiems būtina tinkama priežiūra.
Kambarinių gėlių priežiūra susideda iš trijų pagrindinių dalių: apšvietimo, laistymo ir persodinimo. Šiame straipsnyje aptarsime du iš jų – tinkamą apšvietimą ir laistymą, apie persodinimą plačiau galite sužinoti kitame mūsų straipsnyje.
Kambarinių gėlių tipai
- Atogrąžų (tropiniai) augalai reikalauja ne tik reguliaraus gausaus laistymo, bet ir didelės oro drėgmės. Paskutinė šildomų patalpų sąlyga – pakankamai sunkiai pasiekiama, bet įmanoma. Be tradicinio tokių augalų apipurškimo vandeniu, galime patarti vazoną su augalu įstatyti į dėklą su žvirgždu, apvynioti jį samanomis, taip pat apdėti jomis ir žemės paviršių. Sugeriant vandenį ir pamažu jį atiduodant, samanos padeda išlaikyti būtiną oro drėgmę, sulėtina žemių perdžiūvimą ir be to, dar ir dezinfekuoja žemę. Tropiniams augalams būtinos šildomos patalpos. Tokie augalai neturi žymesnio ramybės periodo, todėl jų dekoratyvumas išsaugomas ištisus metus.
- Subtropiniai augalai turi labiau išreikštą ramybės periodą. Tokie augalai, kaip taisyklė, numeta lapus, arba pas juos apmiršta visa antžeminė augalo dalis. Tačiau net ir labai nekeičiančių savo išvaizdos kambarinių augalų rūšys reikalauja tam tikrų priežiūros pasikeitimų: žymiai rečiau juos reikia laistyti, augalus reikia pastatyti į gerokai vėsesnę vietą. Suteikdami savo kambariniams augalams reikalingas sąlygas, jūs būsite apdovanoti gausiais augalų žiedais ir ilgu žydėjimu.
- Savanos ir dykumų augalai. Šių augalų (kaktusų, daugumos svogūninių ir sukulentinių augalų) tėvynė pasižymi gausiais rytiniais rūkais ir retais lietumis. Todėl tokius kambarinius augalus laistyti reikėtų atsargiai, geriausia tai daryti rytinėmis valandomis, o žemė vazone turėtų šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
Kambarinės gėlės ir jų priežiūra: apšvietimas
Tarp žydinčių kambarinių augalų yra ryškios saulės šviesos mėgėjų, kuriems geriausia vieta – pietų pusės palangė. Tačiau esama ir tokių augalų, kurie reikalauja didelio kiekio šviesos ir tuo pačiu kenčia nuo deginančių saulės spindulių. Tokius augalus vasaros metu reikia pastatyti į nedidelį pavėsį, geriausia nuo kovo mėnesio.
Nedidelio pavėsio mėgėjai gerai jaučiasi šalia langų, esančių vakarų arba rytų pusėje, o taip pat netoli langų iš pietų pusės. Gerai ištveriančių pavėsį kambarinių augalų rūšis galima išdėstyti kambario gilumoje ir ant šiaurinės pusės palangės. Žydėjimo metu daugelio kambarinių gėlių nepatariama perstatyti iš vienos vietos į kitą. Dėl šios priežasties gėlės gali pradėti mesti žiedus.
- Saulės mėgėjai. Kai kurios kambarinės gėlės, tokios kaip pelargonijos, hibiskai ar kaktusai, geriausiai jaučiasi gaudamos kuo daugiau saulės. Joms tinka šviesi vieta ant pietinės palangės, kur saulės spinduliai pasiekia augalą didžiąją dienos dalį. Vis dėlto, karščiausiu vasaros metu, tiesioginiai spinduliai gali nudeginti lapus. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti lengvas užuolaidas arba permatomą žaliuzę, kuri švelniai išsklaidytų šviesą.
- Pavėsio mėgėjai. Ne visiems augalams patinka ryški saulė. Tokios gėlės kaip gebenė, zamiokulkas ar sanpaulija puikiai auga daliniame šešėlyje. Jos mėgsta išsklaidytą šviesą, todėl geriausia vieta joms – rytinės ar vakarinės pusės langai. Vasarą šie augalai taip pat apsaugomi nuo karščio pertekliaus, todėl jų lapai ilgiau išlieka sveiki ir sodriai žali.
- Šešėlį pakeliančios gėlės. Yra ir tokių rūšių, kurios gana gerai prisitaiko prie šviesos trūkumo. Tai aspidistra, sansevjera, kai kurie paparčiai. Jie gali augti kambario gilumoje, toliau nuo lango, arba ant šiaurinės pusės palangės. Nors tokie augalai išsilaiko net esant silpnam apšvietimui, jų augimas gali būti lėtesnis, o žydėjimas – retesnis. Todėl kartais verta papildomai naudoti dirbtinį apšvietimą.
Kambarinės gėlės ir dirbtinis apšvietimas
Žiemos metu, kai dienos trumpos, o natūralios šviesos kiekis ženkliai sumažėja, daugeliui kambarinių augalų praverčia papildomas apšvietimas. Šiam tikslui tinka specialios LED lempos, kurios skleidžia augalams reikalingą šviesos spektrą. Lempos turi būti pastatytos pakankamai arti, bet ne per daug, kad neperkaistų lapai. Dirbtinis apšvietimas ypač svarbus augalams, kurie žiemą žydi arba aktyviai auga.
Svarbu prisiminti, kad daugelis kambarinių gėlių jautriai reaguoja į vietos pakeitimą. Pavyzdžiui, kamelijos, orchidėjos ar gardenijos, pradėjusios krauti žiedus, gali jų netekti, jei bus perstatytos. Todėl patartina iš anksto parinkti tinkamą vietą, atsižvelgiant į augalo šviesos poreikius, ir stengtis jo daugiau nejudinti.
Tinkamas apšvietimas – vienas svarbiausių faktorių, lemiančių kambarinių gėlių sveikatą ir grožį. Jei natūralios šviesos nepakanka, visuomet galima pasitelkti dirbtinį apšvietimą. Tinkamai pasirinkus vietą ir užtikrinus pastovias sąlygas, kambarinės gėlės džiugins sodria žaluma ir gausiais žiedais.
Kambarinės gėlės ir jų priežiūra: laistymas
Tinkamas laistymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kambarinių gėlių sveikatą ir ilgaamžiškumą. Kiekviena augalų rūšis turi savus poreikius, todėl būtina atsižvelgti ne tik į vandens kiekį, bet ir į jo kokybę bei laistymo būdą.
Kambarinių gėlių laistymą galima sąlyginai suskirstyti į tris tipus: gausų, vidutinį ir atsargų:
- Gausus laistymas – tai toks augalo laistymas, kai žemė vazone visada išlieka drėgna, tačiau nepermirkusi. Taip dažniausiai laistomi greitai augantys, daug žiedų kraunantys augalai, tokie kaip hibiskai, begonijos ar žydinčios pelargonijos.
- Vidutinio laistymo atveju leidžiama pradžiūti tik viršutiniam žemės sluoksniui (apie 1 cm). Toks būdas tinkamas daugeliui populiarių kambarinių gėlių: pvz., orchidėjoms (falenopsiams), fikusams, anturiams, taip pat daugeliui dekoratyvinių lapinių augalų.
- Atsargus laistymas taikomas sukulentams ir kitiems sausrai atspariems augalams. Tarp laistymų žemė turi visiškai išdžiūti. Tokie augalai – įvairūs kaktusai, alavijas, zamiokulkas, sansevjera, eševerijos.
Taip pat atminkite, kad kambarinės gėlės su nulinkusiais ar plaukuotais lapais (pvz., sanpaulijos) nemėgsta kai ant jų lapų patenka drėgmė – tokius augalus reikėtų laistyti tik per vazono lėkštelę. Priešingu atveju, tose lapų vietose, ant kurių pateks vandens lašai, atsiras rudos dėmės.
Nuolat perliejant kambarines gėles ant jų žemės paviršiaus ir ant vidinių vazono kraštų ilgainiui susidaro pelėsis. Net ir nepatyrusiam gėlininkui tai yra akivaizdus signalas, jog gėlės laistomos neteisingai.
Sezoniniai laistymo poreikiai ir vandens kokybė
Svarbu prisiminti, kad augalų vandens poreikiai skiriasi priklausomai nuo metų laiko. Augimo ir žydėjimo metu (pavasarį ir vasarą) jie dažniausiai reikalauja daugiau drėgmės, o ramybės laikotarpiu (rudenį ir žiemą) – mažiau. Todėl laistymo intensyvumą būtina reguliuoti pagal sezoną.
Reikia atkreipti dėmesį ir į laistymo vandens kokybę. Kambariniams augalams netinka kietas, daug kalkių turintis vanduo. Geriausia naudoti filtruotą, virintą arba bent kelias valandas pastovėjusį vandenį. Per šaltas vanduo gali blogai veikti augalo šaknis, todėl vanduo turėtų būti kambario temperatūros.
Laistymas – tai ne tik vandens pylimas, bet ir augalo poreikių pažinimas. Įvertinus augalo rūšį, metų laiką, vandens kokybę bei tinkamą laistymo būdą, gėlės išliks sveikos, stiprios ir džiugins vešlia žaluma bei gražiais žiedais.
Šaltiniai:
https://www.petittigardencenter.com/
https://plantura.garden/
https://soiltesting.cahnr.uconn.edu/
https://www.joyusgarden.com/
https://www.floragrubb.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva