Kambarinės gėlės: priežiūros ypatumai (I)


Kambarinių gėlių priežiūra susideda iš trijų pagrindinių dalių: apšvietimo, laistymo ir persodinimo.

Kiekvienas augalas turi savo poreikius. Tropiniams augalams būtinos šildomos patalpos. Tokie augalai neturi žymesnio ramybės periodo, todėl jų dekoratyvumas išsaugomas ištisus metus. Tropiniai augalai lengvai pakelia pastovią temperatūrą, daugelis tokių augalų gali ištverti sausą orą, kuris toks yra dėl centralizuoto šildymo mūsų namuose.

Subtropiniai augalai turi labiau išreikštą ramybės periodą. Tokie augalai, kaip taisyklė, numeta lapus, arba pas juos apmiršta visa antžeminė augalo dalis. Tačiau net ir labai nekeičiančių savo išvaizdos kambarinių augalų rūšys reikalauja tam tikrų priežiūros pasikeitimų: žymiai rečiau juos reikia laistyti, augalus reikia pastatyti į gerokai vėsesnę vietą. Suteikdami savo kambariniams augalams reikalingas sąlygas, jūs būsite apdovanoti gausiais augalų žiedais ir ilgu žydėjimu.

Atogražų miškų augalai  reikalauja ne tik reguliaraus gausaus laistymo, bet ir didelės oro drėgmės. Paskutinė šildomų patalpų sąlyga – pakankamai sunkiai pasiekiama, bet įmanoma. Be tradicinio tokių augalų apipurškimo vandeniu, galime patarti vazoną su augalu įstatyti  į  dėklą su žvirgždu, apvynioti jį samanomis, taip pat apdėti jomis ir žemės paviršių. Sugeriant vandenį ir pamažu jį atiduodant,  samanos padeda išlaikyti būtiną oro drėgmę, sulėtina žemių perdžiūvimą ir be to, dar  ir dezinfekuoja žemę.

Savana ir dykumos – kaktusų, daugumos  svogūninių ir sukulentinių augalų tėvynė – pasižymi gausiais rytiniais rūkais ir retais lietumis. Todėl tokius kambarinius augalus laistyti reikėtų atsargiai, geriausia tai daryti rytinėmis valandomis, o žemė vazone turėtų šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.

Apšvietimas

Tarp žydinčių kambarinių augalų yra ryškios saulės šviesos mėgėjų, kuriems geriausia vieta – pietų pusės palangė. Tačiau esama ir tokių augalų, kurie reikalauja didelio kiekio šviesos ir tuo pačiu kenčia nuo deginančių saulės spindulių. Tokius augalus vasaros metu reikia pastatyti į nedidelį pavėsį, geriausia nuo kovo mėnesio. Nedidelio pavėsio mėgėjai gerai jaučiasi šalia langų, esančių vakarų arba rytų pusėje, o taip pat  netoli langų iš pietų pusės. Gerai ištveriančių pavėsį kambarinių augalų rūšis galima išdėstyti kambario gilumoje ir ant šiaurinės pusės palangės. Žydėjimo metu daugelio kambarinių gėlių (pvz., kamelija) nepatariama perstatyti iš vienos vietos į kitą.  Dėl šios priežasties gėlės gali pradėti mesti žiedus.

Laistymas

Kambarinių gėlių laistymą galima sąlyginai suskirstyti į gausų, vidutinį ir atsargų. Pirmuoju atveju gėlių žemę būtina visada palaikyti drėgną (bet ne per daug drėgną). Vidutinio laistymo atveju reikia leisti pradžiūti tik viršutiniam žemės sluoksniui, kurio storis ne daugiau kaip 1 cm. Atsargaus laistymo atveju, žemei vazone tarp laistymų reikia leisti praktiškai visiškai išdžiūti.

Kaip taisyklė, per metus augalus reikia laistyti mišriu būdu, pvz., gausiai laistyti augimo periodu ir vidutiniškai ramybės laikotarpiu. Reikia atkreipti dėmesį ir į laistymo vandens kokybę: jis turi būti minkštas, pageidautina filtruotas, paliktas nusistovėti.

Taip pat atminkite, kad kambariniai augalai su nulinkusiais lapais nemėgsta kai ant jų lapų patenka drėgmė – tokius augalus reikėtų laistyti tik per vazono lėkštelę. Priešingu atveju, tose lapų vietose, ant kurių  pateks vandens lašai,  atsiras rudos dėmės.

Nuolat perliejant kambarines gėles ant jų žemės paviršiaus ir ant vidinių vazono kraštų ilgainiui susidaro pelėsis. Net ir nepatyrusiam gėlininkui tai yra akivaizdus signalas, jog gėlės laistomos neteisingai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *