Neteisinga kambarinių gėlių priežiūra sukelia ligotą, priverstinę augalo būklę, o kartais ir žūtį. Pernelyg gausus laistymas, žemės gniutulo perdžiūvimas, maistinių medžiagų stoka arba perteklius, pernelyg sausas oras, padidinta drėgmė, šaltas skersvėjis, staigus oro temperatūros pasikeitimas, šviesos stoka, tiesioginiai saulės spinduliai, šviežio oro nebuvimas – visa tai gali sudaryti palankias sąlygas atsirasti įvairioms kambarinių gėlių ligoms ir kenkėjams.
Smulkūs lapai, ištįsę stiebai. Taip gali atsitikti dėl tinkamo apšvietimo stokos esant aukštai kambario temperatūrai žiemos ir ankstyvo pavasario metu. Jeigu stiebai ištįsta vasaros metu, gėlės augimo laikotarpiu, tai nurodo į apšvietimo ir mineralinių medžiagų stoką.
Lėtas gėlės augimas. Praktiškai pas visas kambarines gėles būna ramybės laikotarpis, paprastai žiemą arba rudenį. Tuo metu gėlės auga labai lėtai arba neauga visai. Tačiau jei tai vyksta vasarą arba pavasarį, reiškia gėlei trūksta mineralinių medžiagų, kitos priežastys – žemės perdrėkinimas, nepakankamas apšvietimas.
Gėlė nežydi. Gėlių žydėjimas yra sudėtingas procesas. Kartais pasitaiko, kad augalas žydi ir esant prastai priežiūrai, o kartais nežydi visiškai, nors ir kaip besistengtum teisingai prižiūrėti. Pagrindinės to priežastys: nepakankamas apšvietimas, trumpa šviesi diena, taip pat gėlės ramybės būsenos sutrikdymas, pernelyg sausas oras, mineralinių medžiagų perteklius, pernelyg ankštas vazonas.
Žalios apnašos. Tokios apnašos atsiranda ant molinio vazono išorinės arba ant plastikinio vazono vidinės pusės sienelių dėl žemės perdrėkinimo. Dažniausiai taip atsitinka, jeigu vazonas turi blogą drenažą.
Baltos apnašos. Šios apnašos (plutelė) atsiranda ant molinio vazono sienelių arba ant žemės paviršiaus esant mineralinių medžiagų pertekliui, taip pat dėl laistymo kietu vandeniu.
Trumpi žiedynkočiai. Tokie žiedynkočiai gali būti dėl laistymo sutrikimų, fluoro stokos, neteisingo tręšimo režimo, vėlyvo persodinimo, neteisingo temperatūros režimo, neteisingų laikymo sąlygų augalo ramybės laikotarpiu.
Stiebų ir lapų puvimas. Stiebai ir lapai pūva esant ligoms, kurios dažniausiai gali atsirasti dėl žemės perdrėkinimo.
Ant lapų atsiradę rudos arba sausos dėmės, taip pat į stiklą panašios išskyros. Priežastys: perteklinė drėgmė, padidintas oro drėgnumas, mažai šviežio oro, šviesos stoka, sumažėjusi oro temperatūra.
Margalapės gėlės tampa vienspalvėmis. Taip atsitinka dėl šviesos stokos, taip pat dėl azoto pertekliaus žemėje.
Lapų mozaika. Gėlės lapai tampa šviesiai žali. Taip atsitinka kai gėlės žemėje trūksta sieros, vario ir geležies.
Lapų pageltimas. Jeigu lapai gelsta arba įgyja gelsvai rudą spalvą, vadinasi gėlė laistoma kietu arba chloruotu vandeniu.
Gelsta tik lapų galai. Lapų galai gelsta nuo kalcio pertekliaus arba dėl nepakankamo laistymo.
Lapai blunka, tampa blankūs. Priežastys: perteklinis apšvietimas, raudonoji voratinklinė erkė.
Nukrenta apatiniai lapai. Priežastys: nepakankamas apšvietimas, nepakankamas laistymas, per aukšta oro temperatūra.
Nukrenta žiedai ir pumpurai. Priežastys: sausas oras, nepakankamas apšvietimas, gėlės perstatymas į naują vietą, nepakankamas laistymas, oro temperatūros svyravimai, azoto perteklius, augalo kenkėjų sukelti pažeidimai, bendras gėlės badavimas.
Sunykę lapai. Priežastys: žemės gniutulo perdžiūvimas arba perdrėkimas, šviesos perteklius, tiesioginiai saulės spinduliai vidurdienio valandomis, sausas oras, augalo kenkėjų sukelti pažeidimai.