Kaip taisyklė, kambariniai augalai, turintys krūmo išvaizdą, o taip pat daugelis kabančiųjų (pakabinamų) augalų gerai toleruoja pavasarinį genėjimą. Mat jis pažadina miego būsenoje esančius ir lapo pažastyje besiformuojančius pumpurus, iš kurių susiformuoja ūgliai, kurie padaro augalą vešlesnį. Be to, apgenėtas ūglių dalis galima panaudoti skiepijimui, atskyrus juos į reikalingo aukščio segmentus su pakankamu kiekiu pumpurų.
Dauginant naują auginį parenkamas sveikas, suaugęs, gerai išsivystęs ūglis arba lapas, kuris atsargiai išlaužiamas arba nupjaunamas aštriu peiliu. Auginio pagrindą pageidautina apdoroti preparatu, stimuliuojančiu šaknų susiformavimą (šį preparatą nesunkiai galite įsigyti bet kurioje sodo reikmenų parduotuvėje), arba natūraliu medumi, atskiestu vandeniu. Po to, auginį reikia užkasti į purų, drėgną žemės mišinį ir uždengti polietileniniu maišeliu arba stiklainiu.
Sodinant sukulentinių augalų, kaktusų arba karpažolinių auginius, prieš pasodinant, auginio pjūvio vietą būtina pradžiovinti kelias dienas tam, kad žaizdelė visiškai užsitrauktų. Auginį pasodinus į žemių mišinį, jo nereikia niekuo pridengti, o laistyti reikia itin atsargiai, kad nepradėtų pūti.
Daugelis žydinčių kambarinių augalų auginami dėl spalvingumo ir išorinės jų žiedų išvaizdos, o kai kurie – dėl jų nuostabaus kvapo. Tokiu būdu vijoklinis baltasis jazminas gali pripildyti savo aromatu visą kambarį, o į vaškuolę panašaus vijoklinio augalo stefanočio saldokam kvapui tiesiog sunku atsispirti. Balti arba kreminiai pilnaviduriai gardenijos žiedai pasižymi stipriu aromatu, tačiau šią gėlę labai sunku pražydinti namų sąlygomis.
Dauginimas lapiniais auginiais galimas ne su visais augalais, dažniausiai šiuo būdu dauginamos begonijos ir gesnerinių šeimos augalai: sanpaulijos, gloksinijos, episcijos ir kt. Tokiu būdu nupjauti lapai arba jų dalys yra pasodinami pasvirai dėžėse arba į kambarinės šiltlysvės žemę ir uždengiami stiklu arba plėvele. Po pasodinimo įvairios rūšies auginiai pastatomi į pritemdytą vietą tol, kol visiškai įsišaknys.