Zamija (Zamia)

Zamija yra viena iš rečiausių gėlių Žemėje. Tai yra dovana iš Meksikos ir pietryčių Floridos. Iš išorės primenanti palmę, bet iš tikrųjų tai labai senos gėlių šeimos augalas (Cycadaceae). Joje yra dvidešimt golosemenni tipo rūšių, kurios yra nepaprastai retos priešistorės – jos mena milijonus metų senumo istorijas.

Dekoratyvines gėles galima pamatyti tik mažo dydžio (Zamia pumila). Jos yra žemos (apie 10cm) ryškiai šviesiai žalio stiebo ir kietais lapais. Pavieniai lapai yra pailgi ir apvalėjančios formos panaši į šaukštelį. Padengti vaško sluoksniu,  kad apsaugotų nuo drėgmės garavimo bei šeriuoti. Panašus į dvilytį moterišką ir vyrišką augalą dėl savo spalvų – kankorėžio formos stiebas apvaisina sėklomis. Namuose tai būna retai ir sėklos ne visuomet pasirodo. Savybės, kuriomis galima suprasti kuomet augalas suaugo yra lapai ir jos grožis intensyviai skleidžias. Auga labai lėtai, bet kai per laiką pažiūrėjus paauga 1m ir plečiasi.

Zamijos, kambarinės gėlės, tačiau svarbu jas apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Per ne lyg didelis buvimas saulėje, išgeltonina lapus. Mažesnė nei +12C temperatūra gali pražūdyti ją. Geriausią palaikyti pastovią 18-22C temperatūrą.

Vidutinišką vasarą laistyti, palaikant pastovią žemės drėgmę. Drėgmės perteklius gali paskatinti šaknų trūnyjimą ir lapų vytimą. Žiemą, laistymo neužtenka tam, kad patenkinti gėlės poreikius. Gali prireikti drėgno oro, tad yra gerai, lapus nuplauti šiltu vandeniu.

Daiginama sėklomis, kai kuriose kompanijose, tačiau iš esmės, tai labiau įgudusiems augintojams.  Geriausia, nusipirkti jau paruoštą augalą. Kiekvienas daiginimas daromas kas 4-5 metus, kadangi augimas ir vystymasis vyksta labai lėtai.

Žemė turėtų būti maistinga ir sunki: lygiomis dalimis molinga sodo žemė su mėšlingomis trąšomis ir smėliu. Vazonas turėtų būti išsausintas.