Vaškuolė (lot. Hoya) – tai augalas, kuris jungia praktiškumą ir grožį: ji nereikalauja ypatingų auginimo sąlygų, bet už atidumą atsilygina įspūdinga žiedų puokšte. Pavadinimas „vaškuolė“ kilo dėl šios gėlės žiedų ir lapų išvaizdos – jie atrodo tarsi nulieti iš vaško. Dėl dekoratyvumo ir kvapnumo vaškuolė yra itin mėgstama kambarinių gėlių augintojų.
Vaškuolė priklauso stepukinių šeimos augalų grupei. Šių gėlių natūralus paplitimo arealas labai platus – nuo Pietų Kinijos, Indijos ir Pietryčių Azijos iki Australijos bei Ramiojo vandenyno salų. Vaškuolė yra tropikų ir subtropikų augalas, kuris pasižymi vijokliniu, laipiojančiu arba šliaužiančiu augimo būdu. Šią vijoklinę gėlę geriausia auginti kabančiuose vazonuose.
Vaškuolės rūšių įvairovė
Labiausiai paplitusi rūšis – storalapė vaškuolė (Hoya carnosa), dar vadinama vaškine gebene. Šios rūšies vaškuolė yra laipiojanti liana, kurios stiebai gali išaugti iki 6 metrų ilgio. Ovalūs, stori, tamsiai žali lapai dažnai nusėti balkšvomis vaškuotomis dėmelėmis, kurios suteikia ypatingo dekoratyvumo. Storalapė vaškuolė pasižymi rausvais, baltais arba rusvais žiedais. Tai ilgaamžis ir atsparus augalas.
Nors dažniausiai namuose auginama būtent storalapė vaškuolė, pasaulyje žinoma daugiau nei 200 vaškuolės rūšių. Štai kitos populiarios vaškuolės rūšys, kai kurios iš jų auginamos ir Lietuvoje:
- Puošnioji vaškuolė (Hoya bella) – Tai kompaktiška, krūmelio pavidalo, ne vijoklinė vaškuolės rūšis. Puošniosios vaškuolės lapai siekia apie 2,5 cm ilgio, mėsingi. Žvaigždės formos žiedai susitelkę į skėčius. Žiedai balti, tarsi vaškiniai, su violetiškai raudonu viduriuku, turi malonų aromatą. Puošniosios vaškuolės žydėjimo metas – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens.
- Didžioji vaškuolė (Hoya imperialis). Didžioji vaškuolė yra vijoklis įspūdingais žiedais. Šios vaškuolės lapai sodriai žali, blizgūs, siekia apie 20 cm ilgio. Didžiosios vaškuolės žiedai tamsiai raudoni iš vidaus bei gelsvai žalsvi išorinėje pusėje, aromatingi. Žiedai stambesni už kitų vaškuolių rūšių ir siekia apie 8 cm skersmens. Skėčio pavidalo žiedyną sudaro 6-10 žiedeliai.
- Australinė vaškuolė (Hoya australis) – mėgstama dėl didesnių, blizgančių lapų ir ryškiai kvepiančių baltų žiedų.
- Hoya kerrii – dar vadinama „širdelės vaškuole“, nes šios rūšies lapai yra širdies formos. Dažnai ši vaškuolė parduodama kaip vienas lapas vazonėlyje – tai graži simbolinė dovana, reiškianti šiltus jausmus mylimiesiems.
- Hoya linearis – išsiskiria siaurais, siūliškais lapais, primenančiais spyglius, todėl atrodo ypatingai dekoratyviai kabančiuose vazonuose.
Kiekviena rūšis turi savo žavesį, o kolekcininkai dažnai siekia turėti kelias skirtingas, nes jų lapų formos ir žiedai labai įvairūs.
Vaškuolės žiedai ir jų ypatumai
Vaškuolės žiedai – pagrindinė šio augalo puošmena. Jie dažniausiai smulkūs, bet sudaro gausius skėtinius žiedynus. Kiekvienas žiedas turi penkis storus, vaškuotus vainiklapius ir dar vieną ryškesnės spalvos vidinę vainikėlių žvaigždutę.
- Kvapas. Daugelio vaškuolės rūšių žiedai skleidžia intensyvų aromatą, ypač vakarais ir naktį. Kvapas gali būti saldus, priminti vanilę ar net medų.
- Spalvos. Vaškuolės žiedai – nuo baltos ir rožinės iki gelsvos ar purpurinės spalvų. Kai kurios rūšys pasižymi kontrastingais žiedų vidurėliais.
- Žydėjimo trukmė. Vaškuolės žiedai išsilaiko apie 1–3 savaites. Ant vieno augalo gali pasirodyti kelios žiedynų bangos per sezoną.
Svarbu nepamiršti, kad nužydėję vaškuolės žiedynų koteliai nenupjaunami – kitais metais būtent iš jų formuosis nauji žiedai.
Vaškuolės auginimo sąlygos
- Laikymo vieta ir temperatūra. Vaškuolė mėgsta vidutinę oro temperatūrą. Vasarą jai tinkamiausia yra 18–25 °C, o žiemą 12–17 °C temperatūra. Temperatūra patalpoje, kurioje auga vaškuolė, niekada neturėtų nukristi žemiau +8 °C. Per šiltos ir uždaros patalpos augalui netinka – jis gali nustoti žydėti, pradėti mesti lapus, atsiranda kenkėjų. Geriausia vieta – prie rytinių ar vakarinių langų, kur daug šviesos, bet nėra svilinančios saulės.
- Apšvietimas. Šis augalas mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Tiesioginiai saulės spinduliai tinka tik rytais ir vakarais. Pietinėje pusėje vasarą reikia pridengti nuo vidurdienio saulės. Žiemą, kai dienos trumpos, kartais praverčia papildomas apšvietimas fitolempomis.
- Laistymas. Pavasarį ir vasarą vaškuolė laistoma gausiai, tačiau tik tada, kai pradžiūva viršutinis žemės sluoksnis. Vanduo turi būti minkštas, nusistovėjęs. Vazonuose negalima palikti vandens pertekliaus, nes šaknys greitai supūva. Žiemą laistymas sumažinamas.
- Oro drėgmė. Vaškuolė mėgsta padidintą oro drėgmę. Tam tinka padėklas su šlapiu keramzitu ar akmenukais. Lapus galima reguliariai apipurkšti, tačiau žydėjimo metu reikia saugoti žiedus nuo vandens lašų.
Vaškuolės tręšimas ir persodinimas
Vaškuolė tręšiama nuo kovo iki rugsėjo – kas dvi savaites, naudojant skystas kompleksines trąšas kambariniams augalams. Storalapė vaškuolė jautri pertręšimui, todėl trąšų kiekį reikia sumažinti per pusę.
Vaškuolę reikia persodinti kas 2–3 metus, pavasarį. Vaškuolei tinka purus, laidus substratas. Mišinį jai galima sudaryti iš velėninės, lapinės, durpinės žemės bei smėlio (santykiu 2:1:1:1:1). Svarbu, kad būtų sukurtas storas drenažo sluoksnis, nes vaškuolės šaknys nepakelia užsistovėjusios drėgmės.
Kaip dauginama vaškuolė
Vaškuolė dauginama stiebų auginiais ir atlankomis. Dauginant vaškuolę stiebų auginiais geriausia auginius imti iš pernykščių ūglių. Auginiai paruošiami sukarpant suaugusias šakeles apie 10-15 cm ilgio, turinčiomis po kelis lapus atkarpomis. Auginiai šaknijasi vandenyje arba drėgname substrate. Šaknys atsiranda maždaug po poros savaičių. Į vieną vazoną verta sodinti kelis auginius – taip augalas bus vešlesnis.
Dauginimas atlankomis taip pat pakankamai paprastas – reikia prilenkti augalo šakelę prie žemės, kad ji išleistų šaknis.
Vaškuolei būdingos ligos ir kenkėjai
Nors vaškuolė laikoma gana atspariu augalu, netinkamos sąlygos gali išprovokuoti ligas ar kenkėjus:
- Miltuotieji skydamariai – palieka baltas, vatos pavidalo sankaupas ant lapų.
- Voratinklinės erkutės – atsiranda per sausame ore, lapai pasidengia plonais siūleliais.
- Amarai – kenkia jauniems ūgliams ir pumpurams.
- Šaknų puvinys – atsiranda dėl perteklinio laistymo ir prasto drenažo.
Prevencijai svarbiausia – tinkama priežiūra, o augalui visgi susirgus ar užsikrėtus kenkėjais galima naudoti ekologiškas priemones arba specialius insekticidus.
Vaškuolė – auginimo patarimai
- Augalui patinka, kai jam leidžiama „ramiai įsikurti“. Nevertėtų jo nuolat judinti ar perstatinėti – tai gali stabdyti žydėjimą.
- Žydėjimą skatina šiek tiek ankštesnis vazonas. Jei vazonas per erdvus, vaškuolė augina lapus, bet ilgai nežydi.
- Žiemą naudinga suteikti vaškuolei trumpą poilsio periodą – laikyti vėsesnėje patalpoje ir mažiau laistyti.
- Nužydėjusių žiedynų kotelių negalima nupjauti, nes jie vėl žydės kitais metais.
Ką simbolizuoja vaškuolė
Vaškuolė – pasižymi ne tik dailumu, ji turi ir simbolinę prasmę. Kai kurios vaškuolės rūšys (ypač Hoya kerrii) laikomos meilės ir draugystės simboliu. Dėl širdies formos lapų Hoya kerrii rūšis dažnai dovanojama Valentino dienos proga.
Kai kuriose Azijos šalyse vaškuolė laikoma sėkmę ir klestėjimą nešančiu augalu. Nors praktinių vaistinių savybių vaškuolė neturi, jos estetinė bei emocinė vertė itin didelė – juk ši gėlė sukuria itin jaukią ir atmosferą namuose.
Taigi, vaškuolė – ne tik dekoratyvus, bet ir gana lengvai prižiūrimas kambarinė gėlė, galinti džiuginti šeimininką savo dailumu ne vieną dešimtį metų. Tinkamai prižiūrima ji kasmet žydi kvapniais žiedais, kurie pritraukia akį ir maloniai kvepia. Šio augalo rūšių įvairovė leidžia kiekvienam gėlininkui atrasti savąją vaškuolę renkantis nuo klasikinių iki egzotiškų jos rūšių.
Šaltiniai:
https://en.wikipedia.org/
https://www.thespruce.com/
https://www.almanac.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva