Mėsėdžiai augalai – jautrusis musėkautas, saracenija ir saulašarė – tai gamtos stebuklai, kurių grožis slypi ne tik egzotiškoje išvaizdoje, bet ir šiurpokame elgesyje. Jie vilioja aukas klastingais kvapais, spalvomis ar net klampiais spąstais, o tada… užkandžiauja! Nors skamba lyg iš siaubo filmo, šie augalai yra ne tik žavūs, bet ir stebėtinai naudingi – jie gali padėti atsikratyti vabzdžių ir suteikti jūsų augalų kolekcijai nepakartojamo išskirtinumo.
Kas yra mėsėdžiai augalai ir kuo jie išsiskiria?
Mėsėdžiai augalai – tai unikalūs augalai, prisitaikę gaudyti ir virškinti grobį, dažniausiai vabzdžius, kad išgyventų skurdžiose dirvose. Jie naudoja įvairius spąstų mechanizmus: jautrusis musėkautas staigiai užsklendžia savo lapus aplink auką, saracenija ilioja vabzdžius į piltuvo formos lapą, kuriame jie paskęsta, saulašarė padengta lipniais lašeliais, prie kurių vabzdžiai prilimpa. Šie augalai ne tik atrodo įspūdingai, bet ir gali tapti išskirtiniu jūsų augalų kolekcijos akcentu.
Jautrusis musėkautas – vienas populiariausių mėsėdžių augalų
Jautrusis musėkautas (Dionaea muscipula) – vienas žymiausių mėsėdžių augalų pasaulyje, garsėjantis savo unikaliu grobio gaudymo mechanizmu. Šis augalas kilęs iš pelkėtų JAV pietryčių regionų, kur dėl maistingųjų medžiagų stokos dirvoje prisitaikė maitintis vabzdžiais.
Jo lapai yra tarsi mažyčiai spąstai, sudaryti iš dviejų sklendžiančių pusių su jautriais plaukeliais vidinėje dalyje. Kai vabzdys paliečia šiuos plaukelius bent du kartus iš eilės, spąstai staigiai užsiveria per mažiau nei sekundę! Tada augalas pradeda virškinimo procesą, kuris gali trukti iki 10 dienų, kol grobis visiškai suardomas ir augalas vėl atveria savo spąstus.
Kaip tinkamai rūpintis jautriuoju musėkautu?
Norint sėkmingai auginti jautrųjį musėkautą namuose, svarbu laikytis specifinių priežiūros taisyklių, kad augalas išliktų sveikas ir aktyvus. Štai pagrindiniai priežiūros aspektai:
- Šviesa. Jautrusis musėkautas reikalauja bent 6 val. tiesioginės saulės šviesos per dieną. Jei natūralios šviesos trūksta, naudokite specialią auginimo lempą (LED ar fluorescencinę).
- Laistymas. Naudokite tik distiliuotą, lietaus arba filtruotą vandenį, nes vandentiekio vanduo gali turėti mineralų, kurie pakenks augalui. Dirva visada turi būti drėgna, tačiau nepermirkusi. Vazoną geriausia statyti ant padėklo su vandeniu, kad šaknys nuolat gautų drėgmės.
- Dirva ir sodinimas. Augalui reikia skurdžios, rūgščios, gerai drenuojamos dirvos, todėl geriausias mišinys yra 50 % sfagno samanų arba durpių samanų ir 50 % sodininkystės smėlio arba perlito. Nenaudokite įprastos kambarinėms gėlėms skirtos žemės ar trąšų – musėkautas visus reikalingus maisto elementus gauna iš savo grobio.
- Maitinimas. Kadangi tai mėsėdis augalas, jam reikalingas gyvas grobis (pvz., musės, maži vorai ar svirpliai). Jei natūraliai vabzdžių trūksta, galima maitinti džiovintomis milčių kirmėlėmis.
- Ramybės periodas. Rudenį augalas natūraliai pereina į ramybės būseną, tuomet lapai paruduoja, augimas sustoja. Šiuo metu būtina laikyti jį vėsesnėje vietoje (apie 5–10 °C), su mažiau šviesos ir mažiau laistyti. Pavasarį, kai dienos ilgėja, augalas vėl pradeda augti ir aktyviai gaudyti grobį.
- Papildomi patarimai. Nežaiskite su musėkauto spąstais rankomis. Dažnas dirbtinis uždarymas sekina augalą ir gali jį susilpninti. Jei namuose labai sausa, musėkautą galima auginti terariume, tačiau reikia užtikrinti gerą vėdinimą, kad neatsirastų pelėsis.
Išskirtininių lapų savininkė – saracenija
Saracenija (Sarracenia) – įspūdingas, dekoratyvus mėsėdis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių. Ji išsiskiria savo piltuvo formos lapais, kurie veikia kaip vabzdžių gaudyklės. Saracenija vabzdžius vilioja ryškiomis spalvomis ir kvapniu nektaru. Jos nektare randama alkaloido konino, nuo kurio vabzdžiai apsvaigsta. Įkritę į gaudyklę jie nebegali išlipti, nes vidinis saracenijos paviršius labai glotnus ir apaugęs žemyn palinkusiais šereliais. Gaudyklės dugne esančiame skystyje yra fermentų, kurie skaido minkštąsias vabzdžių kūno dalis ir augalas pasisavina reikalingas maisto medžiagas.
Kaip tinkamai rūpintis saracenija?
Norint sėkmingai auginti saraceniją namuose, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas, kurios atkartoja jos natūralią aplinką. Štai pagrindiniai priežiūros aspektai:
- Šviesa. Saracenijai reikia bent 6–8 valandų tiesioginės saulės per dieną. Jei natūralios šviesos trūksta, naudokite augalų lempą.
- Laistymas. Naudokite tik distiliuotą, lietaus ar filtruotą vandenį, nes vandentiekio vanduo gali pažeisti šaknis. Ją laistyti reikia gausiai, kad dirva visada būtų drėgna, tačiau vanduo neturėtų užsistovėti prie šaknų.
- Dirva ir sodinimas. Geriausias substratas – rūgščios durpių samanos sumaišytos su smėliu arba perlitu (santykiu 50/50). Naudokite neglazūruotą molinį arba plastikinį vazoną su drenažo skylėmis.
- Maitinimas. Saracenija pati pasigauna vabzdžius, tad papildomai jos maitinti nereikia. Jei augalas laikomas patalpoje, kur nėra vabzdžių, retkarčiais galima įdėti mažą musę ar svirplį, tačiau nepermaitinkite.
- Ramybės periodas. Rudenį augalas natūraliai pereina į ramybės būseną, todėl lapai gali paruduoti ar nudžiūti, tačiau tai normalu. Žiemą laikykite vėsesnėje vietoje (5–10 °C), su mažiau šviesos ir mažiau laistymo. Pavasarį augalas vėl pradeda augti ir aktyviai gaudyti vabzdžius.
- Papildomi patarimai. Šiukštu netraukite įkritusių vabzdžių iš jos piltuvėlių – augalas pats juos suvirškins. Taip pat, netręškite, nes trąšos gali pakenkti. Jei namuose oras labai sausas, galima naudoti padėklą su vandeniu arba laikyti augalą terariume.
Unikalumu pakerianti – saulašarė
Saulašarė (Drosera) – viena iš dažniausių mėsėdžių augalų rūšių, garsėjanti savo unikaliu gaudyklės mechanizmu. Šis augalas turi mažus lapus, padengtus lipniais lašeliais, kurie sukuria „lipnų“ paviršių. Tai ant lapų esančios liaukos išskiria klampų vabzdžius viliojantį skystį. Prilipus vabzdžiui liaukiniai plaukeliai prie jo prisilenkia arba lapas susisuka ir liaukų išskiriami fermentai vabzdį ima skaidyti. Suskaidytas medžiagas įsiurbia lapo paviršiuje esančios bekotės liaukos.
Kaip tinkamai rūpintis saulašare?
- Šviesa. Saulašarėms reikia ryškios šviesos – bent 4–6 valandų tiesioginės saulės per dieną. Jei natūralios šviesos trūksta, naudokite augalų lempą.
- Laistymas. Kaip ir daugeliui mėsėdžių augalų, saulašarei reikia distiliuoto, lietaus arba filtruoto vandens. Laistyti ją reikia taip, kad dirva būtų drėgna, tačiau ne per šlapia, nes užmirkimas gali sukelti šaknų puvimą.
- Dirva ir sodinimas. Augalui geriausiai tinka rūgštus, gerai drenuojamas substratas, pavyzdžiui, sfagno samanos arba durpių mišinys su smėliu. Augalas geriausiai auga neglazūruotame moliniame arba plastikinėje vazonėlyje, su drenažo skylėmis.
- Maitinimas. Saulašarės pagaus vabalus ir kitus smulkius organizmus, tačiau jeigu augalas laikomas namuose, kur nėra vabzdžių, kartais gali tekti jį maitinti džiovintais vabzdžiais. Tačiau patariame nepersistengti, nes per daug maisto gali pakenkti augalui. Įdėkite tik mažą vabzdį, pvz., musę, svirplį ar milčių kirmėlę.
- Ramybės periodas. Žiemą saulašarės gali pereiti į ramybės būseną, kai jų augimas sulėtėja. Šiuo laikotarpiu jos reikalauja mažiau šviesos ir mažiau laistymo, tačiau temperatūra turi būti šiek tiek vėsesnė (apie 10–15 °C).
- Papildomi patarimai. Nepalikite saulašarės ilgai be maisto, nes jei ji ilgą laiką nesugaus jokio grobio, gali pradėti silpti.Laikykite saulašarę vėsioje, drėgnoje aplinkoje, kad ji gerai jaustųsi, ypač jei namuose yra sausas oras.
Šaltiniai:
https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/indoor-carnivorous-plants
https://tomscarnivores.com/resources/venus-flytrap-complete-guide/
https://tomscarnivores.com/resources/how-to-grow-pitcher-plants/
https://www.thespruce.com/growing-sundew-plants-5082980
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
Autorė Germantė Gedvilė.