Maranta dar yra vadinama „maldos augalu“, nes jos lapai per dieną dažnai pakyla ir nusileidžia taip reaguodami į šviesą. Iš kitų kambarinių augalų maranta išsiskiria ypatingu lapų grožiu. Jų lapai – margi įvairiomis spalvomis ir raštais – tampa tikru akcentu bet kuriame kambaryje, o jos gebėjimas valyti orą saugo mūsų sveikatą. Šiame tekste apžvelgsime, kokios marantos dažniausiai auginamos, kaip jas prižiūrėti ir derinti interjere.
Baltagyslė maranta
Baltagyslės marantos (Maranta leuconeura) yra daugiamečiai, 20-30 cm aukščio augalai su gumbiškai sustorėjusiomis šaknimis. Lapai kiaušinio arba elipsės formos 10-15 cm ilgio ir 5-10 cm pločio. Lapų pamatas širdiškas, kartais apatinės skiautės viena kitą užkloja kraštais. Viršutinė laukinių augalų lapų pusė tamsiai žalia, per vidurį eina šviesi juosta, šoninės gyslos baltos, o tarp jų rausvos arba įvairių žalių atspalvių dėmės. Apatinė lapų pusė melsvai žalia ar rausvai žalia.
Laukinėje gamtoje baltagyslės marantos paplitusios Brazilijoje. Auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Kartais įsikuria labai ūksmingose vietose, bet dažniausiai auga grupėmis po labai aukštais medžiais, miškų kirtimuose, pakraščiuose.
Kultūrinių – dažniausiai įvairioms veislėms priklausančių augalų – gyslų spalvos ir lapų raštas labai įvairus ir gerokai skiriasi nuo laukinių augalų. Smulkūs, balti žiedai sudaro siauras šluoteles, bet kambariuose auginamos baltagyslės marantos žydi gana retai.
Baltagyslės marantos yra labai patrauklios, galinčios papuošti bet kuriuos namus ar ar darbo vietą. Kambariuose auginamos dar kelių rūšių marantos, dažniau – bermudinė (Maranta arundinacea) ir dvispalvė (Maranta bicolor).
Bermudinė maranta
Bermudinė maranta (Maranta arundinacea) yra naudinga dėl savo šaknų, iš kurių gaminami maisto produktai, kai baltagyslė maranta yra labiau vertinama kaip dekoratyvinis augalas dėl savo išskirtinių lapų. Bermudinė maranta turi paprastesnę lapų struktūrą – dažniausiai žalią – su mažiau išraiškingais raštais. Iš šaknų gaunami marantos miltai yra naudojami įvairiems kepiniams. Dėl savo lengvo virškinamumo marantos miltai yra populiarūs kūdikių maisto gamyboje bei tarp žmonių, besilaikančių įvairių dietų, įskaitant vegetarišką ir veganinę mitybą.
Dvispalvė maranta
Dvispalvė maranta (Maranta bicolor), kaip ir baltagyslė maranta, yra dekoratyvinis augalas, vertinamas dėl savo unikalių lapų. Pagrindinis jų skirtumas yra lapų spalvose ir raštuose. Dvispalvė maranta turi dviejų spalvų lapus su purpurine apatine dalimi, o baltagyslė maranta pasižymi ryškiomis baltomis gyslomis ant žalių lapų. Dvispalvės marantos lapai yra dvispalviai: viršutinė dalis yra žalia su tamsiomis dėmėmis, o apatinė dalis purpurinė arba tamsiai raudona.
Kaip atskirti marantą nuo kalatėjos?
Pradedantys gėlininkai dažnai maišo marantas ir kalatėjas – jos abi auginamos dėl savo dekoratyvių lapų. Patarsime, kaip jas atskirti pagal lapų formą, spalvą, struktūrą.
Marantos lapai dažniausiai yra ovalo formos ir lygūs, be aiškiai išreikštų briaunų, o kalatėjos lapai gali būti įvairių formų, įskaitant pailgus, ovalius ar širdies formos. Kalatėjų lapai dažnai turi aiškiai išreikštas briaunas, kartais būna banguoti ar dantyti. Jų lapai dažnai turi sudėtingus, dekoratyvinius raštus ir spalvų derinius, kurie gali apimti baltą, rožinę, violetinę ir tamsiai žalią spalvas. Marantos lapų apatinė dalis dažnai yra žalia ar šiek tiek rausva. Kalatėjų lapų apatinė dalis dažnai yra ryškiai violetinė arba tamsiai raudona, suteikiant kontrastą viršutinei daliai.
Kalatėjos yra daug „lepesnis“ augalas, reikalaujantis dar daugiau drėgmės ir priežiūros.
Marantos priežiūra
Maranta gerai auga šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Patalpoje turėtų būti šilta ir gana drėgna, ypač vasarą. Palankiausia temperatūra vasarą – 20-24 °C, žiemą – ne žemesnė kaip 18 °C šilumos.
Marantos sodinamos į labai trąšų, vandeniui laidų dirvožemį. Mišinį geriausia paruošti iš dviejų dalių komposto, dviejų dalių daržo žemės ir vienos dalies rupaus smėlio. Gana dideliame ir giliame vazone būtina padaryti gerą drenažą. Persodinamos kas 2-3 metus.
Laistomos gausiai drungnu, minkštu vandeniu, jo perteklių iš lėkštutės būtina išpilti. Rudenį ir žiemą laistomos mažiau, bet dirvožemis visada turėtų būti drėgnas.
Maranta nėra mėgstama kenkėjų. Tačiau jų neaplenkia kitos negandos. Sunkiausia šias gėles prižiūrėti žiemą, nes jos labai jautriai reaguoja į sausą orą – lapai džiūsta, tampa dėmėti. Žiemą kambarių orą reikia drėkinti. Sausuose butuose joms augti gana sudėtinga. Daug paprasčiau auginti ir prižiūrėti nuosavuose namuose. O geriausia – jei turite šviesų ir erdvų vonios kambarį – marantos bus pati gražiausia jo puošmena.
Marantos dauginimas
Marantos dauginamos dalijant šaknis arba auginiais.
Geriausias laikas dalinti marantos šaknis yra pavasarį arba ankstyvą vasarą. Pirmiausia atsargiai išimkite augalą iš vazono, stenkitės nepažeisti šaknų. Šakniagumbius atsargiai atskirkite į kelias dalis rankomis arba aštriu peiliu. Kiekviena dalis turi turėti šaknis ir bent kelis sveikus lapus. Kiekvieną dalį pasodinkite į atskirą vazoną su paruoštu geru drenažu ir derlinga žeme. Patikrinkite, kad šaknys būtų gerai padengtos žeme. Po persodinimo gausiai palaistykite ir laikykite augalus šiltoje, drėgnoje vietoje, kol jie įsitvirtins.
Marantas daugindami auginiais pasirinkite sveiką ūglį su bent 3-4 lapais. Auginys turi būti apie 10-15 cm ilgio. Naudokite aštrų, sterilų peilį ar žirkles ir nukirpkite augalą žemiau lapo mazgo (vietos, kur lapas prisitvirtina prie stiebo). Pamerkite auginį į stiklinę vandens taip, kad apatinė dalis būtų po vandeniu. Stiklinę laikykite šviesioje, bet ne tiesioginėje saulės šviesoje. Per kelias savaites iš lapo mazgo turėtų pradėti formuotis šaknys. Vandens lygį reguliariai tikrinkite ir keiskite, kad būtų švarus Kai šaknys bus apie 2-5 cm ilgio, auginį galite pasodinti į žemę. Naudokite lengvą, gerai drenuojančią žemę.
Maranta interjere
Virtuvė ir vonia dažniausiai turi drėgnesnį orą, todėl gali būti puiki vieta marantai. Jei svetainė ir miegamasis yra pakankamai šviesūs, bet be tiesioginių saulės spindulių, jie taip pat gali būti puiki vieta marantai.
- Statykite augalą ant lentynos, staliuko ar augalų stovo.
- Marantos gražūs lapai gali būti puikus kontrastas šviesioms sienoms arba baldams.
- Šie dekoratyviniai augalai gali padėti sukurti raminančią aplinką, kuri mažina stresą ir turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
- Kaip ir daugelis kitų kambarinių augalų, maranta gali padėti valyti orą patalpose, absorbuodamos tam tikrus toksinus ir išskirdamos deguonį.
- Maranta ne tik praturtina mūsų namų interjerą savo išskirtiniu grožiu, bet ir primena, kaip svarbu puoselėti ryšį su gamta, net ir būnant uždarose erdvėse.
Šaltiniai:
Gudžinskas, Z., Vosgirdaitė, I (2012) „Augalai namuose“. „Alma littera”
https://smartgardenguide.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.