Lamstas dekoratyvinių augalų augintojų tarpe žinomas kaip išvaizdus lapinis vijoklis, kurio teisingas auginimas labai priklauso nuo pasirinktos rūšies. Nors jo auginimas gali turėti trūkumų, tokių kaip polinkis kai kurioms ligoms, tačiau iš esmės ši liana pripažįstama kaip priežiūros mažai reikalaujanti kambarinė gėlė. Tarp lamstų rūšių įvairovės kiekvienas gali atrasti sau priimtiną variantą – ar tai būtų egzotiškas atogrąžų klimato atstovas, ar kaktusų auginimo ypatumus toleruojantis augalas, o gal mažai kuo išsiskirianti kambarinė gėlė? Čia atrasite ne tik patarimus, kaip auginti lamstus, bet ir atpažinsite jau turimą rūšį ir gebėsite pritaikyti šias rekomendacijas konkrečiai sau.
Kas yra lamstas?
Jei ketinate kambaryje auginti visžalį vijoklį, apsvarstykite tokį pretendentą kaip lamstas (Cissus). Šis vynmedinių šeimos (Vitaceae) egzotiškų šalių lapinis augalas lietuvių namuose priklausomai nuo rūšies gali siekti 30–180 cm aukštį ir 30–90 cm plotį. Lamstai dažniausiai pasižymi dekoratyviais plaštiškos, lygios formos lapais, kurių spalvinė gama skiriasi tarp veislių. Taip pat augalai žydi negausiais, smulkiais, skėtiškais žiedeliais. Šie augalai užaugina ir vaisius (valgomus, o kartais ne), labai panašius į šeivamedžių uogų kekes.
Lamstų pasaulyje priskaičiuojama apie 350 rūšių, paplitusių atogrąžų regionuose ar paatogrąžiuose Rytų Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje. Tai tik parodo, kad įprastinėmis Lietuvos lauko sąlygomis lamstas neišgyventų, todėl jį globoti galima tik kambaryje. Šį vijoklį galima auginti ne tik kaip laipiojantį augalą, bet ir kaip svyrantį įprastame ar pakabinamame vazone ar net leisti jam šliaužti jūsų baldų paviršiais.
Lamsto rūšys
Dvispalvis lamstas (Cissus discolor) –jeigu ne vijoklinė prigimtis, ši rūšis gali labiau panėšėti į tam tikrų rūšių lapines begonijas. Jie gražūs dėl baltomis dėmėmis padabintų tamsiai žalių širdiškos formos lapų, kurių apatinė pusė raudonai rudos spalvos. Be to, liana gali išsivynioti viršun net iki 2,5 m aukščio ir išlikti tik 30 cm pločio.

Sparnuotasis lamstas (Cissus quadrangularis) – jeigu jums labiau patiktų lamstas, panašesnis į sukulentą, tai šis ypatingos išvaizdos augalas atitiks jūsų kriterijus. Augalas nutįsta iki 1,5 m ilgio, turi į 8–10 cm ilgio fragmentus padalintas ryškiai keturbriaunes šakeles, kurių sandūroje išsiskleidžia triskiaučiai lapeliai.

Paprastasis lamstas (Cissus rhombifolia) – šioji rūšis triskiaučiais rombiškos formos lapais kažkiek primena kitą vijoklį – gebenę lipikę, todėl užsieniečiai net jo pavadinimą priderino prie pastarosios (angl. grape ivy). Augalas natūraliai gali siekti net 3 ar daugiau metrų aukštį, tačiau kambaryje auginamas kaip svyrantis 30–90 cm pločio ir ilgio krūmelis.

Antarktinis lamstas (Cissus antarctica) – tai australiškos kilmės augalas, gerai žinomas dėl pailgų, 4–12 cm ilgio, dantytų, blizgių lapų. Šis gyvybingas vijoklis namuose užauga iki 2,5 m aukščio, tačiau Lietuvoje rečiau auginamas.
Kaip auginamas lamstas?
Į klausimą, kaip auginti lamstą, galima tiksliau atsakyti žinant, kokią šio augalo rūšį turite. Sakykime, sparnuotojo lamsto auginimas labiau atitinka sukulentų gyvenimo būdą, dvispalvio lamsto – priklausomas nuo atogrąžų sąlygų, o antarktinio – atvirkščiai – jam artimesnis šaltesnis klimatas. Paminėsime, kaip juos auginti kiekvienu atveju atskirai.
Vieta. Deja, bet populiariausiems lamstams auginti netinka ta pati vieta kambaryje. Pavyzdžiui, dvispalvis, antarktinis ir paprastasis lamstai mėgsta ryškią, bet netiesioginę (išsklaidytą) šviesą, nes tiesioginiai spinduliai gali nudeginti jų lapus. Pastarieji du gerai toleruoja ir dalinį pavėsį. Tuo tarpu sparnuotasis lamstas geriausiai jausis tiesioginėje, ryškioje šviesoje, todėl jam tinka pietų ar vakarų krypties langai.
Dirva. Lamstai gerai augs purioje, derlingoje, gerą drenavimą turinčioje dirvoje, todėl įprastas kambarinių gėlių durpinis substratas su perlitu daugeliu atvejų bus ideali dirva. Dar sparnuotajam lamstui galima į dirvožemį įterpti daugiau smėlio, kad substratas labiau atitiktų kaktusų žemę. Pasistenkite, kad substrato pH būtų 6,0–7,0 ribose.
Temperatūra. Lamstai geriausiai auga, kai temperatūra pavasarį ir vasarą išsilaiko tarp 18–24 °C, nors kai kuriems lamstams galimas ir šiltesnis oras: dvispalviams – 20–26 °C, o sparnuotiesiems – 22–30 °C. Šaltuoju sezonu nerekomenduojama augalų laikyti žemesnėje nei 15 °C (kiek tolerantiškesnis yra antarktinis lamstas, kuriam nebaisi ir 10–12 °C temperatūra). Šilumamėgės lamstų rūšys taip pat nemėgsta šalto oro ir skersvėjų.
Lamsto priežiūra
Kadangi skirtingų lamstų priežiūra gana individuali, pateikiame pagrindines jų priežiūros detales 1 lentelėje.
Lamsto rūšis | Laistymas ir oro drėgmė | Tręšimas | Genėjimas | Atramų poreikis ir tipas | Persodinimas ir vazonas |
Dvispalvis lamstas | Vidutinis. Substratas turi būti tolygiai drėgnas, bet ne šlapias, o žiemą laistymas sumažinamas. Jie mėgsta didelę orodrėgmę, todėl pageidautina papildomai purkšti. | Kas 2 sav. pavasarį–vasarą tręšiama skystomis didesnę azoto koncentraciją turinčiomis trąšomis. Žiemą – netręšti. | Reikia reguliaraus trumpinimo, nes skatina šakojimąsi. | Jam stiebtis aukštyn reikia grotelių, virvelių, samanų stulpelio. | Kas 1–2 metus persodinama pavasarį į aukštą vazoną su gera drenažo sistema. Jam tinka kabinami vazonai. |
Sparnuotasis lamstas | Saikingas. Leisti dirvai pradžiūti. Nemėgsta užmirkimo. Žiemą privalu kritiškai sumažinti laistymą. | Kas 3–4 sav. augimo metu tinka tręšti sukulentų trąšomis. Žiemą netręšti. | Genėti galima drąsiai – gerai reaguoja. Skatina atžėlimą. | Auginamas kaip krūmas ar svyrantis augalas, todėl atramų nereikia. | Pavasarį persodinti kas 2–3 metus, panaudojant platų, negilų molinį vazoną. Labai svarbus drenažas. |
Paprastasis lamstas | Vidutinis. Laistyti, kai pradžiūva viršutinis sluoksnis. Mėgsta vidutinę oro drėgmę. | Kas 2–3 sav. aktyvaus augimo metu. Žiemą – netręšti. | Galima trumpinti, formuoti – gerai pakelia genėjimą. | Reikalinga įprasta kambarinių augalų atrama, pavyzdžiui, virvės, grotelės, sienelės. | Persodinamas kas 1–2 metus. Reikalingas įprastas vazonas su skylutėmis. Galima auginti kabančiuose vazonuose. |
Antarktinis lamstas | Vidutinis. Dirva drėgna, bet ne šlapia. Mėgsta purškimą – jautrus sausam orui. | Kas 2–3 sav. šiltuoju metu. Žiemą tręšti nereikia. | Reaguoja gerai – galima trumpinti, kad išlaikytų formą. | Atramai reikalingos sienelės, grotelės ar samanos stulpeliai. | Persodinti reikia kas 2 metus. Jam augti tinka įprastas arba kabinamas vazonas su gera drenažo sistema. |

Lamstas ir jo padauginimo būdai
Norint greito rezultato padauginat bet kurios rūšies lamstą, rinkitės dauginimą stiebo auginiais. Jį atlikti galima taip:
- Nupjaukite 5–10 cm ilgio sveiką ūglį su 2–3 lapais.
- Pjūvį darykite švariu, aštriu peiliu ar sekatoriumi po lapu.
- Pašalinkite apatinius lapus ir palikite tik viršutinius.
- Norite greitesnio įsišaknijimo, pamirkykite pjūvio vietą į šaknų augimo stimuliatorių.
- Įstatykite auginį į drėgną, lengvą substratą, sudarytą iš durpės ir perlito mišinio. Vazonėlis, kuriame augs auginiai, turi turėti drenažo skylutes.
- Uždenkite plastiko maišeliu ar plastikiniu dangčiu, sukurdami šiltnamio sąlygas.
- Vėdinkite kasdien, laikykite šviesioje, bet netiesioginėje šviesoje, 22–26 °C temperatūroje.
- Kai auginys suformuoja stiprią šaknų sistemą, persodinkite į nuolatinį vazoną su atitinkamu substratu.
Sparnuotajam ir paprastajam lamstui padauginti yra kiek lengvesnis būdas – auginius dėkite tiesiai į indelį su vandeniu. Kai pasirodo šaknys (po ~2 sav.), persodinkite juos į substratą.
Kitas mažiau patrauklus lamstų padauginimo būdas – sėklos. Jis naudojamas retai (dažniausiai botanikos soduose arba kai nėra galimybės gauti auginių), tačiau vis vien įmanomas. Sėklos gana sunkiai sudygsta ir procesas yra lėtas (gali trukti 1–3 mėnesius), o joms dygti reikalingas šiltas (22–26 °C) ir drėgnas substratas. Sėklos sėjamos į lengvą žemę (pvz., durpės su smėliu), ne giliai, tik šiek tiek pridengiamos. Indelis uždengiamas plėvele ar stiklu, kad išlaikytų drėgmę ir laikoma ryškioje netiesioginėje šviesoje.
Kai lamstas serga ir kenčia…
Nepavyksta išvengti lamstus kankinančių ligų, daugiausiai atsirandančių dėl netinkamos augimo vietos, neišlaikomų sąlygų. Jei augalas per daug laistomas žiemos metu, gali įsimesti miltligė. Perlaistymas, blogas drenažas ar šaltas drėgnas substratas taip pat esti šaknų puvinio priežastys, o prasta oro cirkuliacija ir perteklinė oro drėgmė lemia pilkojo pelėsio ir lapų dėmėtligės ar jų kryčio pasekmes.
Lamstai nėra labai atsparūs ir įvairiems kenkėjams, tokiems kaip voratinklinės erkės, amarai, miltuotieji skydamariai ar tripsai. Šie parazitai užpuola šiltuoju periodu (arba intensyvaus šildymo metu), vyraujant pernelyg sausam orui.

Lamsto nauda
Nors daugumą lamsto rūšių galima priskirti tik dekoratyvinių augalų kategorijai, vis dėlto dalis šių atstovų turi ir kiek kitokių panaudojimo būdų ir naudų žmogui.
Viena tokių – panaudojimas liaudies medicinoje ir farmacijoje. Sparnuotasis bei margasis (Cissus gongylodes) lamstai pažymėtini kaip teikiantys naudos sveikatai, padedantys nuo diabeto, nutukimo, didelio cholesterolio kiekio, kaulų lūžių, alergijos, vėžio, skrandžio sutrikimų, skausmingų mėnesinių, astmos, maliarijos, žaizdų gijimo, opos ligų, osteoporozės ar kaip alternatyva anaboliniams steroidams.
Kadangi lamstas labai artimas vynuogėms (vynmedžiams), todėl nenuostabu, kad sparnuotojo lamsto ūgliai, lapai ir uogos yra vartojami maistui. Tą patį galima pasakyti ir apie margąjį lamstą – jį visą galima suvalgyti, net šaknis ir gumbus.
Būtina paminėti, kad ne visi lamstai tokie patrauklūs maistiniu atžvilgiu. Reikėtų saugotis, kad burnon ir į virškinimo traktą nepatektų dvispalvio lamsto organų, nes dėl oksalo rūgšties šis augalas laikytinas sąlyginai nuodingu ar dirginančiu.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/lamstas/
https://plnts.com/en/care/houseplants-family/cissus
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7649020/
https://www.thespruce.com/cissus-discolor-care-guide-8661638
https://www.gardenia.net/plant/cissus-discolor-rex-begonia-vine-grow-care-guide
https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/grape-ivy/grape-ivy-houseplant.htm
Nuotraukų šaltinis: @canva.