Kambarinių gėlių apšvietimas: kaip tinkama šviesa lemia augalų sveikatą, augimą ir žydėjimą

Kambarinių gėlių apšvietimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų augimą, išvaizdą ir ilgaamžiškumą. Net ir tinkamai laistomi, tręšiami bei prižiūrimi jūsų kambariniai augalai gali skursti, jeigu jiems trūksta šviesos arba jos yra per daug. Šviesa augalams būtina fotosintezei – procesui, kurio metu gaminamos maisto medžiagos, reikalingos augimui, žydėjimui ir gyvybingumui palaikyti.

Nepakankamas kambarinių gėlių apšvietimas gali sukelti daug nepatogumų gėlėms: jų lapai tampa smulkūs, ima skilinėti, juose gali apskritai nustoti gamintis chlorofilas, be to, patys augalai labiau ištįsta ir vystosi neteisingai. Dažnai augalai pradeda „ieškoti“ šviesos – pasvyra lango pusėn, auga ilgi, silpni stiebai, mažėja lapų skaičius. Todėl prieš įsigyjant augalą, reikėtų pasidomėti, kokio apšvietimo jam reikės ir ar namų sąlygos tam bus tinkamos.

Skirtingi augalai – skirtingi poreikiai

Skirtingos kambarinės gėlės į apšvietimą reaguoja nevienodai, todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno augalo kilmę ir natūralias augimo sąlygas. Augalai, kilę iš atogrąžų miškų, dažniausiai auga po medžių lajomis, todėl jiems įprasta išsklaidyta šviesa ir apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Tokioms sąlygoms pritaikyti augalai, pavyzdžiui, paparčiai, filodendrai, sanpaulijos ar zamiokulkai, geriausiai jaučiasi pusiau šešėlyje, kur šviesa yra švelni ir pastovi. Tuo tarpu dykumų ar sausringų regionų augalai – kaktusai, sukulentai, alavijai – yra prisitaikę prie intensyvios saulės ir be pakankamo apšvietimo greitai praranda formą bei dekoratyvumą.

Žydintiems augalams, tokiems kaip pelargonijos, hibiskai ar orchidėjos, reikalinga ryškus apšvietimas, tačiau dažnai – ne tiesioginiai saulės spinduliai, o išsklaidyta šviesa, padedanti sukrauti žiedpumpurius ir užtikrinanti ilgą žydėjimą. Netinkamai parinktas apšvietimas gali lemti gausų lapų augimą, bet menką arba visai nepasireiškiantį žydėjimą.

Didelę įtaką turi ir langų kryptis. Pietiniai langai suteikia daugiausia šviesos ir yra tinkami šviesamėgiams augalams, tačiau vasarą juose dažnai prireikia pritemdymo. Rytiniai langai idealiai tinka daugeliui kambarinių gėlių, nes rytinė saulė yra švelni ir neperdegina lapų. Vakariniai langai pasižymi intensyvia popietine saule, kuri kai kuriems augalams gali būti per stipri, o šiauriniai langai dažniausiai tinka tik pavėsį mėgstantiems ar labai atspariems augalams. Tinkamai įvertinus šiuos skirtumus, galima sudaryti augalams optimalias augimo sąlygas ir išvengti daugelio priežiūros problemų.

Kambarinių gėlių apšvietimas – pagrindiniai principai

Yra keletas esminių teiginių, kuriuos būtina žinoti kiekvienam kambarinių augalų augintojui:

• Žydintiems kambariniams augalams, labiau negu augalams su dekoratyviais lapais, reikia ryškesnio ir ilgiau trunkančio apšvietimo, nes šviesa jiems būtina žiedų pumpurams formuoti. Esant šviesos trūkumui, augalas gali auginti lapus, bet taip ir nesukrauti žiedų.
• Margalapiams augalams labiau nei žaliems reikia ryškios šviesos, nes šviesos stoka lemia pigmentų nykimą. Dėl to lapai tampa vienspalviai, praranda dekoratyvumą.
• Šviesios sienos ir paviršiai patalpoje sustiprina apšvietimą, nes atspindi šviesą. Tamsios sienos ir sunkios užuolaidos sugeria šviesą, todėl augalai gali gauti jos mažiau.
• Negalima dažnai perstatinėti augalų iš vienos vietos į kitą, ypač keičiant apšvietimo sąlygas. Staigūs pokyčiai sukelia stresą, dėl kurio augalai gali mesti lapus ar pumpurus.
• Žiemos metu, kai dienos trumpos, augalus reikėtų perkelti arčiau lango. Jei pastebimi šviesos stokos požymiai, būtina naudoti papildomą apšvietimą.
• Švarūs langai yra labai svarbūs – purvinas stiklas gali sulaikyti iki 40 procentų natūralios šviesos.
• Ką tik įsigytų ar persodintų augalų nereikėtų iškart statyti į vietą su ryškiu apšvietimu, taip pat juos reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis dienos valandomis, ypač vasarą.
• Kad augalas augtų tolygiai, jį rekomenduojama periodiškai pasukti į šviesą skirtingomis pusėmis. Tačiau to negalima daryti, jei augalas krauna pumpurus – tai gali sutrikdyti žydėjimą.

Šviesos stokos požymiai

Augalai gana aiškiai parodo, kai jiems trūksta šviesos. Dažniausi požymiai:

• Gelsta, džiūsta ir krenta apatiniai augalo lapai.
• Margalapių augalų lapai tampa vienspalviai, praranda raštą.
• Ištįsta stiebai, tarpai tarp lapų ilgėja, augalas atrodo „išsekęs“.
• Lapai blanksta, nauji nebeišauga iki įprasto dydžio.
• Žydintys augalai nustoja žydėti arba žiedai būna smulkūs ir trumpaamžiai.

Pastebėjus šiuos požymius, reikėtų kuo greičiau koreguoti augalo vietą arba imtis papildomo apšvietimo.

Šviesos pertekliaus požymiai

Ne mažiau žalingas gali būti ir per didelis šviesos kiekis. Šviesos perteklius pasireiškia šiais simptomais:

• Ant lapų atsiranda rudos ar gelsvos dėmės – saulės nudegimai.
• Lapai praranda intensyvią spalvą, išblunka.
• Lapai suglemba, džiūsta, augalas atrodo suvytęs net ir pakankamai laistant.
• Augimas sulėtėja, kraštai gali pradėti riestis.

Tokiais atvejais augalą reikia patraukti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių arba naudoti užuolaidas, žaliuzes, difuzinę plėvelę.

Papildomas kambarinių gėlių apšvietimas

Papildomas kambarinių gėlių apšvietimas ypač aktualus rudenį ir žiemą, kai natūralios šviesos nepakanka. Augalams apšviesti nerekomenduojama naudoti kaitinamųjų lempų, nes jos skleidžia daug šilumos ir netinkamo spektro spindulius. Tokios lempos skatina per greitą, nenatūralų augimą, dėl kurio augalai ištįsta, o lapai gali nukentėti nuo karščio.

Daug artimesnės natūraliai dienos šviesai yra dienos šviesos (fluorescencinės) ir LED lempos, skirtos augalams. Jos skleidžia augimui reikalingą šviesos spektrą ir beveik nešildo.

• Žydintiems augalams lempos turėtų būti tvirtinamos 15–30 cm atstumu.
• Augalams su dekoratyviais lapais – 30–60 cm atstumu.

Papildomas apšvietimas paprastai yra naudojamas 10–14 valandų per parą, tačiau svarbu nepamiršti, kad augalams būtinas ir tamsos periodas poilsiui.

Apšvietimo spalva taip pat gali turėti didelę reikšmę kambarinių gėlių augimui ir vystymuisi, nes skirtingos šviesos spalvos (spektro dalys) augalus veikia nevienodai. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą, stiprina stiebus ir lemia kompaktiškesnę augalo formą, todėl ji ypač naudinga jauniems augalams bei dekoratyviniams lapiniams augalams. Raudona šviesa labiau veikia žydėjimą ir vaisių formavimąsi – ji skatina žiedpumpurių krovimą bei pagreitina žydėjimo procesus. Dėl šios priežasties šiuolaikinėse augalų auginimo lempose dažnai derinamos mėlynos ir raudonos šviesos diodų kombinacijos, imituojančios natūralią saulės šviesą.

Žalia šviesa augalams yra mažiau svarbi, nes didžioji jos dalis atspindima lapų paviršiaus, tačiau nedideliais kiekiais ji prisideda prie natūralesnio apšvietimo ir geresnio šviesos pasiskirstymo. Tinkamai parinktas spalvotas apšvietimas leidžia ne tik kompensuoti natūralios šviesos trūkumą, bet ir kryptingai reguliuoti augalų augimą bei žydėjimą.

Pabaigai

Tinkamas kambarinių gėlių apšvietimas – tai ne tik šviesos kiekis, bet ir jos kryptis, trukmė bei pastovumas. Stebėdami savo augalus, atpažindami jų siunčiamus signalus ir prisitaikydami prie jų poreikių, galime sukurti sąlygas, kurios leis kambario augalams augti sveikiems, dekoratyviems ir džiuginti mus ištisus metus.

Šaltiniai
https://thegrowingleaf.com/houseplant-light-requirements-from-low-light-to-direct-sun/
https://gardeningsolutions.ifas.ufl.edu/plants/houseplants/light-for-houseplants/
https://www.epicgardening.com/houseplant-light/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva