Dauguma kambarinių augalų žiemos metu išgyvena ramybės laikotarpį. Tokius augalus reikia laikyti pakankamai sausai. Tuo tarpu kambariniai augalai, kurie žiemoja rūsyje, turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir pašalimo. Reikia stebėti, kad augalai ramybės laikotarpiu neperdžiūtų iki žievės susiraukšlėjimo būklės. Taip pat reikia prižiūrėti šakniastiebius ir svogūnėlius, pūvančius reikia pašalinti.
Kambariuose, kur laikomos gėlės, neturėtų būti labai sumažėjusi temperatūra. Kai žiemą lauke būna stiprūs šalčiai, ypač naktimis, gėles reikėtų nuimti nuo palangių. Patalpas reikia vėdinti ne tik kai lauke atlydis, bet ir per šalčius. Vėdinant kambarį, augalus geriau išnešti į kitą patalpą, ypač tuos, kurie neperneša skersvėjų ir staigaus temperatūrų pokyčio. Jautrius augalus po kambario vėdinimo patariama parnešti atgal į patalpą nusistovėjus normaliai temperatūrai.
Vasario mėnesį daugelis ramybės laikotarpį išgyvenančių kambarinių augalų tampa gyvybingesni. Tačiau tų kambarinių augalų, kurie pastatyti vėsiose patalpose, gyvybingumą reikėtų pristabdyti naudojant sustiprintą ir dažną patalpos ventiliaciją. To nedarant, pasirodys priešlaikiniai ūgliai, kurie labai ištįs. Tuo tarpu šiltuose kambariuose, priešingai, reikėtų pradėti dažniau laistyti augalus. Giedromis dienomis augalus reikia apipurkšti, kad jiems būtų lengviau pradėti augti.
Antroje žiemos pusėje pasėjamos augalų tvirtais lapais ir lėtai dygstančių augalų sėklos. Tai gali būti agavos, kanos, palmės, akacijos, taip pat ir spygliuočių augalų sėklos.
Darbus, susijusius su kambarinių augalų persodinimu, reikia pradėti žiemos pabaigoje. Tuo metu yra ruošiama žemė persodinimui, ruošiami vazonai ir kitos talpos, po žiemos apžiūrima kambarinių augalų, kurie bus persodinami, būklė. Po to prasideda pavasarinis aktyvios gėlių priežiūros laikotarpis.