Žiema daugeliui augalų yra poilsio metas, tačiau būtent šiuo laikotarpiu padaroma daugiausia jų priežiūros klaidų. Nors gali atrodyti, kad augalai žiemą „nieko neveikia“, jų būklė šaltuoju sezonu lemia, kaip jie augs pavasarį. Kambarinių augalų priežiūra žiemą reikalauja daugiau stebėjimo nei aktyvių veiksmų – svarbiausia neperlenkti lazdos, neperlaistyti ir neskatinti augimo tada, kai augalui reikia ramybės.
Ramybės laikotarpis ir laistymo ypatumai
Dauguma kambarinių augalų žiemos metu išgyvena ramybės laikotarpį. Jų augimas sulėtėja, todėl sumažėja vandens poreikis, silpniau vyksta maisto medžiagų pasisavinimas. Tokius augalus reikia laikyti pakankamai retai – perlaistymas šiuo metu yra dažniausia šaknų puvinio priežastis. Žemė tarp laistymų turi pradžiūti, o vandens perteklius iš padėklo visada turi būti išpilamas, kad šaknys nestovėtų drėgmėje.
Vis dėlto svarbu stebėti, kad augalai neperdžiūtų iki žievės susiraukšlėjimo ar lapų suglebimo. Ypač tai aktualu sukulentams, kaktusams ir augalams su sustorėjusiomis šaknimis ar stiebais, kurie kaupia drėgmę. Jei augalas pradeda raukšlėtis ar lapai praranda stangrumą, tai ženklas, kad vandens visgi trūksta. Subalansuotas drėgmės palaikymas yra viena svarbiausių taisyklių, kai kalbame apie kambarinių augalų priežiūrą žiemą.
Rūsyje ar vėsiose patalpose laikomi augalai turi būti apsaugoti nuo drėgmės pertekliaus ir pašalimo. Šakniastiebius, svogūnėlius bei gumbus reikia reguliariai apžiūrėti – pastebėjus puvinį, minkštas vietas ar pelėsį, pažeistas dalis būtina pašalinti. Svarbu, kad laikymo vieta būtų ne tik vėsi, bet ir sausa bei gerai vėdinama.
Temperatūra ir augalų vieta namuose
Kambariuose, kur laikomos gėlės, neturėtų būti labai žema temperatūra. Daugumai augalų tinka 16–22 °C, tačiau ramybės metu kai kurie gali pakęsti ir vėsesnę aplinką. Pavojingiausi – staigūs temperatūros svyravimai, kurie sukelia stresą, lapų kritimą ir silpnina augalo imunitetą.
Per didelius šalčius gėles reikėtų nuimti nuo palangių, nes stiklas stipriai atšąla, o šaknys yra jautrios šalčiui. Taip pat augalus būtina saugoti nuo radiatorių skleidžiamo karšto ir sauso oro. Jei augalas stovi ant palangės, verta po vazonu padėti izoliacinę medžiagą – medinę lentelę, kamštinį padėkliuką ar putplasčio gabalą.
Svarbu vengti ir vietų prie dažnai varstomų durų, kur susidaro šalto oro srautai. Net trumpalaikis šalto oro gūsis gali pažeisti tropinius augalus.
Kambarinių augalų priežiūra žiemą: vėdinimas ir skersvėjų pavojus
Patalpas būtina vėdinti net ir žiemą. Gaivus oras sumažina ligų bei kenkėjų riziką, neleidžia kauptis drėgmei ir pelėsiui. Tačiau vėdinant svarbu saugoti augalus nuo staigių šalto oro gūsių. Jautresnius augalus geriau trumpam išnešti į kitą patalpą, o grąžinti tik tada, kai temperatūra nusistovi.
Staigus atšalimas gali pažeisti lapus – atsiranda vandeningų, tamsių dėmių, lapai vysta ar nukrenta. Todėl atsargumas ir nuoseklumas yra būtini, ypač turint tropinių rūšių.
Kambarinių augalų priežiūra žiemą: šviesa
Tinkamas apšvietimas – dar viena svarbi sąlyga, nuo kurios priklauso sėkminga kambarinių augalų priežiūra žiemą. Žiemą šviesos labai sumažėja. Net šviesiose patalpose augalai gali jos stokoti, nes dienos trumpos, o saulė žemai. Dėl to ūgliai ištįsta, lapai šviesėja, augimas sulėtėja arba visai sustoja. Augalus verta perkelti arčiau langų, ypač pietinių ar vakarinių.
Reguliariai reikia nuvalyti dulkes nuo lapų ir langų stiklo – net plonas dulkių sluoksnis sumažina šviesos patekimą. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti specialias augalų lempas, kurios padeda išvengti ištįsimo.
Kambarinių augalų priežiūra žiemą: oro drėgmė ir purškimas
Šildymo sezonu oras patalpose tampa sausas. Tai ypač sunku tropiniams augalams – džiūsta lapų galiukai, atsiranda voratinklinių erkių, lapai gali susisukti. Giedromis dienomis augalus galima apipurkšti kambario temperatūros vandeniu, tačiau tai netinka plaukuotus ar labai jautrius lapus turintiems augalams.
Padeda drėgmės padėklai su akmenėliais, oro drėkintuvai ar augalų grupavimas vienoje vietoje. Susidaro palankesnis mikroklimatas, kuriame drėgmė išsilaiko ilgiau.
Vasaris – perėjimas į aktyvesnį laikotarpį
Vasario mėnesį daugelis kambarinių augalų pamažu bunda iš ramybės laikotarpio. Ilgėjant dienoms ir stiprėjant natūraliai šviesai, augalų biologiniai procesai suaktyvėja – ima formuotis nauji pumpurai, šaknys pradeda aktyviau įsisavinti drėgmę. Vis dėlto šis laikotarpis yra pereinamasis, todėl skubinti augimo nereikėtų. Vėsiose patalpose laikomų augalų aktyvumą galima šiek tiek pristabdyti dažnesniu, bet atsargiu vėdinimu, kad šviesos stokojantys ūgliai neištįstų ir nebūtų silpni.
Šiltuose kambariuose augalus galima pradėti laistyti dažniau nei sausį, tačiau tik įsitikinus, kad viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūvęs. Svarbu atidžiai stebėti augalų būklę – nauji lapeliai, pumpurai ar šaknų augimas rodo, kad augalas ruošiasi vegetacijai. Tręšti dar nereikėtų, kol nepasirodo aiškūs aktyvaus augimo požymiai. Per anksti panaudotos trąšos gali sudirginti šaknis, sukelti druskų kaupimąsi dirvoje ir susilpninti augalą.
Sėjimas ir pasiruošimas pavasariui
Antroji žiemos pusė – tinkamas metas pradėti ruoštis pavasario darbams. Tai laikotarpis, kai galima sėti lėtai dygstančių ir ilgesnio augimo ciklo augalų sėklas, pavyzdžiui, agavas, palmes, kanas ar akacijas. Šiems augalams sudygti reikia šilumos, pastovios, bet saikingos drėgmės ir daug šviesos, todėl daiginimui tinka šviesi, šilta vieta, apsaugota nuo skersvėjų. Sėklos neturėtų būti perlaistomos – pernelyg drėgna terpė skatina pelėsio atsiradimą.
Taip pat pradedama ruoštis persodinimui. Ruošiama tinkama žemė pagal augalų poreikius, tikrinami vazonai, ar jie turi drenažo skylutes, dezinfekuojamos talpos, kad būtų sumažinta ligų rizika. Apžiūrimos augalų šaknys – jei jos per tankios ar išlindusios pro apačią, augalą reikės persodinti pavasarį. Taisyklinga kambarinių augalų priežiūra žiemą lemia, kaip augalai augs šiltuoju sezonu, koks bus jų atsparumas ir gebėjimas formuoti naujus, stiprius ūglius.
Dažniausios kambarinių augalų priežiūros klaidos šaltuoju sezonu
Žiemą augalai dažniausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo netinkamos priežiūros namų sąlygomis. Šaltuoju sezonu pasikeičia šviesos kiekis, oro drėgmė ir augalų augimo tempas, tačiau priežiūros įpročiai dažnai lieka „vasariški“. Būtent tai ir sukelia problemas.
- Perlaistymas – pati dažniausia klaida. Sulėtėjus augimui, šaknys sunaudoja daug mažiau vandens, todėl drėgmės perteklius kaupiasi dirvoje. Dėl to ima trūkti deguonies, vystosi šaknų puvinys, plinta grybelinės ligos. Dažnai lapų geltonavimas klaidingai palaikomas sausros požymiu, nors iš tiesų priežastis – per šlapia žemė.
- Šviesos trūkumas lemia ištįsusius, silpnus ūglius, blyškius lapus. Augalai, stovintys toli nuo langų, žiemą gauna per mažai šviesos net jei kambarys atrodo šviesus žmogui. Dėl to jie nusilpsta ir tampa jautresni ligoms.
- Staigūs temperatūros pokyčiai ir šaltas skersvėjis kambarinėms gėlėms sukelia stresą. Jos gali reaguoti į tai lapų kritimu ar tamsiomis dėmėmis. Ypač pavojinga, kai šiltame kambaryje laikomas augalas staiga patenka į šalto oro srautą vėdinimo metu.
- Pernelyg sausas oras – dar viena problema šildymo sezono metu. Sausumo požymiai matomi lapų galiukuose, atsiranda kenkėjų, ypač voratinklinių erkių.
- Tręšimas ramybės laikotarpiu skatina silpną, nenatūralų augimą. Be pakankamos šviesos tokie ūgliai būna trapūs, o šaknis gali pažeisti druskų perteklius.
Kambarinių augalų priežiūra žiemą yra saiko, kantrybės ir stebėjimo derinys. Žiema gėlėms – tai laikotarpis, kai mažiau reiškia daugiau: mažiau vandens, mažiau trąšų, mažiau streso. Kuo ramiau ir stabiliau augalai peržiemoja, tuo vešliau, stipriau ir sveikiau jie augs atėjus pavasariui.
Šaltiniai
https://lucysflorist.com/
https://plantify.co.za/blogs/
https://www.thespruce.com/
https://www.provenwinners.com/
https://flowerland.co.uk/
https://www.extension.iastate.edu/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva