Chlorofitas namuose – nelepus grožis su žaismingais „vaikučiais“. Kaip jį derinti interjere?

Chlorofitas (Chlorophytum) – augalas, kuris turėtų rasti vietos kiekvienuose namuose. Šis plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalas ne tik nuostabiai atrodo kabančiuose vazonuose, bet ir yra vienas efektyviausių oro valytojų tarp kambarinių augalų. Netgi NASA tyrimai pripažino chlorofitą kaip augalą, galintį pašalinti iki 90 % kenksmingų medžiagų iš oro per vos 24 valandas. Be to, šis augalas toks atsparus ir lengvai auginamas, kad idealiai tinka net tiems, kurie tvirtina, kad „visus augalus numarina“.

Natūraliai chlorofitas auga Pietų ir Centrinėje Afrikoje, kur auga šiltose ir drėgnose vietose. Tai daugiametis žolinis augalas, pasižymintis charakteringais ilgais, linijiniais, dažnai margaspalviais lapais. Bet bene labiausiai išskirtinė savybė – gebėjimas auginti „vaikus“ ant ilgų stiebų. Šie maži augaliukai kabo ant motininio augalo tarsi voriukai ant voratinklio, todėl angliškai chlorofitas ir vadinamas spider plant – voratinklio augalu.

Kas yra chlorofitas ir kodėl jis toks ypatingas?

Chlorofitas yra daugiametis augalas su storėjančiomis šaknimis, kuriose kaupiasi vanduo ir maisto medžiagos – būtent todėl jis toks atsparus sausrai. Nors chlorofitas gali žydėti mažais, baltais, žvaigždės formos žiedeliais, tikrasis jo grožis slypi lapuose ir unikaliame augimo būde.

Unikalus chlorofito bruožas – vegetatyvinis dauginimasis. Augalas augina ilgus, storus stiebus–ūglius, ant kurių formuojasi maži augaliukai su orinėmis šanelėmis. Šie „vaikučiai“ kabo ant motininio augalo, kol yra pakankamai subrendę, kad būtų persodinami atskirai. Kartais ant vieno augalo gali būti 10–20 ar net daugiau tokių kekių vienu metu, sukuriant įspūdingą kaskadą.

Chlorofito lapai auga skrotelėmis iš centrinio taško ir gali siekti 30–60 cm ilgio. Priklausomai nuo veislės, lapai gali būti visiškai žali arba turėti baltas ar geltonas juostas per centrą ar kraštus. Augalas gana kompaktiškas – skrotelės diametras apie 20–40 cm, bet su kabančiais ūgliais viršutinėse lentynose ar kabančiuose vazonuose gali užimti nemažai erdvės.

Dar viena savybė – chlorofitas padidina drėgmę kambaryje. Kaip ir dauguma augalų, jis išgarina vandenį per lapus, bet daro tai ypač efektyviai. Tai naudinga sausose patalpose žiemą, kai veikia šildymas.

Populiariausios chlorofito veislės namams

Nors chlorofitų gentis turi apie 200 rūšių, kaip kambariniai augalai auginamos tik kelios, o labiausiai paplitęs yra kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum) ir jo veislės:

• ‘Vittatum’ – klasikinė ir labiausiai paplitusi veislė. Lapai žalios spalvos su plačia balta ar kreminės spalvos juosta per centrą. Kontrastingas ir labai dekoratyvus. Puikiai tinka pradedantiesiems.
• ‘Variegatum’ – atvirkštinis variantas nei ‘Vittatum’. Šios veislės lapai žali centre, o baltos juostos eina abiem kraštais. Taip pat labai populiarus ir atsparus.
• ‘Bonnie’ – kompaktiškesnė veislė su garbanotais, banguojančiais lapais. Lapai turi baltą juostą per centrą, kaip ‘Vittatum’, bet augalas bendrai mažesnis ir tinkamesnis nedidelėms erdvėms. Labai dekoratyvus.
• ‘Ocean’ – naujesnė veislė su žaliais lapais ir baltomis juostomis kraštuose. Atrodo labai šviesiai ir šviežiai. Gali reikalauti šiek tiek daugiau šviesos nei visiškai žalios veislės.
• Chlorophytum orchidastrum ‘Green Orange’ – visiškai kitoks chlorofitas nei esame įpratę matyti. Šios rūšies lapai platesni, tamsiai žali su oranžiniais ar koraliniais lapkočiais ir centrinių gyslų spalva. Neaugina tokių kekių kaip įprastinis chlorofitas. Puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško kažko tikrai unikalaus.

Chlorofitas: auginimas ir priežiūra

Šviesa ir vieta. Chlorofitas geriausiai auga ryškioje netiesioginėje šviesoje. Idealiausia – rytiniai arba vakariniai langai, kur augalas gauna išskaidytą saulės šviesą kelias valandas per dieną. Margaspalvėms veislėms reikia daugiau šviesos, kad išlaikytų ryškias juostas – silpnoje šviesoje jos gali tapti visiškai žalios.

Temperatūra turėtų būti 18–24 °C. Chlorofitas gerai toleruoja ir šaltesnę temperatūrą (iki 10 °C), bet tik trumpam laikui, tačiau optimalus augimas vyksta šiltoje aplinkoje. Augalas nemėgsta skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, bet apskritai yra lankstus.

Laistymą daugelis laiko paprasčiausiu dalyku. Chlorofitas mėgsta vidutiniškai drėgną dirvožemį, bet dėl storų šaknų, kurios kaupia vandenį, gali atlaikyti ir sausrą. Pagrindinis principas – leisti paviršiui išdžiūti tarp laistymų. Laistykite šiltu, nusistovėjusiu vandeniu, nes chlorofitas jautrus fluoro ir chloro junginių kiekiui vandenyje – dėl to lapų galiukai gali ruduoti.

Drėgmė. Nors chlorofitas toleruoja ir sausą orą, jis mėgsta vidutinę ar didesnę drėgmę. Retkarčiais nupurkškite lapus ar nušluostykite juos drėgna šluoste nuo dulkių – tai padeda augalui geriau kvėpuoti ir atlikti fotosintezę.

Tręšimas. Aktyvaus augimo sezonu (pavasarį–vasarą) tręškite kartą per 2–3 savaites skystomis trąšomis, skirtomis žaliesiems augalams. Chlorofitas nėra ypač reiklus, bet reguliarus tręšimas padeda auginti sveikus, gražius lapus ir daug „vaikučių“. Žiemą tręšimą sumažinkite iki karto per mėnesį arba visai nutraukite.

Karpymas. Seni lapai natūraliai gelsta ir džiūsta – tiesiog nupjaukite juos prie pagrindo. Taip pat galite pakirpti lapų galiukus, jei jie nurudavę. Jeigu chlorofitas pagimdė per daug kekių ir atrodo pernelyg sunkus, galite nukirpti kelis ūglius su „vaikais“.

Persodinti reikia kas 1–2 metus pavasarį. Chlorofito šaknys auga gana sparčiai, todėl greitai užpildo vazoną. Naujas vazonas turėtų būti 3–5 cm didesnis už senąjį. Tinka universalus kambarinių augalų substratas su geru drenažu. Įsitikinkite, kad vazono dugne yra skylės vandens nutekėjimui – chlorofitas nemėgsta mirkti vandenyje.

Kaip dauginamas chlorofitas?

Chlorofitas – vienas lengviausiai dauginamų augalų. Iš tiesų, jis pats pasidaugina – jums tereikia atskirti ir pasodinami jo „vaikus“.

Dauginimas kelmeliais (jaunais augaliukais):

1. Palaukite, kol „vaikas“ išaugina bent kelias orines šakneles (mažos baltos šaknelių užuomazgos). Paprastai tai įvyksta po 2–3 savaičių kabant ant motininio augalo.
2. Atsargiai nupjaukite ar nutraukite kelmelį nuo stiebo arba nupjaukite visą stiebą su keliais „vaikučiais“.
3. Metodas 1 – šaknydinimas vandenyje: įdėkite naują augaliuką į stiklinę su vandeniu taip, kad šaknelės būtų panardintos, bet lapai virš vandens. Po 1–2 savaičių šaknys išaugs ir sustorės. Kai šaknys pasieks 3–5 cm ilgį, persodinkite į dirvožemį.
4. Metodas 2 – sodinimas tiesiai į dirvožemį. Galite pasodinti „vaiką“ tiesiai į drėgną substratą. Jis puikiai prigis ir be šaknydinimo vandenyje. Pirmas dvi savaites palaikykite dirvožemį drėgną.
5. Metodas 3 – šaknydinimas nenukerpant nuo motininio augalo. Galite palikti kelmelį priaugusį prie motininio augalo ir pastatyti nedidelį vazonėlį su žeme greta. Įsmeikite „vaiką“ į žemę, nenukerpant stiebo. Kai atsiras šaknys ir augaliukas sustiprės (po 3–4 savaičių), galite nukirpti stiebą.

Dauginimas dalijant augalą:

Jei jūsų chlorofitas tapo labai didelis, galite jį padalinti ir persodinti:

1. Išimkite augalą iš vazono.
2. Atsargiai atskirkite šaknis į 2–3 dalis. Galite naudoti peilį, jei šaknys labai susipynusios.
3. Pasodinkite kiekvieną dalį į atskirą vazoną su šviežiu substratu.

Chlorofitas taip pat gali būti dauginamas sėklomis, bet tai retai praktikuojama, nes dauginimas „vaikais“ yra daug paprastesnis ir greitesnis.

Chlorofitas: dažniausios problemos ir jų sprendimai

Net ir toks atsparus augalas kaip chlorofitas kartais susiduria su problemomis. Laimei, dauguma jų lengvai diagnozuojamos ir sprendžiamos.

1. Rudos lapų viršūnės – viena dažniausių problemų. Priežastys gali būti kelios: (1) fluoridas ar chloras vandenyje – pereikite prie laistymo lietaus, filtruotu ar nusistovėjusiu vandeniu; (2) pernelyg sausas oras – padidinkite drėgmę pukršdami; (3) dirvožemyje kaupiasi druskos dėl per dažno tręšimo – persodinkite į šviežią substratą; (4) per mažai vandens – reguliariau laistykite. Nurudavusius galiukus galite nukirpti žirklėmis.
2. Gelstantys lapai – jei gelsta seni, apatiniai lapai po vieną – tai normalu. Tačiau masinis geltonavimas gali reikšti: (1) per daug vandens – leiskite dirvožemiui labiau išdžiūti tarp laistymų; (2) per mažai šviesos – perkelkite į šviesesnę vietą; (3) maisto medžiagų trūkumas – pradėkite reguliariau tręšti.
3. Blankstantis margumas – margaspalvės veislės praranda baltas ar geltonas juostas ir tampa žalesnės. Priežastis – nepakankamas šviesos kiekis. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą su ryškesne netiesiogine šviesa.
4. Lapai išvirsta ir tampa minkšti – per daug vandens arba blogas drenažas. Sumažinkite laistymą ir įsitikinkite, kad vazono dugne yra drenažo skylės.
5. Augalas neaugina kelmelių – chlorofitas gali neauginti „vaikučių“ dėl kelių priežasčių: (1) per jaunas augalas – jauni chlorofitai pradeda auginti kekeles tik po 1–2 metų; (2) per didelis vazonas – chlorofitas geriau augina „vaikučius“, kai yra šiek tiek suvaržytas vazono; (3) nepakanka šviesos; (4) trūksta maisto medžiagų – tręškite reguliariai.

Kenkėjai. Chlorofitas retai puolamas kenkėjų, tačiau gali pasitaikyti amarų, voratinklinių erkučių ar skydamarių. Pastebėję, nuvalykite lapus muilo tirpalu arba naudokite specializuotus preparatus.

Svarbu žinoti: chlorofitas yra vidutiniškai nuodingas katėms ir šunims. Nors jis nėra labai toksiškas, suvalgius gali sukelti virškinimo sutrikimus, vėmimą ar seilėtekį. Laikykite augalą vietoje, kurioje naminiai gyvūnai negali jo pasiekti. Žmonėms chlorofitas nekenkia, bet vis tiek neturėtų būti valgomas.

Chlorofitas interjere

Chlorofitas – universalus augalas, kurį galima panaudoti daugeliu būdų interjere. Dažniausias ir efektyviausias – kabantys vazonai ar viršutinės lentynos. Chlorofitas su ilgais ūgliais ir „vaikučiais“, kabančiais žemyn, sukuria nuostabų „žaliojo kroklio“ efektą. Tai puikus pasirinkimas svetainėms, biurams, koridoriams.

Kitas populiarus būdas – pastatyti chlorofitą ant aukštų baldų, spintelių ar knygų lentynų. Augalas natūraliai leis ūglius kristi žemyn, sukurdamas romantikos ir žalumo pilną kompoziciją. Galite grupuoti kelis skirtingų veislių chlorofitus kartu – žalius šalia margaspalvių – sukurdami įdomų žaliųjų augalų kampelį.

Chlorofitas puikiai dera su kitais augalais: skindapais, filodendrais, fikusais, kaktusais. Jis tampa puikiu fono augalu kompozicijose ar išskirtinu elementu minimalistiniame interjere.

Patarimas dizainui: norėdami sukurti dramatišką efektą, pasirinkite ilgą lentyną ar sieninį laikiklį ir išdėliokite kelis chlorofitus. Jų ūgliai su „vaikučiais“ sukurs gyvą, žalią uždangą, kuri atrodys stulbinamai.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/chlorofitas/
2. https://www.gardenersworld.com/house-plants/spider-plant-care/
3. https://www.thespruce.com/spider-plants-chlorophytum-definition-1902773
4. https://www.rhs.org.uk/plants/spider-plants/growing-guide
5. https://www.gardendesign.com/houseplants/spider-plant.html