Papartis – vienas seniausių augalų mūsų planetoje. Paparčiai žemėje auga jau daugiau nei 300 milijonų metų. Jie buvo čia dar prieš dinozaurų erą ir išgyveno beveik visas planetos kataklizmas. Šiandien paparčiai puikiai jaučiasi ne tik gamtoje, bet ir mūsų namuose. Dėl savo švelnių, karpytų lapų ir gebėjimo augti vietose, kur kiti augalai neišgyventų, jie tampa unikaliais kompanionais tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augalų mėgėjams.
Paparčių populiarumas pastaraisiais metais išaugo dar ir dėl to, kad jie puikiai tinka šiuolaikiniam interjero dizainui. Jų natūralus, tropinis vaizdas kuria džiunglių atmosferą namuose, o įvairios formos leidžia juos naudoti tiek kaip kabančius, tiek kaip vertikalius augalus.
Kodėl paparčiai tokie ypatingi?
Paparčiai yra paslaptingi augalai, kurie skiriasi nuo daugybės kitų. Jie neturi žiedų, sėklų ar vaisių – dauginasi sporomis, kurios formuojasi lapų apačioje mažuose maišeliuose. Tai tarsi kelionė į priešistorę, kai matai šiuos primityvius, bet nepaprastai gerai prisitaikiusius augalus.
Kambariniai paparčiai dažniausiai kilę iš tropinių ir subtropinių regionų, kur jie auga miškų paunksmėje, ant medžių kamienų ar drėgnose uolienose. Būtent dėl šios kilmės jiems reikia daugiau drėgmės ir mažiau tiesioginės saulės nei daugumai kitų kambarinių augalų. Dėl šių savybių tai idealūs augalai vonios kambariams, virtuvėms ar kitoms drėgnoms patalpoms.
Be to, paparčių lapai yra tikras meno kūrinys. Jie gali būti smulkiai iškarpyti, plunksnų formos, gofruoti, žvilgantys ar matiniai. Kai kurie paparčiai auga labai tankiai, suformuodami tirštus žalius kupstus, kiti turi ilgus, elegantiškai besikabinančius ūglius.
Klasikiniai ir populiariausi kambariniai paparčiai
Jeigu tik pradedate domėtis kambariniais paparčiais, verta pradėti nuo rūšių, kurios yra patikimos, lengvai prižiūrimos ir puikiai prisitaiko prie namų sąlygų. Šie paparčiai yra dažniausiai sutinkami interjere – ne be reikalo: jie derina grožį, tvirtumą ir nedidelius priežiūros reikalavimus.
Ilgalapis inkstpapartis (Nephrolepis exaltata) – galbūt pats žinomiausias kambarinis papartis. Jo ilgi, plunksnų formos lapai elegantiškai svyra iš vazono ir gali užaugti iki metro ilgio. Šis papartis yra vienas iš lengviausiai auginamų namuose, todėl puikiai tinka pradedantiesiems.
Ilgalapis inkstpapartis natūraliai auga tropikuose. Patalpose jis puikiai jaučiasi kabančiuose vazonuose arba ant aukštesnių stovų, kur gali laisvai kaboti. Populiarios veislės: Boston, Fluffy Ruffles, Green Lady.
Kalnarūtė (Asplenium) išsiskiria visiškai kitokia išvaizda. Jo blizgantys, vientisi lapai auga iš centro ir formuoja žalią „lizdą“. Šis papartis atsparesnis už daugelį kitų ir toleruoja sausesnį orą, todėl labai tinka pradedantiesiems. Jis mėgsta vidutinį apšvietimą ir puikiai atrodo ant stalo ar palangės.
Pteris (Pteris) – kompaktiškas, dažnai spalvingas papartis. Kai kurios veislės turi sidabrines ar kremines juostas ant lapų, todėl atrodo itin dekoratyviai. Aukštis paprastai siekia 30–50 cm. Mėgsta šilumą, drėgmę, bet nėra labai reiklus. Puikiai tinka mažiems kambariams ar augalų kompozicijoms.
Populiariausios veislės: Albolineata, Evergemiensis.
Išskirtinės ir egzotiškos paparčių rūšys namams
Jei jau turite šiek tiek patirties arba norite namuose auginti tikrą botaninį akcentą, egzotiškesni paparčiai taps pagrindine interjero puošmena. Šie augalai ne tik išsiskiria forma ir spalvomis, bet ir reikalauja kiek daugiau dėmesio bei specifinių sąlygų.
Adiantas (Adiantum) laikomas vienu elegantiškiausių paparčių. Jo lapai smulkūs, lengvi, o vanduo nuo jų tiesiog nubėga – iš čia ir kilęs pavadinimas („adiantos“ reiškia „nesušlampantis“). Šis papartis kaprizingas: jam reikia aukštos oro drėgmės ir stabilių sąlygų. Tačiau atsidėkoja nepaprastu grožiu. Idealus auginti vonios kambaryje ar terariume.
Plačragis (Platycerium) – tikra namų egzotika. Šis papartis turi dviejų rūšių lapus: apačioje – apvalius, kurie priglunda prie pagrindo, viršuje – didelius, elnio ragus primenančius. Natūraliai auga ant medžių kaip epifitas. Namuose dažnai auginamas pritvirtintas prie lentos ar medžio gabalo – atrodo įspūdingai. Tolerantiškesnis sausumui nei dauguma kitų paparčių.
Papartis namuose: tinkama vieta ir temperatūra
Apšvietimas – viena svarbiausių sąlygų paparčiams. Daugelis žmonių klysta manydami, kad paparčiai mėgsta tamsą. Tiesą sakant, jiems reikia gana daug šviesos, bet ne tiesioginės saulės. Idealiausia vieta – rytų ar šiaurės pusės langas, kur yra šviesu, bet saulė nesukelia karščio poveikio.
Tiesioginiai saulės spinduliai paparčiams yra žalingi – jų švelnūs lapai greitai nudega, paruduoja ir išdžiūsta. Jei turite tik pietinį ar vakarinį langą, papartį reikia statyti toliau nuo lango arba užuolaidomis filtruoti šviesą. Kita vertus, per daug tamsioje vietoje papartis nustos augęs ir lapai taps blankūs.
Temperatūra daugumai kambarinių paparčių turėtų būti 18–24 °C. Jie nepakenčia staigių temperatūros svyravimų ir skersvėjų. Žiemą saugokite paparčius nuo šaltų langų ir radiatorių – ir viena, ir kita gali būti žalinga. Žiemiški skersvėjai iš langų gali greitai išdžiovinti lapus, o per karštas oras nuo radiatorių sumažina oro drėgmę.
Daugelis paparčių gali toleruoti šiek tiek vėsesnę temperatūrą – apie 15–16 °C – tačiau žemiau 12 °C jau tampa pavojinga. Karštas oras virš 27 °C taip pat nepageidautinas, nebent oro drėgmė yra labai aukšta.
Kaip turi būti laistomas papartis?
Drėgmė – tai antrasis raktas sėkmingam paparčių auginimui. Šie augalai kilę iš drėgnų tropinių miškų ir yra pripratę prie 60–80 procentų oro drėgmės. Įprastame bute, ypač žiemą, kai veikia šildymas, oro drėgmė gali kristi iki 20–30 procentų, o tai paparčiams yra katastrofa.
Kaip padidinti oro drėgmę? Pirmiausia, grupuokite augalus – kai augalai stovi kartu, jie kuria savą mikroklimatą su didesne drėgme. Antra, naudokite oro drėkintuvą – tai geriausias sprendimas, ypač žiemą. Trečia, statykite paparčius ant padėklų su akmenukais ir vandeniu – garuodamas vanduo didina drėgmę aplink augalą. Ketvirta, purkškite lapus vandeniu, bet ne per dažnai – geriau kartą per dieną ryte, kad lapai suspėtų nudžiūti iki vakaro.
Vonios kambarys dažnai yra idealiausia vieta paparčiui, jei ten yra pakankamai šviesos. Po dušo ar vonios susidarę garai sukuria puikias sąlygas šiems augalams.
Laistymą reikia derinti su drėgme. Paparčių šaknys visada turi būti šiek tiek drėgnos, bet ne išmirkusios. Dirvožemis niekada neturėtų visiškai išdžiūti, bet taip pat šaknys neturi stovėti vandenyje. Tai subtilus balansas, kurį reikia atrasti.
Geriausias būdas – tikrinti dirvožemį pirštu. Jei viršutinis 2–3 cm sluoksnis yra sausas, laikas laistyti. Vasarą, kai augalas aktyviai auga, laistyti gali tekti kasdien arba kas antrą dieną. Žiemą, kai augimas sulėtėja – kartą per savaitę ar net rečiau.
Vanduo paparčiams turėtų būti minkštas – lietaus, filtruotas ar bent jau pastovėjęs. Kietas vanduo su daug kalcio ir chloro gali pakenkti jautriai paparčių šaknų sistemai. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros – šaltas vanduo gali šokiruoti šaknis.
Paparčiai namuose: kita priežiūra
Tręšti paparčius reikia saikingas. Šie augalai nėra „ėdrūnai“ ir per daug trąšų gali jiems pakenkti labiau nei padėti. Vasaros mėnesiais, kai augalas aktyviai auga, galima tręšti kartą per 3–4 savaites skystosiomis trąšomis, praskiestomis perpus negu nurodo instrukcija.
Geriausia naudoti trąšas, skirtas žaliems lapiniams augalams arba specialiai paparčiams. Žiemą tręšimą reikia nutraukti arba sumažinti iki karto per du mėnesius. Pertręštų paparčių lapų galiukai gali imti ruduoti – tai signalas, kad trąšų per daug.
Papartis turėtų būti persodinamas kas 1–2 metus pavasarį. Paparčiai mėgsta šiek tiek ankštą vazoną, todėl neskubėkite persodinti į daug didesnį. Naujas vazonas turėtų būti tik 2–3 cm platesnis už senąjį.
Paparčiams tinka purus, gerai vandeniui praleidus substratas. Idealus mišinys: durpės, lapinis žemė, smėlis ir perpuvusi miško žemė santykiu 2:2:1:1. Taip pat galima naudoti paruoštą substratą orchidėjoms ar paparčiams. Svarbu, kad vazone būtų drenažo sluoksnis – paparčiai nepakenčia, kai vanduo stovi šaknų lygmenyje.
Kaip dauginamas papartis?
Nors iš prigimties paparčiai dauginasi sporomis, tačiau dauguma kambarinių paparčių dauginama dalijimu – tai paprasčiausias ir greičiausias būdas. Pavasarį, persodinant augalą, atsargiai atskirkite šaknų gumulą į kelias dalis, kiekvienoje palikdami ūglių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, ilgalapis inkstpapartis, gali daugintis ir per šliaužiančius ūglius – juos tereikia įšaknydinti atskirame vazone.
Dažniausios paparčių problemos ir jų sprendimas
Net ir geriausiai prižiūrimi paparčiai kartais ima rodyti nepasitenkinimo ženklus – pagelsta, paruduoja ar net meta lapus. Tai nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau svarbu suprasti, ką augalas bando pasakyti. Dauguma bėdų lengvai išsprendžiamos, jei laiku pastebėsite simptomus ir pakoreguosite priežiūrą.
- Ruduojantys lapų galai – dažniausia paparčių problema. Tai paprastai reiškia per žemą oro drėgmę. Sprendimas – didinkite drėgmę aukščiau aprašytais būdais. Rudavimas gali reikšti ir per kietą vandenį arba per daug trąšų.
- Gelstantys lapai – gali reikšti per daug šviesos, per šaltą vandenį laistymui ar normalų senėjimo procesą. Seni lapai natūraliai gelsta ir nudžiūsta – juos tiesiog reikia nukirpti. Jei gelsta jauni lapai, problema greičiausiai dėl šviesos ar temperatūros.
- Krintantys lapai – paprastai reiškia per sausą orą, per retą laistymą arba staigų sąlygų pasikeitimą. Paparčiai nemėgsta streso ir gali „protestuoti“ numesdami lapus. Svarbu suprasti priežastį ir ištaisyti augimo sąlygas.
- Kenkėjai paparčiams yra reti, bet gali užpulti skydamariai, voratinklinės erkutės (ypač sausame ore) ar tripsai. Reguliarus lapų purškimas ir dušas padeda išvengti daugelio kenkėjų. Jei jie vis dėlto atsirado, naudokite natūralias priemones – muilo tirpalą ar nimbamedžio aliejų.
Paparčių nauda namuose
Paparčiai yra ne tik gražūs, bet ir naudingi. Jie puikiai valo orą, šalindami formaldehidą, ksilolą ir kitas žalingas medžiagas, kurios gali kauptis patalpose iš baldų, kilimų ar valymo priemonių. Tyrimai rodo, jog ilgalapis inkstpapartis yra vienas efektyviausių oro valytojų tarp visų kambarinių augalų.
Be to, paparčiai padidina oro drėgmę – vienas vidutinio dydžio papartis per dieną gali išgarinti iki pusės litro vandens. Tai ypač naudinga žiemą, kai šildymas išdžiovina orą ir gali sukelti kvėpavimo takų problemų.
Papartis interjere
Paparčiai puikiai tinka bet kokio stiliaus interjerui. Jų natūrali, neprislėgta forma idealiai dera su šiuolaikinio dizaino minimalizmu, bet taip pat gražiai atrodo klasikiniuose ar bohemiškuose interjeruose. Kabantys ilgalapiai inkstapaparčiai tampa žaliais kriokliais, plačragiai paparčiai – gyva skulptūra ant sienos, o kalnarūtės – elegantiškais akcentais stalams.
Papartį galima kombinuoti su kitais drėgmę mėgstančiais augalais – filodendrais, monsteromis, anturiais – kuriant mažas tropines džiungles namuose. Paparčiai taip pat puikiai atrodo šalia natūralaus medžio, pintų ar keramikos objektų.
Papartis – tai augalas su neįtikėtina istorija ir unikaliu grožiu. Nors jie reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei kai kurie kiti kambariniai augalai, ypač oro drėgmės atžvilgiu, jų suteikiama nauda ir grožis yra verta pastangų. Jei sugebėsite sukurti jiems tinkamas sąlygas – šviesą be tiesioginės saulės, aukštą drėgmę ir reguliarų laistymą – paparčiai atlygins jums švelniais, žaliais lapais, kurie kurs ramią, tropinę atmosferą jūsų namuose daugelį metų.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/ferns-houseplants/growing-ferns-indoors.htm
- https://www.thespruce.com/basic-fern-care-1902899
- https://www.bhg.com/gardening/houseplants/care/fern-care-guide/
- https://www.rhs.org.uk/plants/types/ferns/tender-ferns-houseplants
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.