Stefanotis – baltais puošniais žiedais žydintis augalas, dar žinomas kaip Madagaskaro jazminas. Tai laimės santuokoje gėlė, ji tradiciškai įkomponuojama į vestuvines puokštes ir papuošimus. Pas mus stefanotis auginamas kaip kambarinis augalas, kurį mylintis vyras gali padovanoti savo žmonai, taip pat mamai, dukrai ar močiutei. Baltasis stefanotis dovanojamas, kai norima pasakyti „aš tave myliu“, sveikinant jubiliejaus ar gimtadienio proga, linkint sėkmės ar tiesiog norint padėkoti.
Stefanočio pavadinimas dėl vamzdinių vaškinių ir kreminiai baltų žiedų, kurie ilgai skleidžia svaiginantį, nepamirštamą saldų aromatą, kilo iš graikiško žodžių „stephanos“ (liet. „karūna“) ir „otos“ (liet. „ausis“).
Stefanotis – vaškuolės giminaitis iš Madagaskaro
Baltažiedis stefanotis priklauso klemalinių šeimai ir natūralioje gamtoje auga kaip vijoklinis puskrūmis, galintis pasiekti 5,5-6 metrus ilgio. Laukinėje gamtoje šio vijoklinio augalo žinoma net 16 rūšių, ir jis auga daugiausia Malajų salyne ir Madagaskare.
Tuo tarpu gėlių parduotuvėje galima įsigyti dažniausiai vienos rūšies – gausiažiedį stefanotį. Savo išore augalas labai primena kai kurias savo artimos giminaitės vaškuolės rūšis. Tačiau sumaišyti šias gėles galima tik tada, kai jos nežydi. Stefanotis mėgsta šakotis, išaugina daug šaknų ataugų. Todėl šalyse, kuriose leidžia klimatas, iš stefanočių formuojamos labai įspūdingos gyvatvorės. Praėjus žydėjimo periodui, laukinėje gamtoje stefanotis veda vaisius. Vaisiai nevalgomi. Šio augalo vaisiuose yra sėklos, kurias pasėjus galima išauginti naujus augalus.
Stefanočio auginimas
Stefanotis natūraliai auga tropiniuose kraštuose, todėl jam reikia šviesios ir šiltos aplinkos. Tai vijoklinis augalas, kuris mėgsta laipioti atramomis, todėl auginant vazonuose dažnai naudojamos lankų arba grotelių formos atramos.
Šviesa yra vienas svarbiausių veiksnių auginant stefanotį. Jis mėgsta daug šviesos, tačiau tiesioginiai pietų saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Geriausia šį augalą statyti šviesioje, bet nuo kaitros apsaugotoje vietoje – pavyzdžiui, ant rytinės ar vakarinės palangės.
Stefanotis gerai jaučiasi šiltoje aplinkoje, optimali temperatūra jam yra apie 18-25 °C. Žiemą svarbu neperšaldyti augalo – temperatūra neturėtų nukristi žemiau 13 °C. Staigūs temperatūrų svyravimai, skersvėjai ir per sausas oras gali neigiamai paveikti augalo augimą ir žydėjimą.
Kaip prižiūrėti stefanotį
- Laistymas. Pavasarį ir vasarą stefanotis mėgsta gausesnį laistymą – žemė turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau negalima palikti vandens vazone, kad neatsirastų šaknų puvinys. Žiemą, kai augalas ilsisi, laistymą reikėtų sumažinti.
- Oro drėgmė. Kadangi stefanotis mėgsta drėgną orą, rekomenduojama reguliariai purkšti lapus šiltu, minkštu vandeniu, ypač šildymo sezono metu. Taip pat galima šalia augalo pastatyti vandens indelį, kad padidėtų aplinkos drėgmė.
- Tręšimas. Nuo pavasario iki rudens stefanotį reikėtų tręšti kas dvi savaites kompleksinėmis žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšti nereikia.
- Formavimas. Augant stefanotis leidžia ilgus ūglius, todėl verta jį formuoti, apvyniojant aplink atramas arba genint, kad augalas taptų tankesnis. Galima per trečdalį ilgio trumpinti augalo atžalas, kad suteiktume jam norimą formą. Genėjimas taip pat skatina augalą atsinaujinti. Genėti stefanotį geriausia pačioje pavasario pradžioje.
Svarbu paminėti, kad žydėjimo metu stefanotis nemėgsta būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą – tai gali sukelti žiedų nubyrėjimą.
Kaip stefanotis dauginamas
Stefanotis dažniausiai dauginamas ūglių auginiais. Geriausias metas dauginti – pavasaris arba vasaros pradžia. Auginiai nupjaunami apie 8-10 cm ilgio, su keliais lapeliais. Auginiai sodinami į lengvą, purią žemę, uždengiami plastikiniu maišeliu ar stiklu, kad būtų palaikoma aukšta drėgmė. Geriausia temperatūra įsišaknijimui – apie 22-25 °C. Auginiai paprastai įsišaknija per 4-6 savaites. Įsitvirtinusius augalus galima sodinti į atskirus vazonus.
Dauginimas sėklomis yra įmanomas, tačiau reikalauja daug laiko ir kantrybės – tai žymiai sudėtingesnis ir ilgesnis procesas.
Stefanočio persodinimas
Jauni stefanočiai persodinami kasmet, o vyresni augalai – kas 2-3 metus, geriausia pavasarį. Persodinti reikėtų atsargiai, kad nepažeistumėte trapių šaknų. Stefanotis mėgsta lengvą, laidžią, šiek tiek rūgščią dirvą. Puikiai tinka žemės mišinys, sudarytas iš lapinės žemės, durpių, komposto ir smėlio. Svarbu pasirūpinti geru drenažu – vazonėlio dugne būtina įberti keramzito ar kitų drenuojančių medžiagų, kad vanduo neužsistovėtų. Persodinimo metu galima šiek tiek patrumpinti šaknis ir apgenėti ilgus ūglius, kad augalas gražiau augtų.
Stefanočio priežiūros sunkumai, būdingos ligos ir kenkėjai
Auginant stefanotį galima susidurti su kai kuriais sunkumais. Kaip ir kiti kambariniai augalai, jis gali susirgti arba būti pažeistas kenkėjų. Dažniausios stefanočio priežiūros problemos:
- Šaknų puvinys. Per gausus laistymas ir prasta drenažo sistema gali sukelti šaknų puvimą. Šaknys pradeda pūti, lapai gelsta ir krenta. Atsiradus puviniui augalą reikia skubiai persodinti, pašalinti pažeistas šaknų dalis ir sumažinti laistymą.
- Voratinklinės erkutės. Jos dažnai atsiranda esant sausam orui. Erkutes galima atpažinti pagal smulkų voratinklį ant lapų. Reikia purkšti augalą specialiomis priemonėmis ir padidinti oro drėgmę.
- Amarai ir miltuotieji skydamariai. Šie kenkėjai dažnai pažeidžia stefanotį. Lapai tampa lipnūs, augalas skursta. Reikia naudoti insekticidus arba nuplauti lapus muiluotu vandeniu.
- Augalas nežydi. Stefanočio žiedai gali neišsiskleisti, jei augalui trūksta šviesos arba dėl staigių temperatūros pokyčių.
- Krenta pumpurai. Nepakankamai laistant, esant skersvėjui, temperatūros svyravimams stefanočio pumpurai gali suglebti, kristi.
- Lapų kritimas. Dažniausiai lapai krenta dėl skersvėjo, temperatūrų svyravimų arba netinkamos priežiūros (perlaistymo ar per sausos žemės).
- Gelsta stefanočio lapai. Lapai gali gelsti dėl kelių priežasčių. Tai gali būti prastas apšvietimas – tokiu atveju reikia pakeisti augalo auginimo vietą arba įrengti papildomą apšvietimo šaltinį. Per žema temperatūra gali taip pat lemti lapų geltimą. Dar viena priežastis – per kietas ar kalkėtas laistymo vanduo, paminkštinkite jį citrinos sultimis, nelaistykite ką tik prileistu vandentiekio vandeniu, leiskite jam nusistovėti. Kai vazone užsistovi vanduo, lapai taip pat gali reaguodami į tai gelsti. Tokiu atveju reikia pasirūpinti geru augalo drenažu.
- Ant lapų atsiranda rudai geltonų dėmių. Tai nutinka dėl per stiprių tiesioginės saulės spindulių. Reikėtų išsklaidyti per stiprią saulės šviesą pakabinant užuolaidas, žaliuzes, arba perstatyti augalą.
- Kai augalas formuoja pumpurus, jo negalima pernešti į kitą kambario vietą.
Stefanotis yra jautrus aplinkos pokyčiams, todėl labai svarbu užtikrinti jam pastovias sąlygas ir rūpintis tinkama priežiūra.
Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/
https://www.gardeningknowhow.com/
https://en.wikipedia.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva