Žvakidis (lot. Cephalocereus) priklauso kaktusinių šeimos augalų grupei. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama apie 50 šio augalo rūšių. Dėl savo išvaizdos šis kaktusas liaudiškai dar vadinamas „senio galva“. Žvakidis gamtoje gali išaugti iki 15 metrų aukščio ir iki 40 cm pločio.
Net ir kaip kambarinis augalas šis kaktusas yra nemažo dydžio ir labai ilgai gyvena. Žvakidis turi cilindro formos žalią stiebą, ant kurio išsidėstę gelsvi spygliai. Visas kaktusas padengtas ilgais plaukeliais, kurie išauga net iki 10 cm ilgio. Šis kaktusas nežydi kambario sąlygomis. Pagrindinis sunkumas auginant šį kaktusą yra tas, kad šiam augalui reikalingos šaltos žiemojimo sąlygos.
Laikymo vieta. Žvakidis kaip ir visi kaktusai mėgstą šviesą. Todėl šio kaktuso laikymo vieta turi būti maksimaliai apšviesta, nes kitu atveju augalo stiebas pradės tįsti, o plaukeliai bus trumpi. Kaktusas tiesiog praras savo dekoratyvumą. Vasarą žvakidį reikia laikyti vidutinėje temperatūroje, žiemą – +6° С – +7° С oro temperatūroje, minimali temperatūra – +5° С.
Apšvietimas. Šiam augalui reikia labai gero apšvietimo. Pati tinkamiausia vieta augalui – pietinės pusės langas. Žvakidį nuo saulės spindulių saugo jo plaukai.
Laistymas. Pavasarį ir vasarą žvakidis laistomas vidutiniškai. Pradedant rudeniu laistymas suretinamas, o žiemą, augalą laikant šaltai, ir beveik visai nelaistoma. Žvakidis nepakenčia žemės perdrėkinimo.
Oro drėgmė. Žvakidis nėra atsparus sausam orui. Jeigu patalpos oras bus per daug sausas, augalo plaukeliai pradės lūžinėti ir bus silpni. Todėl žiemą žvakidžio jokiu būdu negalima laikyti šalia centrinio šildymo radiatorių. Padidinta drėgmė taip pat kenkia šiam augalui, todėl periodiškai kaktusą reikia apipurkšti iš paties smulkiausio purkštuvo.
Tręšimas. Tręšti šį kaktusą reikia nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio. Tręšti reikia specialiomis kaktusams skirtomis trąšomis.
Dauginimas. Dažniausiai žvakidis dauginamas sėklomis.
Persodinimas. Jaunas žvakidis persodinamas kasmet, senas augalas persodinamas kas vienus du metus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, durpinė žemė, smėlis ir plytų duženos (1:1:1:1). Šis kaktusas neperneša organinių priemaišų žemėje, todėl negalima į žemę dėti net ir mažiausio kiekio puvenų, nes dėl to augalas gali žūti. Į šio kaktuso žemę dedama kalcio komponentų, kad augalo plaukeliai išliktų geroje būklėje. Į žemę galima įdėti ir kiaušinio lukštų arba senų kalkių (3-5 proc. visos žemės apimties).