Kalbant apie kapavietės puošimą, krikščioniams pagrindinis puošybos elementas yra kryžius, kuris simbolizuoja žmogaus išganymą ir prisikėlimą. Žmonės prideda dar vieną puošybos elementą – gėles. Taip išreiškiama mūsų atmintis ir meilė išėjusiems žmonėms. Kapų tvarkymas tampa lengvesne užduotimi puošiant kapavietę dirbtinėmis gėlėmis.
Dirbtinių gėlių tradicija neturi gilių istorinių šaknų ir vyrauja ne daugiau kaip 10 – 15 metų. Tokių plastikinių dekoracijų naudojimas neturi jokio teologinio simbolizmo. Manoma, kad dirbtinės gėlės yra pigesnės nei tikrosios ir išsaugo išorinį „šviežumą“ ilgiau. Iš dalies – tai mitas. Dirbtinės gėlės atvirose erdvėse ir saulėje greitai praranda savo išvaizdą. Kažkas pasakys, kad tikros gėlės nyksta daug greičiau nei dirbtinės, tačiau nepamirškime, kad kapavietėje gali būti sodinamos tikros gėlės, kurios ilgai puoš kapavietę. Be to, tokių gėlių kaina yra tik šiek tiek brangesnė nei dirbtinių. Žinoma, tuomet jums reikės aplankyti kapines dažniau nei kartą per metus.
Reikia pripažinti, kad blizgios ir ryškios dirbtinės gėlės visiškai neatitinka kapinių atmosferos krikščioniškame supratime, nes kapavietė – mūsų išėjusių artimųjų prisikėlimo vieta. Tai nėra vieta, skirta neskoningoms ir ryškioms dirbtinėms gėlėms bei neskoningoms dirbtinėms dekoracijoms. Kapinės – tai vieta, kurioje mes prisimename mūsų artimuosius maldoje.
Iš ko sudarytos dirbtinės gėlės? Dirbtinės gėlės, nepaisant jų patrauklumo ir paprasto naudojimo, kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Paprastai dirbtinės gėlės gaminamos iš šių komponentų: žiedlapiai yra sintetiniai audiniai, tokie kaip poliesteris, lateksas, organza, apdoroti įvairiais cheminiais junginiais, siekiant suteikti plastiškumo ir ilgaamžiškumo. Dažymui dažniausiai naudojami anilino dažai, kurie yra gana toksiški junginiai bei gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą ar silpnumą.
Stiebai, pumpurai ir kiti dekoratyviniai dirbtinių gėlių elementai dažniausiai yra gaminami iš plastiko, dažniausiai PVC, kuris taip pat yra gana toksiškas. Gėlių šerdys ir nedideli papuošalai gali būti pagaminti iš putų bei būti dažyti arba ne. Įkaitinus putas gali būti išleistos kancerogeninės medžiagos.
Dirbtinės gėlės ir kiti dirbtiniai laidotuvių papuošalai anksčiau ar vėliau atsiduria sąvartyne. Išmestos dirbtinės gėlės gali toliau išskirti toksiškas medžiagas, užteršdamos dirvožemį, orą ir požeminį vandenį. Taip pat deginant dirbtines gėles, į aplinką gali patekti sunkieji metalai ir dioksinai. Dioksinai neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą ir žmogaus vystymąsi, veikia imuninę sistemą, sukelia hormoninius sutrikimus ir vėžį.
Dirbtinės gėlės negali būti perdirbamos: sunku nustatyti plastiko tipą tinkamam atliekų rūšiavimui. Taigi, nesvarbu, ką darysime su dirbtinėmis gėlėmis, jų nebus galima atsikratyti nekenkiant gamtai ir žmogui.
Sunku pateisinti dirbtinių gėlių naudojimą kapų puošimui. Dirbtinėms gėlėms galima rasti alternatyvų tokių kaip, pavyzdžiui, popierinės gėlės ar gyvos gėlės ir kt. Kapavietę galite užsėti veja arba gėlėmis. Ant kapo galima nešti žvakes ar eglių vainikus. Taip pat geras sprendimas yra paieškoti audinio pagrindu pagamintų dirbtinių gėlių, mirkytų spalvotame vaške. Jos net atrodo gražiau nei analogiškos, bet daug saugesnės aplinkai!
Kapų puošimas dirbtinėmis gėlėmis labai palengvina kapavietės priežiūrą ir paminklai kapams atrodo gražiai, tačiau tai turėtume daryti atsakingai, nes dirbtinės gėlės, kaip minėjome, labai kenkia aplinkai bei žmonėms. Taigi dirbtines gėles galima pakeisti saugesniais aplinkai analogais.