Uolaskėlė (lot. Saxifraga) priklauso uolaskėlinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Japonija ir Kinija. Tai daugiametis augalas. Uolaskėlė turi lapus, augančius iš pašakninių rozečių, ir tie lapai nusileidžia iš visų pusių nusileidžia ant retų siūlelių. Lapai išsidėstę ant ilgų, raustelėjusių kotelių. Uolaskėlė turi ilgus stiebus – palaipas, kurie turi dukterines lapų rozetes.
Uolaskėlė turi ilgus, plonus ir raudonus stiebus, ant kurių galų išsidėstę mažos lapų rozetės. Vasarą uolaskėlė žydi baltais nepastebimais žiedais, kurie auga žiedynuose.
Laikymo vieta. Auginti šią gėlę reikėtų paaukštintoje vietoje, o geriausia pakabinamame ant sienos vazone. Tokioje padėtyje šliaužiantys augalo stiebai galės laisvai kabėti. Gėlei labai reikia šviežio oro, todėl vasarą ją reikia išnešti į lauką (balkoną, sodą). Žiemą uolaskėlė reikia laikyti +5° C – +10° С temperatūroje. Tačiau gėlė gerai perneša ir kambario temperatūrą.
Apšvietimas. Uolaskėlė vienodai gerai jaučiasi ir šviesioje, ir pusiau pritemdytoje vietoje.
Šiam augalui naudinga rytinė ir vakarinė saulė. Uolaskėlę galima auginti be natūralaus apšvietimo, tiesiog naudojant apšvietimo lempas.
Laistymas. Šiai gėlei patinka drėgna žemė. Žiemą laikant gėlę vėsioje vietoje, laistymą reikia suretinti iki vidutinio.
Oro drėgmė. Uolaskėlei reikalinga vidutinė oro drėgmė.
Tręšimas. Augalą vasarą reikia tręšti kartą per dvi savaites, o žiemą – kartą per 4-6 savaites. Augalas tręšiamas gėlėms skirtomis trąšomis.
Dauginimas. Uolaskėlė dauginama dukterinėmis lapų rozetėmis, kurios susiformuoja ant uolaskėlės stiebų. Galima sodinti iš karto po kelias rozetes, tik sodinti reikia į platų indą.