Kambarinės gėlės visada buvo neatsiejama Lietuvos namų dalimi. Senovinės daugiametės gėlės, kurios per amžius puošė mūsų protėvių langus ir kambarius, ne tik teikė estetinį grožį, bet ir turėjo gilią praktinę bei simbolinę reikšmę. Šie augalai, perduodami iš kartos į kartą, yra gyvas ryšys su mūsų kultūriniu paveldu ir tradicijomis.
Nors šiandien kambarines gėles auginame daugiausia dėl grožio, mūsų protėviai į augalus žiūrėjo pragmatiškai. Pirmiausiai vertintos gydomosios savybės, orą dezinfekuojantis poveikis ir praktinė nauda, o dekoratyvinis aspektas buvo antrarūšis.
Senovinės daugiametės gėlės: tradicijų ištakos
Lietuvoje senovinės kambarinės gėlės pirmiausia buvo auginamos kaip vaistiniai augalai. XV amžiuje, kai formavosi prieskoninių augalų kultūra, žmonės pradėjo į namus įkeldinti ir vaistinius augalus. Kiekvienas augalas turėjo savo specifinę paskirtį – vieni gydė kvėpavimo takų ligas, kiti veikė kaip priešuždegiminiai vaistai, treti padėdavo kovoti su įvairiomis ligomis.
Senovės lietuviai išmanė, kaip tinkamai ruošti gydomiesiems tikslams skirtus augalus. Žinojo, kad kai kurių augalų gydomosios savybės stiprėja tik trečiais ar ketvirtais augimo metais. Prieš skynimą augalus specialiai ruošdavo – nustodavo laistyti, kad sustiprėtų veikliųjų medžiagų koncentracija.
Be to, kai kurie augalai turėjo ir ritulinę paskirtį. Jie buvo naudojami apeigose, šventėse, svarbių gyvenimo įvykių metu. Šie augalai simbolizavo ne tik gyvybę ir augimą, bet ir turėjo gilesnę dvasinę prasmę lietuvių kultūroje.
Populiariausios senovinės daugiametės gėlės
Kaip minėta, ankščiau žmonės gėles augindavo ne dėl grožio, o visų pirma, dėl jų gydomųjų savybių. Tačiau, kaip bebūtų keista, dauguma senovinių kambarinių augalų vis dar puošia ir šiuolaikinius būstus, biurus ar kitas erdves. Tai, ką mūsų protėviai augino kaip gydomuosius augalus, mes auginame kaip dekoratyvinius. Įdomu tai, jog kai kurios senovinės daugiametės gėlės populiarumo nepraranda jau šimtmečius.
Populiariausių senovinių gėlių dešimtukas:
Pelargonija (Pelargonium)
Pelargonija yra viena labiausiai paplitusių senovinių kambarinių gėlių Lietuvoje. Šis augalas vertintas ne tik dėl gražių žiedų, bet ir dėl specifinio kvapo, kurį skleidžia šie augalai.
Gydomosios savybės. Pelargonijos (tiksliau kvapiosios pelargonijos, liaudyje žinomos Jeronimo pavadinimu) lapai buvo naudojami kvėpavimo takų ligoms gydyti. Nuskintas ir tarp pirštų patrintas lapas padėdavo malšinti ausų skausmą – tokį lapelį dėdavo tiesiai į skaudančią ausį.
Praktinė nauda. Augalo kvapas atbaido vabzdžius ir padeda išlaikyti švarų orą patalpose. Tai buvo ypač svarbu ankstesniais laikais, kai higienos sąlygos buvo sudėtingesnės.
Auginimo ypatumai. Pelargonija – nelepus augalas, atlaikantis temperatūros svyravimus ir drėgmės trūkumą. Lengvai dauginama atkarpomis, todėl buvo (ir tebėra) lengva ja dalintis su kaimynais ir giminaičiais.
Alijošius (Aloe vera)
Medėjantis alavijas arba alijošius buvo vienas iš svarbiausių gydomųjų augalų lietuviškuose namuose. Jo vertingumas ne tik išliko iki šių dienų, tačiau dabar alijošius netgi yra naudojamas kur kas plačiau, o apie jo naudą sveikatai ir grožiui turbūt žino kiekvienas.
Gydomoji galia. Alijošiaus sultys buvo naudojamos žaizdų, opų, nudegimų gydymui. Augalas veikė kaip priešuždegiminė priemonė, padėjo gydyti slogą, kokliušą ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Ruošimas gydomajam naudojimui. Žmonės žinojo, kad alijošiaus gydomoji galia stipriausia trečiais–ketvirtais augimo metais. Prieš skynimą dvi savaites augalo nelaistydavo, o nuskintą laikydavo šaltesnėje, tamsesnėje vietoje.
Išvaizda ir charakteristikos. Stori, sultingi lapai su dygliais kraštais. Augalas labai atsparus sausrai, gali ilgai išgyventi be laistymo. Retkarčiais žydi oranžiniais ar raudonais žiedais.
Begonija (Begonia)
Begonijos Lietuvoje populiarios dėl savo dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros. Jos puikiai tiko lietuviškų namų sąlygoms.
Įvairovė. Begonijų rūšių yra daug – nuo žiedinių iki lapinių, nuo smulkiažiedžių iki stambiažiedžių. Populiariausios buvo rožinės, raudonos ir baltos spalvos begonijos.
Auginimo sąlygos. Begonijos mėgsta šešėlį ar pusšešėlį, todėl puikiai augo lietuviškų namų languose, kur šviesos nebuvo per daug. Be to, gerai toleruoja temperatūros svyravimus.
Dauginimas. Lengvai dauginamos lapų dalimis arba auginiais. Šis ypatumas leidžia lengvai dalintis augalu su draugais ir giminaičiais.
Sprigė (Impatiens)
Sprigė yra vienas iš labiausiai mėgstamų lietuviškų senovinių augalų. Jos pavadinimas kilo iš to, kad prinokę sėklų ankštys sprogsta jas palietus.
Žydėjimo ypatumai. Sprigė žydi beveik ištisus metus, jei tik užtikrinamos tinkamos sąlygos. Žiedai būna įvairių spalvų – nuo baltos iki tamsiai rožinės ir raudonos.
Charakteristika. Tai trapus, sultingas augalas su švelniais lapais. Mėgsta drėgmę ir šešėlį, todėl puikiai tiko lietuviškų namų viduje.
Kultūrinis aspektas. Dėl savo trapumo ir jautrumo sprigė simbolizavo švelnumą ir rūpestingumą. Dažnai buvo auginama vaikų kambariuose.
Sanpaulija (Saintpaulia)
Afrikinė žibutė arba sanpaulija į Lietuvos namus atkeliavo XX amžiaus pradžioje ir greitai tapo viena iš mėgstamiausių gėlių.
Kompaktiškumas. Maži, apvalūs augaliukai su velvetinės tekstūros lapais užėmė nedaug vietos, bet suteikė daug džiaugsmo akims savo gausiais žiedais.
Spalvų paletė. Sanpaulijų žiedai būna violetinės, mėlynos, rožinės, baltos spalvos, taip pat kraštuoti, su dryžiais ar kitokiais raštais.
Dauginimas. Lengvai dauginama lapų atkarpomis. Vienas lapas gali duoti kelis naujus augaliukus, todėl sanpaulijos greitai plito tarp augalų mėgėjų.
Kalėdinis kaktusas (Schlumbergera)
Šis neįprastas kaktusas, botaniniu plokštenio pavadinimu, žydi žiemos metu, todėl tapo siejamas su šventinėmis dienomis ir Kalėdų švente.
Žydėjimo laikas. Paprastai žydi gruodį–sausį, todėl jo žiedai simbolizavo šviesos ir gyvybės atsinaujinimą tamsiausiomis metų dienomis.
Žiedų grožis. Ryškūs rožiniai, raudoni ar balti žiedai ant žalių, plokščių segmentų. Žydėjimas trunka keletą savaičių.
Priežiūros ypatumai. Skirtingai nuo dykumų kaktusų, mėgsta drėgmę ir šešėlį. Reikalauja šalesnio laikotarpio rudenį, kad suformuotų žiedų pumpurus.
Mirta (Myrtus)
Mirta buvo vienas iš svarbiausių ritualinių augalų lietuviškuose namuose, ypač ten, kur augo dukterys.
Simbolinė reikšmė. Mirta simbolizavo grynumą, nekaltybę ir meilę. Ja puošdavosi jaunos mergaitės, eidamos į bažnyčią per Velykas ar kitas šventes.
Orą dezinfekuojantis poveikis. Mirtos lapai skleidžia malonų aromatą ir turi antibakterinių savybių. Todėl augalas padėdavo išlaikyti švarų ir gaivų orą namuose.
Praktinis naudojimas. Kartais mirta buvo naudojama kaip prieskoninis augalas (labiau dvariškoje virtuvėje). Jos lapai teikė patiekalams subtilų, aromatingą skonį.
Amarilis (Hippeastrum)
Amarilis – vienas iš įspūdingiausių senovinių kambarinių augalų, kuris žydi didžiuliais žiedais žiemos metu.
Žydėjimas. Augalas iš svogūnėlio išleidžia aukštą žiedakotį su 2–6 milžiniškais žiedais. Žiedų skersmuo gali siekti iki 20 cm.
Žiemos grožis. Žydėjimas dažniausiai patenka į Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį, todėl amarilis buvo laikomas šventinio laikotarpio simboliu.
Spalvų gama. Nuo grynai baltos iki tamsiai raudonos, su įvairiomis raštų kombinacijomis – dryžiais, kraštais, perėjimais.
Oleandras (Nerium oleander)
Oleandras – puošnus augalas, kuris lietuviškuose namuose buvo laikomas prestižo simboliu.
Dekoratyvumas. Tamsiai žali, blizgūs lapai ir kvapnūs žiedai darė oleardrą itin patrauklų. Žiedai būna rožinės, baltos ar raudonos spalvos.
Augimo ypatumai. Gali užaugti iki kelių metrų aukščio, todėl tiko tik didesnėms patalpoms. Žydi vasarą ir rudenį.
Perspėjimas. Visas augalas yra nuodingas, todėl reikia atsargumo, ypač namuose su mažais vaikais ar gyvūnais.
Margenis (Coleus)
Spalvingi lapai, o ne žiedai – štai kuo žavėjo šis augalas lietuviškuose namuose.
Lapų įvairovė. Lapai gali būti žali, raudoni, violetiniai, geltoni arba su įvairiaspalviais raštais. Tekstūra – nuo lygios iki labai garbanotu kraštu.
Lengva priežiūra. Nelepus augalas, lengvai dauginamas auginiais. Gali augti tiek šviesoje, tiek pusšešėlyje.
Tonizuojantis poveikis. Buvo laikoma, kad augalas turi tonizuojantį poveikį, padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti nuovargį.
Senovinės daugiametės gėlės: auginimo tradicijos ir metodai
Senovėje augalai buvo sodinami ne į tikrus vazonus, o į kiaurus puodus, skardines ar kitus turimus indus. Tikri vazonai buvo tik turtingesnių žmonių privilegija. Dėl kiaurų indų augalai kas 2–3 metus būdavo persodinami, o seni augalai išnešami į darželius.
Moterys rūpindavosi tinkamos žemės parinkimu. Kaip trąšą naudojo specialiai paruoštą vištų mėšlą, kurį laikydavo atskirai nuo kiaulių mėšlo ir gerai išraugindavo.
Augalais keisdavosi tarp kaimynų, giminaičių ir draugų. Tai nebuvo vagystė – žmonės nebijodavo eiti ir paprašyti gražaus daigelio ar atkarpėlės. Bendruomeniškumas stiprino augalų kultūros plitimą.
Kaip ir dabar, taip ir tuomet, daugelis augalų vasarą būdavo išnešami į lauką, o rudenį vėl sugrąžinami į namus. Tai padėdavo augalams sustiprėti ir geriau žydėti kitais metais.
Šiuolaikinis senovinių gėlių renesansas
Pastaraisiais metais senovinės kambarinės gėlės išgyvena tikrą atgimimą. Žmonės vis labiau vertina autentiškumą, tradiciją ir ryšį su praeitimi. Interneto bendruomenės aktyviai dalijasi patirtimi, keičiasi auginiais ir propaguoja senovinių veislių auginimą. Formuojasi nauja kolekcioninkų karta.
Be to, daugiametės senovinės gėlės puikiai tinka tvaraus gyvenimo filosofijai – jos auga daugelį metų, lengvai dauginamos, nereikalauja daug išteklių. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat patvirtina tai, ką žinojo mūsų protėviai – augalai turi teigiamą poveikį psichikos sveikatai, gerina nuotaiką ir mažina stresą.
Senovinės daugiametės gėlės yra ne tik gražūs dekoratyviniai kambariniai augalai, bet ir gyvas kultūrinio paveldo simbolis. Jos atskleidžia, kaip mūsų protėviai mokėjo derinti grožį su praktine nauda, kaip buvo gerbiama gamta ir kaip svarbu buvo palaikyti ryšį su augalų pasauliu.
Šiandien, kai ieškome autentiškumo ir prasmės savo gyvenime, senovinės kambarinės gėlės siūlo puikią galimybę prisiliesti prie savo šaknų. Jos moko kantrybės, rūpestingumo ir dėkingumo gamtai. Kiekvienas toks augalas namuose yra ne tik gražus akcentas, bet ir tiltas, jungiantis mus su anksčiau gyvenusių kartų išmintimi.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/hpgen/victorian-indoor-plants.htm
- https://www.stylist.co.uk/home/plants/interiors-trends-retro-indoor-houseplants/257994
- https://earthsally.com/insect-control/popular-vintage-houseplants.html
Nuotraukų šaltinis ©canva.