Kukmedis yra visada žaliuojantis, ilgaamžis augalas. Vienoje anglų legendoje pasakojama, kad Robino Hudo lankas buvo pagamintas būtent iš kukmedžio dėl medienos tvirtumo ir tamprumo. Dėl šių ir kitų medienos savybių europinis kukmedis buvo sparčiai kertamas gamybai ir šiuo metu įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Dažnas sodininkas renkasi tarpinį kukmedį soduose ir dėl lengvo jų formavimo genėjimo metu. Dygusis kukmedis taip pat pamėgtas ir naudojamas bonsų medeliams. Nors kukmedis nuodingas, šio krūmo uogos ryškiai papuošia sodus, o koloninis kukmedis puikiai tinka kukmedžio gyvatvorėms.
Kukmedžio kilmė
Kukmedis (Taxus) yra pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentainis, priskiriamas žemaūgiams ar vidutinio ūgio medžiams, krūmams, plikasėklių induočių grupei. Augalas žinomas nuo senovės, gentyje turi apie 9 rūšis, kurios paplitusios Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Lietuvoje nėra toks populiarus ir savaime čia augo tik viena kukmedžio rūšis.
Nors soduose augalas dažnas, bet jis yra nuodingas, todėl vaikams leidžiant laiką šalia, reiktų atkreipti dėmesį, kad jų akies nepatrauktų medžio raudonos uogos ar patys spygliukai. Kuo medis senesnis – tuo daugiau nuodingų medžiagų sukaupia spygliuose.
Europinis kukmedis
Iš pradžių pats medis buvo vadinamas kukmedžiu, tačiau, atsiradus kitoms, panašioms bei giminingoms rūšims, jis pradėtas vadinti paprastuoju kukmedžiu, angliškuoju kukmedžiu arba europiniu kukmedžiu (Taxus baccata). Tai pagrindinė kukmedžio rūšis.
Ši kukmedžių rūšis gali būti 3–5 metrų aukščio krūmai arba 10 metrų ir didesnio aukščio medžiai. Spygliai būna apie 15–40 milimetrų ilgio, tamsiai žalios spalvos, plokšti, kurie laikui bėgant paruduoja. Pats kukmedis leidžia mažus apvalius pumpurus, kurie bręsta rugsėjį, o balandžio–gegužės mėnesiais žydi.
Europiniai kukmedžiai labai mėgsta pavėsį, nors jame auga lėčiau. Atvirose vietose ir saulės spinduliuose medis auga greičiau, tačiau šaltų žiemų metu gali apšalti. Paprastojo kukmedžio medienoje esančios medžiagos sparčiai valo orą bei naikina pavojingus mikroorganizmus, tad augalas labai pamėgtas sodininkų.
Airiškasis kukmedis
Iš anglų kalbos verčiant, ši rūšis būtų vadinama airiškuoju kukmedžiu (angl. Irish yew), tačiau Lietuvoje ji taip pat vadinama europiniu (Taxus baccata ‘Fastigiata’).
Šio kukmedžio forma pradžioje būna siaura ir tik vėliau pradeda plėstis. Šakos auga labai lėtai, tiesiai į viršų. Airiškasis kukmedis stiebiasi iki 5–10 metrų aukščio bei gali siekti apie 3 metrų plotį. Jaunos šakelės iš pradžių būna žalios, vėliau paruduoja. Vaisiai nėra įsimintini ir labiausiai priklauso nuo porūšio.
Tarpinis kukmedis
Tarpiniai kukmedžiai (Taxus x media ‘Hiicksi’) užauga iki 3–4 metrų aukščio, kasmet paauga po maždaug 15 centimetrų bei yra gerokai platesni. Augalo spygliukai siekia 3 centimetrų ilgį bei yra blizgūs – vienoje pusėje tamsiai žalios, kitoje – šviesiai žalios spalvos. Ši rūšis puikiai tinkama tiek pavieniams sodinimams, tiek grupėmis.
Dygusis kukmedis
Dygusis kukmedis (Taxus cuspidata) labiau paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, tačiau gali augti ir prie Lietuvos klimato, mat nesunkiai žiemoja. Ši augalo rūšis užauga iki 15 metrų aukščio ir turi gan plačią lają. Spygliukai nėra aštrūs, tamsiai žalios spalvos ir plokšti. Ši rūšis pamėgta sodininkų dėl lengvo formavimo – dažniausiai būtent iš dygliųjų kukmedžių formuojami bonsaimedeliai. Visos kukmedžių rūšys geriausiai auga derlingoje dirvoje bei netiesioginėje saulėje – pavėsyje. Tad kukmedžiais galima apsodinti ir saulės spindulių nepasiekiamą sodą.
Kukmedžio priežiūra
Kukmedžiai mėgsta pavėsį, derlingoje, drėgnoje bei kalkingoje žemėje ši rūšis gali išgyventi kur kas ilgiau už kitus medžius. Gali augti ir priemolyje. Nors kaitri saulė yra šio augalo priešas, net ir joje kukmedžiai gyvuoja daugelį metų, net iki 3000 metų ar daugiau. Lietuvos klimato sąlygomis, šaltomis žiemomis kukmedžiai gali nušalti, todėl jaunus sodinukus reikia dengti. Pats medis auga labai lėtai, tačiau augimą spartina aplinkos sąlygos – greičiausiai kukmedis augs drėgnoje, šiltoje užuovėjoje.
Kukmedžiui reikalingas vidutinis drėgmės lygis. Augalas išgyvens trumpalaikę sausrą ar perlaistymą, tačiau šaknis nuolat laikant vandenyje galiausiai nuvys. Temperatūra taip pat kukmedžiams geriausia vidutinė, kad nebūtų dykumai prilygstančių kaitrų ar nuolat atšiaurių žiemų.
Raudonos kukmedžio uogos, kurių verta pasisaugoti
Įdomu tai, kad kukmedžiai nokina raudonas uogų kekes, kurios traukia akį bei puošia sodus. Ir nors pati uoga, jos minkštimas nėra pavojingi, bet viduje yra mažos sėklytės, kurių žmogaus organizmui pražudyti užtenka vos vienos ar dviejų, tad patariama šiomis uogomis tik pasigrožėti ir atidžiai saugoti nuo sode žaidžiančių vaikų.
Kukmedžio gyvatvorė ir jos formavimas, genėjimas
Kadangi kukmedžius renkasi dažniausiai dėl jų išskirtinės savybės – lengvo formavimo bei genėjimo, svarbu atidžiai tai daryti, mat genėjimo metu reikia pašalinti visas kukmedžių nudžiūvusias, užkrėstas ligų ar pažeistas šakas.
Norint išlaikyti norimą formą neužteks tik retkarčiais padailinti viršūnes – gražiai gyvatvorei suformuoti kukmedžius reikia nuolat prižiūrėti. Jau nuo ankstyvo pasodinimo juos reikia pradėti formuoti, nes paaugusius medžius bus sunkiau kontroliuoti. Taip pat kyla grėsmė, kad gyvatvorės apačia liks tuštoka, mat vyresni kukmedžiai naujų lapų apačioje nebeleidžia.
Kukmedžius galima genėti jiems būnant dar vazonuose arba vos pasodinus. Kukmedį apgenėti galima ne kiekvienais metais, tai priklauso nuo norimos formos ir sodo kompozicijos. Geriausia šiuos augalus genėti ankstyvą pavasarį, kai tik pasirodo nauja lapija.
Svarbu genėjimui pasirinkti kokybišką įrangą ir labai aštrų įrankį, kad genėjimo metu šakelės nebūtų plėšomos.
Taisyklingai formai išlaikyti rekomenduojama ištempti virves šonuose – tai padės nenukrypti formuojant tiesią gyvatvorę bei palaikyti norimą, vienodą ir tolygų aukštį.
Kukmedžių kenkėjai bei ligos
Ryškiausi kenkėjai kukmedžiams yra skydamariai vabalai – jie minta šiuo augalu iki kol šakos pagelsta, o spygliai pradeda nykti. Pavasarį vabalams išsiritus ir pradėjus maitintis, gali atsirasti ir pelėsis.
Pastebėjus šiuos kenkėjus svarbu greita reakcija ir efektyvi kova – šie vabalai turi atsparumą didžiajai chemikalų daliai, tad norint kontroliuoti skydamarių vabalų apsigyvenimą kukmedžiuose rekomenduojama naudoti skiestą izopropilo alkoholio tirpalą. Tik prieš tai įsitikinkite, ar tai nenudegina augalo ir jei viskas tvarkoje, naudokite vieną kartą per savaitę tol, kol kenkėjų nebelieka.
Norint išlaikyti augalo žalumą didžiausias kukmedžio priešas – netinkamas drėgmės lygis. Nors kenkėjų, kurie būtų baisūs kukmedžiams, nėra daug, dažnas medelis gali neišgyventi dėl per didelio arba per mažo vandens kiekio dirvoje. Taip pat kukmedis gali nušalti, jei ant šakų po žiemos sniegas užsilieka per ilgai. Tad pavasarį skatiname nupurtyti ant šakų likusį sniegą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.