kambariniu geliu prieziura

Oranžerija balkone

balkonas1Kai kurie iš mūsų svajoja savo buto balkoną arba lodžiją paversti nedidele ir jaukia oranžerija, kur būtų galima net neišvykus į gamtą  pailsėti nuo miesto šurmulio.

Šiandien balkonuose ir lodžijose žmonės augina ką tik nori. Tai gali būti atogrąžų ananasai arba imbieras, vienmetės ir daugiametės gėlės, taip pat ir naudingos daržovės ir žalumynai.

Tačiau tam, kad jūsų balkonas ne tik vasarą, bet ir žiemos laikotarpiu taptų oranžerija arba mažu šiltnamiu, jį būtina apšiltinti. Balkono apdailą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: išorinė apdaila, įstiklinimas ir vidinė apdaila.

Iš karto reikia pažymėti, jog išorinė balkono apdaila yra skirta ne tik išorinio vaizdo pagerinimui, bet skirta balkono apšiltinimui ir apsaugai nuo drėgmės. Įstiklintas balkonas leidžia išsaugoti šilumą, pašalina skersvėjus ir aprūpina būsimą oranžeriją šviesa. Vidinė balkono apdaila taip pat apšiltina ir padaro patalpą jaukesnę.

balkonas2Pats paprasčiausias ir praktiškiausias išorinės balkono pusės apdailos būdas – apkalimas sienų apdailai skirtomis medžiagomis. Jeigu gyvenate pirmame namo aukšte, balkono išorinę apdailą galite pabandyti pasidaryti ir patys, tik prieš tai susipažinkite su profesionalų rekomendacijomis apie tai, kaip ir kuo apkalti balkono išorę.

Skiriamos kelios balkono išorinės apdailos rūšys: plienu, medžiu, laminuotomis sienų plytelėmis, cementu ir viniline danga. Paskutinis būdas laikomas labiausiai ilgaamžiu (tarnauja iki 50 metų), nes yra atsparus aplinkos veiksnių poveikiui.

Jeigu planuojate vasarą papuošti balkono išorę vienmetėmis vijoklinėmis petunijomis arba lobelijomis, balkono išorėje verta iš karto pritvirtinti karkasą, ant kurio bus dedami kašpo arba vazonai su gėlėmis.

Balkono oranžerijos įstiklinimui gali būti naudojami aliumininiai rėmai su dvigubais arba viengubais stiklais. Ji balkonas yra pietinėje pusėje, langus būtina uždengti horizontaliomis žaliuzėmis arba roletais, kad karštomis vidurdienio valandomis būtų galima apsaugoti oranžerijos augalus nuo tiesioginės saulės.

Darant balkono vidaus apdailą, skirtą oranžerijai, reikia iš karto pagalvoti ir apie papildomą apšvietimą, kuris leis prailginti šviesios dienos laiką. Taip pat vidinei balkono apdailai reikia rinktis tokias medžiagas, kurios būtų atsparios drėgmei, kuri bus neišvengiama auginant balkone žalumynus.

Monstera

monstera1Monstera (lot. Monstera) priklauso aroninių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Pietų Amerika ir Rytų Indija. Monstera priklauso lianoms, tai labai gražus visžalis augalas. Monstera laikoma viena labiausiai paplitusių kambarinių augalų. Monstera turi patrauklius dekoratyvinius lapus, kurie yra labai įdomios formos. Jauni augalo lapai būna ištisiniai, vėliau pasidaro skylėti kol galiausiai visai prasiskiria. Monstera greitai auganti ir nereikli gėlė.

Kai monstera užauga, ji savo gabaritais gali užimti pusę kambario, todėl ją geriau auginti didelėse patalpose. Dideliai monsterai būtina atrama. Gėlė išleidžia daugybę orinių šaknų, kurių jokiu būdu negalima nupjauti. Jas reikia nukreipti į žemę arba link atramos. Nestatykite šio augalo ant praėjimo, nes gėlė nemėgsta skersvėjų, ypač šaltų. Dėl to gėlės lapai gali pagelsti ir ant jų atsiranda rudos dėmės.  Be to, prasiskyrusius monsteros lapus galima traumuoti lengvai juos užkliudžius.

Laikymo vieta. Monstera neperneša tiesioginių saulės spindulių ir mėgsta pusiau pavėsį. Todėl ją reikia pastatyti netoli lango. Oro temperatūra turi būti vidutinė, +10° С +14° С, nes aukštesnėje temperatūroje monstera labai greitai išauga.

Apšvietimas. Monstera nemėgsta ryškios saulės, kai jos spinduliai krenta tiesiai ant augalo. Tačiau monstera yra pakankamai šviesą mėgstantis augalas, todėl ją geriausia laikyti ten, kur yra pakankamai ryškios pasklidusios šviesos ir lengvas šešėlis.

monstera2Laistymas. Nuo pavasario iki rudens monstera laistoma gausiai. Žiemą laistyti reikia taip, kad žemė neperdžiūtų ir nebūtų per daug drėgna.

Oro drėgmė. Monsterą reikia reguliariai apipurkšti. Taip pat periodiškai reikia nuvalyti monsteros lapus. Kai žiemą bute įjungtas centrinis šildymas, gėlę reikia patraukti toliau nuo radiatorių, kad nenudžiūtų gėlės lapų galai.

Tręšimas. Monsterą reikia tręšti nuo kovo iki rugpjūčio. Tręšti reikia kas dvi savaites kompleksinėmis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams. Į suaugusios monsteros žemės paviršių kartą per metus (vasarą) galima pridėti puvenų.

Persodinimas. Jaunas augalas persodinamas kasmet. Vyresnę nei 4 metų monsterą reikia persodinti kartą per 2-3 metus, tačiau žemės paviršių reikia keisti kasmet. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, durpinė žemė, puveninga žemė, smėlis (2-3:1:1:1).  Jauna monstera gali būti auginama kibire, vyresniems augalams prireiks didesnės talpos.

Dauginimas. Monstera dauginama auginiais ir orinėmis atlankomis. Stipriai peraugusiai monsterai nupjaunama viršūnė kartu su viena arba keliomis orinėmis šaknimis ir pasodinama kaip atskiras augalas. Pas atlanką būtinai turi būti orinė šaknis ir lapas.

Ardizija

ardizija1Ardizija (lot. Ardisia) priklauso mirsininių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Japonija, Korėja, Taivanas, Kinija, Šiaurės Indija. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama apie 400 šios gėlės rūšių.  Ardizija gamtoje auga kaip mažas medelis arba krūmas, išaugantis iki 1 metro aukščio.

Ardizija žydi labai kvapniais baltais žiedais, kurie yra žiedynuose. Po žydėjimo pasirodo augalo vaisiai – tai dažniausiai raudonos, 1 cm dydžio uogos, kurios ant šakelių išsilaiko labai ilgai.  Tam, kad suformuoti gražų ardizijos vainiką, reikia apskabyti arba nugenėti augalą kiekvieną pavasarį.

Laikymo vieta. Ardizija mėgsta šviesią vietą, tačiau gėlę reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių vidurdienio valandomis, kai saulė būna karščiausia. Tuo tarpu ryte ir vakare ardizija su malonumu priima saulės vonias. Žiemą ardiziją reikia laikyti vėsioje vietoje, kur oro temperatūra siektų +10° С – +12° С. Vasarą gėlę reikia laikyti vidutinėje temperatūroje, ne žemesnėje kaip  +15° С.

Apšvietimas. Gėlė mėgsta ryškią šviesą, tačiau netiesioginius saulės spindulius, ypač vidurdienio valandomis.

ardizija2Laistymas. Ardizija vasarą laistoma vidutiniškai, tačiau karštomis dienomis laistyti reikia gausiai. Žiemą laistymas suretinamas, priklausomai nuo oro temperatūros patalpoje, kur laikomas augalas.

Oro drėgmė. Ardizija mėgsta vidutinę oro drėgmę. Periodiškai reikia apipurkšti gėlę šiltu vandeniu.

Tręšimas. Gėlę reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams. Tręšti ardiziją reikia nuo gegužės iki spalio, kartą per dvi savaites.

Dauginimas. Gėlė dauginama viršūnių auginiais, o taip pat ir sėklomis. Auginius įšaknyti reikia improvizuotame šiltnamėlyje. Sėklos sėjamos nuo sausio iki kovo. Prieš tai reikia pašildyti žemę. Pati geriausia sėklų dygimui  žemės temperatūra – +22° С – +23° С.

Persodinimas. Ardiziją reikia persodinti kasmet. Geriausias persodinimo laikas – vasaris – kovas. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, mėšlas, šiltadaržio žemė, smėlis. Ant vazono dugno reikia patiesti gerą drenažą. Į žemių mišinį galima pridėti medžio anglies gabaliukų.

Alavijas

alijošius1Alavijas (lot. Aloe) priklauso plėnūninių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė yra Madagaskaras, Afrikos atogrąžų regionai, Arabijos pusiasalis. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama apie 340 alavijo rūšių.

Kambario sąlygomis alavijas žydi labai retai, tačiau gėlę teisingai prižiūrint, alavijas gali žydėti ir kasmet. Medėjantis alavijas vazone puikiausiai vystosi ir auga į aukštį bei plotį, ir išleidžia daugybę ūglių.

Alavijas yra sukulentinis augalas, turintis siaurus, ilgus (20-30 cm), sultingus ir mėsingus lapus su dygliais ant kraštų. Alavijas labai greitai auga ir kambario sąlygomis gali pasiekti 30-100 cm aukštį. Tuo tarpu gyvojoje gamtoje alavijas gali išaugti ir iki 3 metrų. Medėjantis alavijas iš tiesų labai patrauklus kambarinis augalas.

Laikymo vieta. Alaviją reikia laikyti šviesioje vietoje. Palaipsniui pratinant augalą prie saulės šviesos, jį reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis dienos valandomis.  Žiemą alaviją reikia laikyti vėsioje ir šviesioje patalpoje, kur oro temperatūra būtų +12° С – +13° С. Vasarą alaviją geriau išnešti į gryną orą. Tamsioje ir šiltoje patalpoje alavijas labai greitai ištįsta ir tampa blankus, tuo pačiu prarasdamas savo patrauklumą.

alijošius2Apšvietimas. Alavijas mėgsta ryškią šviesą.

Laistymas. Gėlę reikia laistyti vidutiniškai, ypač žiemos metu. Apipurkšti reikia labai atsargiai, saugant, kad vanduo nepatektų į lapų pažastis, nes tai gali sukelti lapų puvimą.

Tręšimas. Alavijas tręšiamas nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, kartą per dvi savaites. Tręšti reikia kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, skirtomis kaktusams ir sukulentiniams augalams.

Dauginimas. Alavijas dauginamas sėklomis, auginiais, priešakninėmis atlankomis arba atskirais lapais. Dauginti auginiais galima ištisus metus, tačiau geriausias metas dauginti yra pavasaris ir vasara. Nupjovus auginius juos būtina padžiovinti, žiemos metu – savaitę ir daugiau, vasarą – 5 dienas.

Persodinimas. Žemių mišinys persodinimui: molinga velėnos žemė, lapinė žemė, puveninga žemė, stambiagrūdis smėlis (2:1:1:1). Persodinti alaviją reikia pavasarį. Jauni augalai persodinami kasmet, o suaugę – kartą per du tris metus.

Alokazija

alokazijaAlokazija (lot. Alocasia) priklauso aroninių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Azijos atogrąžų regionai. Tai gražus kambarinis augalas su 30-40 cm ilgio, strėlės arba skydo pavidalo lapais ant ilgų tiesių stiebų.

Alokazija pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu. Gydymui naudojami gėlės lapai, stiebai ir šaknys. Preparatai, kurie gaminami iš alokazijos stiebų ir lapų, vartojami sergant žarnyno, skrandžio ligomis, plaučių uždegimu, tuberkulioze ir net kamuojant dantų skausmui.

Laikymo vieta. Alokaziją reikia laikyti pakankamai šviesioje vietoje, tačiau ne ant tiesioginių saulės spindulių. Kadangi gėlei reikia šilumos, žiemą kambario temperatūra, kur laikoma gėlė, turi būti ne žemesnė kaip +16° С, vasarą – +22- +26° С. Alokazija pakankamai gerai auga šešėlyje, išskyrus kai kurias alokazijos rūšis, kurioms reikalinga šviesa ir net papildomas apšvietimas žiemą.

Apšvietimas. Gėlei reikalinga ryški šviesa, bet netiesioginiai saulės spinduliai.

`Laistymas. Laistyti gėlę reikia vidutiniškai, žemė turi pradžiūti iki kito laistymo. Laistyti reikia minkštu, kambario temperatūros vandeniu.  Žiemą laistymą reikia apriboti.

Oro drėgmė. Augalui reikalinga pakankamai didelė oro drėgmė (80-85 proc.). Į vazoną su gėle reikia įdėti drėgnų durpių arba keramzito.

Tręšimas. Nuo pavasario iki vasaros pabaigos kartą per dvi savaites augalą reikia tręšti stipriai atskiestomis gėlių trąšomis.

Dauginimas. Alokazija dauginama dukteriniais stiebagumbiais, kurie pasirodo nuo pavasario iki rudens. Be to, dauginti galima ir šakniastiebių dalimis, ir pavasarį, šiltoje vietoje pasėjant sėklas. Stiebagumbius reikia įšaknyti šiltoje žemėje, esant dideliam oro drėgnumui, o nupjautų vietų paviršių reikia pabarstyti  susmulkinta medžio anglimi. Jaunus alokazijos augalus reikia saugoti nuo skersvėjų.

Persodinimas. Persodinti alokaziją galima tik pavasarį. Žemių mišinys persodinimui susideda iš lygiomis dalimis paskirstytos lapinės žemės, velėnos žemės, puveningos žemės,  smėlio ir durpių. Kai kurioms alokazijos rūšims tiks lengvesnis substratas, papildant jį spygliuočių žeme ir pušies žieve, ypač jei vazonas plastikinis.

Gebenė

gebenė1Gebenė (lot. Hedera) priklauso aralijinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Europa. Nors gebenė kilusi iš Europos, tačiau ji plačiai paplitusi Azijoje ir Afrikos šiaurėje. Gebenė idealiai tinka auginti kambaryje ir daugelio gėlininkų yra mėgstama dėl gražios bei gausios žalumos ir gero augalo prisitaikymo prie įvairių gyvenimo sąlygų.  Gebenė puikiai žiūrisi ir kaip vienetinis augalas, ir kompozicijoje su kitais kambariniais augalais.

Laikymo vieta. Gebenė gerai jaučiasi pritemdytose kambario vietose, nepaisant, kad mėgsta ryškią šviesą. Optimali gebenei oro temperatūra – +15° С – +17° С, tačiau reguliariai laistant, gėlė gali ištverti ir aukštą oro temperatūrą. Gebenė yra labai ištvermingas, tvirtas ir patvarus augalas. Tačiau margalapė gebenė gali prarasti lapų margumą dėl saulės šviesos trūkumo.

Apšvietimas. Gebenė mėgsta ryškią šviesą.

Laistymas. Gebenę reikia gausiai ir reguliariai laistyti. Žemė visada turi būti drėgna, tačiau negalima palikti vazone užsistovėjusio vandens. Žiemą laistymą reikia suretinti, žemė turi pradžiūti iki kito laistymo.

gebenė2Oro drėgmė. Šiai gėlei reikalinga vidutinė oro drėgmė, tačiau gali ištverti ir sausą orą. Gebenės lapus naudinga dažnai apipurkšti, o kartais suruošti jai šiltą dušą. Žiemą, centrinio šildymo metu naudinga pastatyti gebenę ant padėklo su šlapiu keramzitu. Nuo pernelyg sauso oro ant gebenės lapų gali atsirasti rudos dėmės ir apsinuoginti stiebas.

Tręšimas. Vasarą, vieną kartą per savaitę gebenę reikia tręšti gėlių trąšomis. Žiemą gebenė tręšiama kartą per mėnesį arba kartą per du mėnesius.

Dauginimas. Gebenė dauginama auginiais, kuriuos galima įšaknyti bet kuriuo metų laiku, nors geriau vasaros pabaigoje. Sodinti reikia į nedidelį vazoną po tris auginius.

Persodinimas. Jauną augalą gali prireikti persodinti kasmet. Persodinti geriausia pavasarį. Gebenė mėgsta ankštoką vazoną, todėl ją persodinti reikia tik tuo atveju, jei pastebėjote, kad gėlė nustojo augti.

Hiacintas

hiacintas1Hiacintas (lot. Hyacinthus) – tarp svogūninių augalų gana paplitusi kambarinė gėlė. Hiacintas turi belapį žiedkotį, ant kurio vienas šalia kito išsidėstę daugiau kaip trisdešimt puikiai kvepiančių žiedų, panašių į varpelius. Kiekvienas svogūnėlis išleidžia po vieną žiedkotį. Šios gėlės išauga iki 2,5 – 5 cm ir laikosi nenuvytusios dvi tris savaites. Yra daug  hiacinto rūšių su rožiniais, raudonais, žydrais, alyviniais, baltais ir net gelsvų spalvų žiedais.

Rudens pradžioje hiacintą reikia išimti iš vazono ir nuo pagrindinio svogūnėlio švelniai atskirti dukterinius svogūnėlius, jei tokių yra. Dukterinius hiacinto svogūnėlius geriau pasodinti atskirai. Vazono dydis savo apimtimi turi būti 4-5 cm platesnis už patį gėlės svogūnėlį, tačiau talpa turi būti gili.

Laikymo vieta. Hiacintą reikia laikyti šviesioje patalpos vietoje, +10° C – +16° С temperatūroje. Optimali gėlei oro temperatūra – +9° С. Kai pasirodo hiacinto žiedkotis, augalas yra pasirengęs šiltesnėms laikymo sąlygoms (+15° С).

Apšvietimas. Gėlė mėgsta ryškią šviesą, tačiau nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Apšvietimas turi būti maksimaliai šviesus. Kadangi hiacintas mėgsta ryškų apšvietimą, jį reikėtų pastatyti į pačią šviesiausią jūsų namų vietą.

hiacintas2Laistymas. Gėlę pavasarį ir žiemą reikia laistyti vidutiniškai ir reguliariai, o ramybės laikotarpiu laistymą reikia apriboti. Hiacintą laistant vidutiniškai, reikia leisti žemei vazone pradžiūti iki kito laistymo. Po to, kai gėlė visiškai nuvysta, reikia nutraukti laistymą, o svogūnėlį palikti vazone su substratu vasariniam saugojimui. Svogūnėlis turi būti ramybės būsenoje, sausa ramybė augalui reikalinga tam, kad formuotųsi žiedai. Ir dar. Hiacintas neperneša užsistovėjusio vazone vandens.

Oro drėgmė. Gėlei reikalinga vidutinė oro drėgmė.

Tręšimas. Hiacintas tręšiamas kartą per dvi savaites kompleksinėmis trąšomis, skirtomis kambarinėms gėlėms. Palaistykite gėlę kalcio salietros tirpalu (2 g/1 l vandens). Kai tik išsiskleis pirmasis gėlės pumpuras, svogūnėlį reikia dar kartą patręšti. Kitą kartą gėlę reikia patręšti jau po žydėjimo. Praėjus trims savaitėms patręškite hiacintą fosforo ir kalio trąšomis. Toks sustiprintas tręšimas leis sukaupti didelę svogūnėlio masę, o tai leis geriau pasiruošti ramybės laikotarpiui ir žiedų susidarymui kitais metais.

Dauginimas. Dauginamas hiacintas dukteriniais svogūnėliais, paprastais svogūnėliais ir svogūniniais žvyneliais. Žemių mišinys persodinimui: 1 dalis upės smėlio, dvi dalys lapinės žemės, pridėkite superfosfato (1 arb. šaukšt./ 1 l vandens) ir dar pridėkite medžio anglies. Pasodinti svogūnėlį reikia taip, kad 1,5 cm svogūnėlio kyšotų virš žemės. Toliau palaistykite gėlę, kad užtikrintumėte jai vidutinę drėgmę. Pastatykite vazoną su hiacinto svogūnėliu į šaldytuvą  (+5° С). Stebėkite augalą, kada pasirodys 2-3 cm lapai, perkelkite vazoną į šviesią, bet pakankamai vėsią vietą.

Buksmedis

buksmedis3Buksmedis (lot. Buxus) priklauso buksmedinių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Šiaurės Afrika, Azija, Japonija, Kaukazas. Šalyse su šiltu klimatu buksmedis dažnai auginamas kaip gyvatvorė. Taip pat buksmedis yra klasikinis augalas, kurį galima auginti kaip bonsą. Buksmedis turi gausybę privalumų kaip vazoninis augalas: jis gerai krūmijasi, jį galima auginti nedideliuose vazonuose, jis turi smulkius lapelius, be to buksmedis yra labai naudingas augalas.

Laikymo vieta. Vasarą buksmedį geriau laikyti gryname ore (sode, balkone). Žiemą šį augalą reikia laikyti vėsiomis sąlygomis. Žiemos temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +12° С, optimali temperatūra – +16° С – +18° С.

Apšvietimas. Buksmedis mėgsta ryškią pasklidusią šviesą. Vasarą, vidurdienį buksmedį reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Sode buksmedis turi augti natūraliame aukštesnių augalų šešėlyje.

Laistymas. Vasarą buksmedį reikia laistyti gausiai, žiemą laistymą reikia suretinti, priklausomai nuo oro temperatūros.

buksmedis2Oro drėgmė. Buksmedžiui reikalinga vidutinė oro drėgmė. Gėlę reikia periodiškai apipurkšti nusistovėjusiu vandeniu.

Tręšimas. Nuo pavasario iki rudens kartą per dvi savaites buksmedis tręšiamas trąšomis, skirtomis azalijoms.

Dauginimas. Buksmedis dauginamas auginiais ir sėklomis. Auginius reikia nupjauti vasaros pabaigoje, jie turi būti ne ilgesni kaip 7 cm ir būtinai turėti tarpubamblius. Buksmedžio auginiai įšaknijami sunkiai ir ilgai, todėl patariama naudoti fitohormonus, taip pat būtina pašildyti žemę.

Persodinimas. Buksmedis persodinamas kasmet. Žemių mišinys persodinimui: spygliuočių žemė, lapinė žemė, smėlis (1:2:1).

Kambarinių augalų priežiūra žiemą

geleDauguma kambarinių augalų žiemos metu išgyvena ramybės laikotarpį. Tokius augalus reikia laikyti pakankamai sausai. Tuo tarpu kambariniai augalai, kurie žiemoja rūsyje, turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir pašalimo. Reikia stebėti, kad augalai ramybės laikotarpiu neperdžiūtų iki žievės susiraukšlėjimo būklės. Taip pat reikia prižiūrėti šakniastiebius ir svogūnėlius, pūvančius reikia pašalinti.

Kambariuose, kur laikomos gėlės, neturėtų būti labai sumažėjusi temperatūra. Kai žiemą lauke būna stiprūs šalčiai, ypač naktimis, gėles reikėtų nuimti nuo palangių. Patalpas reikia vėdinti ne tik kai lauke atlydis, bet ir per šalčius. Vėdinant kambarį, augalus geriau išnešti į kitą patalpą, ypač tuos, kurie neperneša skersvėjų ir staigaus temperatūrų pokyčio. Jautrius augalus po kambario vėdinimo patariama parnešti atgal į patalpą nusistovėjus normaliai temperatūrai.

Vasario mėnesį daugelis ramybės laikotarpį išgyvenančių kambarinių augalų tampa gyvybingesni. Tačiau tų kambarinių augalų, kurie pastatyti vėsiose patalpose, gyvybingumą reikėtų pristabdyti naudojant sustiprintą ir dažną patalpos ventiliaciją.  To nedarant, pasirodys priešlaikiniai ūgliai, kurie labai ištįs. Tuo tarpu šiltuose kambariuose, priešingai, reikėtų pradėti dažniau laistyti augalus. Giedromis dienomis augalus reikia apipurkšti, kad jiems būtų lengviau pradėti augti.

Antroje žiemos pusėje pasėjamos augalų tvirtais lapais ir lėtai dygstančių augalų sėklos. Tai gali būti agavos, kanos, palmės, akacijos, taip pat ir spygliuočių augalų sėklos.

Darbus, susijusius su kambarinių augalų persodinimu, reikia pradėti žiemos pabaigoje. Tuo metu yra ruošiama žemė persodinimui, ruošiami vazonai ir kitos talpos, po žiemos apžiūrima kambarinių augalų, kurie bus persodinami,  būklė. Po to prasideda pavasarinis aktyvios gėlių priežiūros laikotarpis.

Kinkanas

kinkanas3Kinkanas (lot. Fortunella) priklauso rūtinių šeimos augalų grupei. Tai visžalis krūmas, kambario sąlygomis galintis pasiekti pusantro meto aukštį. Kinkano lapai nedideli, kieti, tamsiai žalios spalvos. Ši gėlė žydi stambiais baltais žiedais, žydėjimo laikotarpis prasideda vasaros pabaigoje arba rudenį. Pražydėjus susiformuoja valgomi oranžinės spalvos vaisiai, kurie subręsta gruodžio – sausio mėnesį.

Laikymo vieta. Vasarą kinkaną reikia laikyti gryname ore: sode, balkone arba lodžijoje. Žiemą kinkaną reikia laikyti šviesioje, vėsioje patalpoje, kur oro temperatūra siektų  +6° С, žiemos minimali oro temperatūra – +4° С. Laikotarpiu kai formuojasi pumpurai, žiedynai ir vaisių užuomazgos, gėlę geriau laikyti +15° С +18° С temperatūroje.

Apšvietimas. Kinkanas mėgsta ryškią saulės šviesą. Vasarą, karščiausiomis vidurdienio valandomis augalą reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas. Nuo balandžio iki rugsėjo kinkaną reikia laistyti gausiai. Žiemą augalas laistomas vidutiniškai.

kinkanas1Oro drėgmė. Kinkanas mėgsta padidintą oro drėgmę, todėl gėlę būtina reguliariai apipurkšti šiltu vandeniu.

Tręšimas. Tręšiamas kinkanas kartą per dvi savaites skystomis trąšomis, skirtomis kambarinėms gėlėms.

Persodinimas. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę (nuo 5 metų) – kartą per du tris metus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, puveninga žemė, stambiagrūdis smėlis (2:1:1:1). Ant vazono dugno reikia patiesti gerą drenažą.

Dauginimas. Kinkanas dauginamas sėklomis ir auginiais.