kambarines geles

Kambarinėms gėlėms tinkamiausia oro temperatūra

Viena iš svarbiausių kambarinių gėlių gyvenimo sąlygų, kaip ir drėgmė, šviesa, maistinės medžiagos bei šviežias oras, yra šiluma. Jeigu oro temperatūra pakyla, augalas pradeda greičiau augti, o jeigu oro temperatūra nukrenta, gėlės augimas sulėtėja. Tačiau tai vyksta oro temperatūrai esant tarp +12° С iki +32° С. Jeigu oro temperatūra yra aukštesnė arba žemesnė, augalas arba sulėtina augimą, arba nustoja augti. Todėl kambarinėms gėlėms labai svarbus yra oro temperatūros režimas.

Įvairioms kambarinėms gėlėms reikia skirtingos temperatūros režimo. Pavyzdžiui, kai kurioms kambarinėms gėlėms reikia šiltos oro temperatūros, kitoms atvirkščiai – vėsesnės oro temperatūros. Šiltomis laikomos tos patalpos, kuriose oro temperatūra svyruoja nuo +15° C iki +20° C. Vėsios patalpos yra tos, kuriose oro temperatūra siekia nuo +8° С iki +12° С. Atogražų klimato šalių gėles reikia laikyti patalpose, kuriose oro temperatūra yra aukštesnė. Vėsesnėse patalpose gali augti subtropinio klimato šalių gėlės ir ištvermingesnės atogražų šalių gėlės.

Yra kambarinių gėlių, kurios apskritai yra labai nereiklios (aspidistra, alijošius, dracena, klivija), juos tenkina bet kokia oro temperatūra, kaip šiltas oras, taip ir vėsus. Tačiau yra tokių kambarinių gėlių, kurios labai skausmingai reaguoja į oro temperatūros pokyčius, ir staigus temperatūrų pasikeitimas  kenkia šiems augalams. Svarbu prisiminti, jog oro temperatūra prie lango žiemos laikotarpiu yra apie +1° С arba -2° С, o ant palangės ir dar žemesnė. Todėl būtina įsigyti kambario termometrą. Aukšta oro temperatūra kenksminga tuo, jog yra lydima sauso oro ir šviesos stokos.

Jeigu konkreti oro temperatūra kambarinei gėlei nenurodyta, o nurodyta tik apatinė riba (pvz., vidutinė, ne žemesnė kaip +13° С), tokiu atveju kambarinė gėlė turi augti patalpoje, kur oro temperatūra nuolat būna +14° С. Juk apatinė temperatūros riba galimas tik tam tikrą laiką, dienai ar dviems.  Negalima auginti kambarinių gėlių esant apatinei oro temperatūros ribai, priešingu atveju gėlė ne augs ir vystysis, o tik vegetuos (išskyrus tuos atvejus, kai augalas yra ramybės būsenoje). Kad augalas gerai augtų ir vystytųsi, oro temperatūra turi būti optimali.

•    +15° С +18° С  – augalams, kuriems reikalinga vidutinė oro temperatūra.
•    +12° С +15° С  – augalams, kuriems reikalinga vėsesnė oro temperatūra.
•    +18° C +22° С  – augalams, kuriems reikalinga šilta oro temperatūra.

Augalams svarbu ne tik kambario, bet ir žemės temperatūra.

Žemės temperatūra vazonėlyje yra 1-2 laipsniais žemesnė negu oro temperatūra. Todėl kai kuriems augalams (gardenijai, euchariui, fikusui) būtina pašildyti žemę, nes jie mėgsta „laikyti kojas šiltai“.  Žemei vazonėlyje pašildyti galima naudoti akvariumo šildytuvus, elektros lempas, arba tiesiog įpilti šilto vandens į lėkštelę po vazonu. Svarbu prisiminti, kad augalų šilumos reikalavimai yra skirtingi skirtingais jų augimo periodais.  Pavyzdžiui, kai augalas yra ramybės būsenoje, jam reikia vėsesnės temperatūros, negu jo augimo laikotarpiu.

Renkamės saugias kambarines gėles

Jau supažindinome jus su būtinomis sąlygomis, be kurių negalėtumėte įsigyti saugių augalų savo namams. Šiame straipsnyje pateikiame orientacinį saugių augalų sąrašą.

Chlorofitas jau ne vieną šimtmetį išlaiko pirmenybę kaip  vienas iš labiausiai nepretenzingų, saugiausių ir tuo pačiu labai dekoratyvių kambarinių augalų. Taip pat svarbu, jog šis augalas valo patalpų orą ir prisodrina jį deguonimi. Ypač patrauklios yra margalapių chlorofitų rūšys. Tai augalas su ilgais kabančiais ūgliais, kurie gerai atrodo  pakabinamuose vazonėliuose. Augalui senstant jis ilgainiui praranda savo dekoratyvumą, todėl jį būtina atjauninti – pasodinti  naujus,  jaunus skrotelių kuokštus, atskyrus juos nuo kabančių ūglių. Tam reikia jaunus chlorofito skrotelių kuokštus pirmiausia pamerkti į vandenį, o kai išleidžia šakneles, pasodinti į lengvą žemę.

Kinrožė taip pat yra labai dekoratyvus ir nelabai reiklus laikymo sąlygoms augalas. Tamsiai žali, blizgantys, kraštuose dantyti augalo lapai efektingai kontrastuoja su piltuvėlio pavidalo arba pilnaviduriais žiedais, galinčiais išaugti iki 12 cm apimties, ir džiuginančiais įvairiomis spalvomis. Šis augalas bus vienodai patrauklus ir suaugusiems, ir vaikams. Skaityti daugiau →

Saugios kambarinės gėlės: kaip išsirinkti?

Kambarinės gėlės namams, kuriuose auga maži vaikai, turėtų būti parenkamos itin kruopščiai – čia negali būti gerai neapgalvotų detalių. Todėl apžvelgsime kambarines gėles iš jų saugumo pozicijų.

Pirmiausia, kambariuose negalima laikyti gėlių, turinčių bet kokios rūšies spyglius ir dyglius – mažas vaikas gali į juos susižeisti. Žinoma, šiuo atveju į „juodąjį sąrašą“ iš karto patenka kaktusai ir  karpažolė, o prie jų kompanijos prisijungia garžūs, bet  taipogi potencialiai pavojingi citrusiniai augalai – mat pas daugelio rūšių dekoratyvinius citrusinius augalus prie lapų pagrindo galima rasti ilgus spyglius.

Labai populiarūs dėl savo dekoratyvumo – krotonas, alamanda, amarilis, adeniumas ir difenbachija, taip pat neturėtų būti mažų vaikų teritorijoje – mat šie augalai turi nuodingų sulčių.

Todėl renkantis konkretų augalą iš gėlių parduotuvėse siūlomo plataus pasirinkimo, būtinai pasidomėkite, ar kokios nors jūsų pasirinkto augalo dalys (vaisiai, lapai, šaknys) nėra nuodingos.  Tai yra pirmasis klausimas, į kurį turite rasti atsakymą.

Antras saugumo aspektas – augalų laikymas ir priežiūra. Visi indai, kuriuose auga gėlės, turi būti stabilūs ir gerai pritvirtinti. Geriausios gėlių  laikymo vietos – palei sienas arba pakabinamuose vazonėliuose. Jeigu dėl šviesos stokos gėles auginate ant palangių, dėl vaikų saugumo ant palangių krašto padarykite specialų apsauginį užtvarą, kad smalsus mažylis netyčia netrukteltų vazono su augalu ir neužsiverstų jo ant savęs.

Jeigu augalų saugumo klausimai sprendžiami vienareikšmiai, tai nekenksmingų kambarinių gėlių pasirinkimas daugeliu atvejų  yra nulemiamas jūsų skonio ir buto mikroklimato. Be to, kambariniai augalai turi patikti ne tik jums, bet ir jūsų mažyliui – tai vienas iš svarbių vaiko vystymosi ir auklėjimo aspektų. Galbūt laikui bėgant jūsų mažylis panorės padėti jums rūpintis namų augalais, juos laistyti, persodinti, po truputį mokydamasis savarankiškumo. Vadinasi, augalai jūsų namuose turi sudominti ir vaiką, pirmiausia, kad gražiai žydi ir juos įdomu stebėti.

Jeigu jūsų namuose mažoka šviesos, galite išsirinkti tokias kambarines gėles, kurios puikiausiai prisitaiko tamsesnėje vietoje, juo labiau, jos  atrodys dekoratyviai ir sudomins vaikus.

Pasirūpinkite savo kambarinėmis gėlėmis

Peržiūrėkite savo kambarinės gėles ir pasirūpinkite jomis. Kasmet patariama persodinti tik jaunas gėles, vėliau pakanka tai padaryti kartą per 2–3 metus, o kai kuriuos – ir dar rečiau. Tai priklauso nuo gėlės individualių savybių.

Pirmiausia patartume pavartyti knygą apie gėles, kurioje apibūdinami jūsų žalieji draugai. Knygos puslapiuose tikriausiai rasite patarimų, kaip reikėtų auginti ir prižiūrėti vieną ar kitą gėlę. Jei knygos apie augalus neturite, ieškokite informacijos internete – čia visada gausu patarimų.

Reikėtų pasirūpinti, į kokį vazoną persodinsite kambarinę gėlę. Gėlių parduotuvėse yra įvairiausių vazonų kambariniams augalams. Tad kartais sunku apsispręsti, kokį rinktis – ne itin išvaizdų paprastą molinuką ar dailesnį glazūra padengtą vazonėlį, o gal spalvingą plastikinį vazoną. Prityrę gėlininkai sako, jog gėlės geriau auga moliniuose vazonuose, tačiau augančias plastmasiniuose vazonuose gėles yra lengviau prižiūrėti. Tad spręskime atsižvelgdami į vienų ir kitų vazonų privalumus bei trūkumus. Gėlei persodinti vazoną parinkite tik šiek tiek didesnio skersmens (2-3 cm), negu tas, kuriame ji augo. Vazono dugne būtina drenažo anga vandens pertekliui nutekėti. Jeigu nėra drenažo, augalai skursta ir dažnai sunyksta.

Jeigu augalas nedidelis, persodinti jį nėra sudėtinga. Be ką daryti su dideliais augalais, tarkim, oleandromis, šefleromis, palmėmis ir kt., augančiai dideliuose vazonuose? Dideli suaugę augalai persodinami tik tada, kai senas vazonas jiems akivaizdžiai per mažas: augalo šaknys apipynė visą vazone esančią žemę ir lenda pro drenažo angą. Jeigu augalo persodinti dar nebūtina, substratą atnaujinti galima atsargiai nuėmus jo viršutinį sluoksnį ir užbėrus šviežios žemės.

Augalui reikia „padėti“ augti. Vieną augalą, kad jie atrodytų dekoratyviai, būtų tankus, reikia reguliariai apkarpyti. Kitam – būtina atrama, kuria jis galėtų „lipti“. O kitam augalui nereikia jokios ypatingos priežiūros – pakanka nurinkti sudžiūvusius lapus ar ūglius. Augalai mėgsta ir higienos procedūras. Didžialapius augalus (kiekvieną jų lapą) reikėtų nuvalyti drėgna šluoste, o smulkesnius augalus patariama dažniau purkšti vandeniu.

Žinia, žiemą augalai laistomi rečiau. Pavasarį laistyti reikėtų dažniau, tačiau tai daryti protingai – palaipsniui. Jei lėkštėje, po vazonu, lieka vandens – rekomenduojama jį pašalinti (kad neužsistovėtų).

Atėjus pavasariui ir visą aktyvųjį augimo laikotarpį kambarinius augalus reikia tręšti, iš pradžių dalimi rekomenduojamos dozės, vėliau – visa dozei. Universaliosios gėlių trąšos tinka ne visiems kambariniams augalams. Atidžiai panagrinėkite turimą informaciją apie jūsų auginamus augalus. Jeigu rekomenduojama įsigyti specialių trąšų – jomis ir tręškite. Netinkamomis trąšomis tręšiami augalai gali nunykti, jų lapai „nudegti“ (atsirasti rudų dėmių) ir pan.

Daugelis augalų yra atsparūs vėsiam orui. Tačiau yra ir tokių, kuriems pražūtingas per didelis karštis. Kylant temperatūrai dienos metu savo augalus galite „apgyvendinti“ įstiklintuose balkonuose. Orui atšilus (kai praeina šalnų pavojus), augalus galima išnešti į kiemą (ar neįstiklintą balkoną) ir palikti ten iki rudens.

Kambarinių gėlių genėjimas ir dauginimas

Genėjimas ir dauginimas

Kaip taisyklė, kambariniai augalai, turintys krūmo išvaizdą, o taip pat daugelis kabančiųjų (pakabinamų) augalų gerai toleruoja pavasarinį genėjimą. Mat jis pažadina miego būsenoje esančius ir lapo pažastyje besiformuojančius pumpurus, iš kurių susiformuoja ūgliai, kurie padaro augalą vešlesnį. Be to, apgenėtas ūglių dalis galima panaudoti skiepijimui, atskyrus juos į reikalingo aukščio segmentus su pakankamu kiekiu pumpurų.

Dauginant naują auginį parenkamas sveikas, suaugęs, gerai išsivystęs ūglis arba lapas, kuris atsargiai išlaužiamas arba nupjaunamas aštriu peiliu. Auginio pagrindą pageidautina apdoroti preparatu, stimuliuojančiu šaknų susiformavimą (šį preparatą nesunkiai galite įsigyti bet kurioje sodo reikmenų parduotuvėje), arba natūraliu medumi, atskiestu vandeniu. Po to, auginį reikia užkasti  į purų, drėgną  žemės mišinį ir uždengti polietileniniu maišeliu arba stiklainiu.

Sodinant sukulentinių augalų, kaktusų arba karpažolinių auginius, prieš pasodinant, auginio pjūvio vietą  būtina pradžiovinti kelias dienas tam, kad žaizdelė visiškai užsitrauktų. Auginį pasodinus į žemių mišinį, jo nereikia niekuo pridengti, o laistyti reikia itin atsargiai, kad nepradėtų pūti.

Daugelis žydinčių kambarinių augalų auginami dėl spalvingumo ir išorinės jų žiedų išvaizdos, o kai kurie – dėl jų nuostabaus kvapo. Tokiu būdu vijoklinis baltasis jazminas gali pripildyti savo aromatu visą kambarį, o į vaškuolę panašaus vijoklinio augalo stefanočio saldokam kvapui tiesiog sunku atsispirti. Balti arba kreminiai pilnaviduriai gardenijos žiedai pasižymi stipriu aromatu, tačiau šią gėlę labai sunku pražydinti namų sąlygomis.

Dauginimas lapiniais auginiais galimas ne su visais augalais, dažniausiai šiuo būdu dauginamos begonijos ir gesnerinių šeimos augalai: sanpaulijos, gloksinijos, episcijos ir kt. Tokiu būdu nupjauti lapai arba jų dalys yra pasodinami pasvirai dėžėse arba į kambarinės šiltlysvės žemę ir uždengiami stiklu arba plėvele. Po pasodinimo įvairios rūšies auginiai pastatomi į pritemdytą vietą tol, kol visiškai įsišaknys.

Kambarinės gėlės: priežiūros ypatumai (II)

Persodinimas

Kambarinių gėlių persodinimo, genėjimo ir dauginimo darbus geriausia atlikti pavasarį, kada baigiasi augalų ramybės periodas ir jie pradeda leisti ūglius.

Reikėtų pasakyti, kad ne visiems augalams kasmet reikia daugiau vietos.  Kai kurios kambarinės gėlės, pvz., sanpaulijos arba kinrožės siaurame vazonėlyje žydi gausiau negu erdvesniame. Jeigu šias gėles aktyvaus augimo laikotarpiu pasodinsite į didelį vazoną, tai vietoje puošnaus žiedyno pamatysite tik išbujojusią lapiją. Tą patį galima pasakyti ir apie svogūnines gėles, kurioms dažniausiai pakanka nedidelio vazonėlio arba gilesnės lėkštelės.  Tačiau bet kokiu atveju žemės pakeitimas persodinimo metu gėlėms bus tikrai naudingas.

Prieš pradėdami gėlių persodinimą, atsargiai išimkite iš vazono gėlę su šaknimis. Jeigu šaknys atrodo kaip susipainiojęs kamuolys, jums prireiks didesnio vazono. Jeigu šaknys nesusivijusios, atsargiai nupurtykite nuo jų senų žemių likučius, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Vazono drenažo skylutė, kuri yra būtina, uždengiama akmenuku arba molio gabaliuku. Toliau į vazoną pilama slauoksnis drenažo (keramzito, smulkių akmenukų, plastmasės gabaliukų, šakelių), sluoksnis žemių, ant viršaus centre įstatomas augalas. Žemė užpilama tolygiai iš visų pusių ir apspaudžiama (suplojama). Siekiant sumažinti drėgmės išgaravimą, žemės paviršių patariama pridengti keramzito sluoksniu, smulkiais akmenėliais arba samanomis.

Kodėl būtina keisti žemę gėlių vazonėlyje? Reikalas tas, jog vanduo, skirtas gėlių laistymui, miestų vandentiekiuose, kaip taisyklė, yra per daug kietas, o tai neišvengiamai sukelia per didelę žemės mineralizaciją. Tai matyti išoriškai – ant  žemės paviršiaus ir vazono sienelių atsiranda balkšvai gelsvas pelėsis. Esant tokiam pelėsiui augalai blogiau vystosi, sumenksta jų dekoratyvumas. Tam, kad būtų kiek įmanoma ilgiau išvengta būtinybės persodinti augalą, stenkitės gėlių laistymui   naudoti filtruotą, lengvai oksalatais parūgštintą vandenį.

Kas dėl žemės sudėties vienam ar kitam augalui, tai šiuo metu galima pasirinkti iš plataus asortimento pačių įvairiausių dirvožemio mišinių, skirtų įvairiems augalams. Būtina tik išsirinkti tą mišinį, kuris pagal pavadinimą skirtas jums reikalingo augalo persodinimui. Taip pat galima įsigyti ir universalų žemių mišinį, kurį galima panaudoti kaip pagrindą ruošiant reikalingą žemę, pridedant į ją samanų arba smėlio arba panaudoti tą mišinį tiesiogiai kaip jau gatavą žemę, priklausomai nuo augalo rūšies.

Reikėtų nepamiršti, kad stambiagrūdis balkšvas smėlis gali turėti didelį kiekį kalkių, ko nepasakytume apie smulkų gelsvą smėlį. Tuo tarpu dauguma kambarinių augalų geriau vystosi rūgščiose žemėse. Augalams, kurie blogai toleruoja per didelę drėgmę, tikslinga į žemę pridėti anglies – ji sugeria nereikalingą drėgmę.

Kambarinės gėlės: priežiūros ypatumai (I)

Kambarinių gėlių priežiūra susideda iš trijų pagrindinių dalių: apšvietimo, laistymo ir persodinimo.

Kiekvienas augalas turi savo poreikius. Tropiniams augalams būtinos šildomos patalpos. Tokie augalai neturi žymesnio ramybės periodo, todėl jų dekoratyvumas išsaugomas ištisus metus. Tropiniai augalai lengvai pakelia pastovią temperatūrą, daugelis tokių augalų gali ištverti sausą orą, kuris toks yra dėl centralizuoto šildymo mūsų namuose.

Subtropiniai augalai turi labiau išreikštą ramybės periodą. Tokie augalai, kaip taisyklė, numeta lapus, arba pas juos apmiršta visa antžeminė augalo dalis. Tačiau net ir labai nekeičiančių savo išvaizdos kambarinių augalų rūšys reikalauja tam tikrų priežiūros pasikeitimų: žymiai rečiau juos reikia laistyti, augalus reikia pastatyti į gerokai vėsesnę vietą. Suteikdami savo kambariniams augalams reikalingas sąlygas, jūs būsite apdovanoti gausiais augalų žiedais ir ilgu žydėjimu.

Atogražų miškų augalai  reikalauja ne tik reguliaraus gausaus laistymo, bet ir didelės oro drėgmės. Paskutinė šildomų patalpų sąlyga – pakankamai sunkiai pasiekiama, bet įmanoma. Be tradicinio tokių augalų apipurškimo vandeniu, galime patarti vazoną su augalu įstatyti  į  dėklą su žvirgždu, apvynioti jį samanomis, taip pat apdėti jomis ir žemės paviršių. Sugeriant vandenį ir pamažu jį atiduodant,  samanos padeda išlaikyti būtiną oro drėgmę, sulėtina žemių perdžiūvimą ir be to, dar  ir dezinfekuoja žemę.

Savana ir dykumos – kaktusų, daugumos  svogūninių ir sukulentinių augalų tėvynė – pasižymi gausiais rytiniais rūkais ir retais lietumis. Todėl tokius kambarinius augalus laistyti reikėtų atsargiai, geriausia tai daryti rytinėmis valandomis, o žemė vazone turėtų šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.

Apšvietimas

Tarp žydinčių kambarinių augalų yra ryškios saulės šviesos mėgėjų, kuriems geriausia vieta – pietų pusės palangė. Tačiau esama ir tokių augalų, kurie reikalauja didelio kiekio šviesos ir tuo pačiu kenčia nuo deginančių saulės spindulių. Tokius augalus vasaros metu reikia pastatyti į nedidelį pavėsį, geriausia nuo kovo mėnesio. Nedidelio pavėsio mėgėjai gerai jaučiasi šalia langų, esančių vakarų arba rytų pusėje, o taip pat  netoli langų iš pietų pusės. Gerai ištveriančių pavėsį kambarinių augalų rūšis galima išdėstyti kambario gilumoje ir ant šiaurinės pusės palangės. Žydėjimo metu daugelio kambarinių gėlių (pvz., kamelija) nepatariama perstatyti iš vienos vietos į kitą.  Dėl šios priežasties gėlės gali pradėti mesti žiedus.

Laistymas

Kambarinių gėlių laistymą galima sąlyginai suskirstyti į gausų, vidutinį ir atsargų. Pirmuoju atveju gėlių žemę būtina visada palaikyti drėgną (bet ne per daug drėgną). Vidutinio laistymo atveju reikia leisti pradžiūti tik viršutiniam žemės sluoksniui, kurio storis ne daugiau kaip 1 cm. Atsargaus laistymo atveju, žemei vazone tarp laistymų reikia leisti praktiškai visiškai išdžiūti.

Kaip taisyklė, per metus augalus reikia laistyti mišriu būdu, pvz., gausiai laistyti augimo periodu ir vidutiniškai ramybės laikotarpiu. Reikia atkreipti dėmesį ir į laistymo vandens kokybę: jis turi būti minkštas, pageidautina filtruotas, paliktas nusistovėti.

Taip pat atminkite, kad kambariniai augalai su nulinkusiais lapais nemėgsta kai ant jų lapų patenka drėgmė – tokius augalus reikėtų laistyti tik per vazono lėkštelę. Priešingu atveju, tose lapų vietose, ant kurių  pateks vandens lašai,  atsiras rudos dėmės.

Nuolat perliejant kambarines gėles ant jų žemės paviršiaus ir ant vidinių vazono kraštų ilgainiui susidaro pelėsis. Net ir nepatyrusiam gėlininkui tai yra akivaizdus signalas, jog gėlės laistomos neteisingai.