Ši kambarinė gėlė dar žinoma kaip Madagaskaro jazminas, laimės santuokoje gėlė, kuri tradiciškai įkomponuojama į vestuvines puokštes ir papuošimus. Stefanotis – populiarus vestuvių žiedas. Jis taip pat labai populiarus kaip kambarinis augalas, kurį mylintis vyras gali padovanoti savo žmonai, taip pat mamai, dukrai ar močiutei. Baltasis stefanotis dovanojamas, kai norima pasakyti „aš tave myliu“, sveikinant jubiliejaus ar gimtadienio proga, linkint sėkmės ar tiesiog norint padėkoti.
Stefanočio pavadinimas dėl vamzdinių vaškinių ir kreminiai baltų žiedų, kurie ilgai skleidžia svaiginantį, nepamirštamą saldų aromatą, kilo iš graikiško žodžių „stephanos“ (liet. – „karūna“) ir „otos“ (liet. – „ausis“).
Į vaškuolę panašus vijoklinis stefanotis puikiai vystosi ir klesti. Tačiau šį augalą pavasarį reikėtų vis patręšti trašomis, skirtomis žydinčioms gėlėms, ir tai reikėtų daryti augalą laistant.
Šias kambarines gėlės reikia gausiai laistyti vasaros mėnesiais. Žemė vazonėlyje tarp laistymų turėtų gerai pradžiūti. Taip pat stefanočiui reikia užtikrinti gerą drenažą.
Stefanotis nemėgsta šalto oro, todėl pavasarį, kai oro temperatūra pasiekia daugiau kaip +15° C geriausia pastatyti šį augalą į balkoną.
Baltažiedis stefanotis priklauso klemalinių šeimai ir natūralioje gamtoje auga kaip vijoklinis puskrūmis, galintis pasiekti 5,5 – 6 metrus ilgio. Laukinėje gamtoje šio vijoklinio augalo žinoma net 16 rūšių, ir jis auga daugiausia Malajų salyne ir Madagaskare.
Tuo tarpu gėlių parduotuvėje galima įsigyti dažniausiai vienos rūšies – gausiažiedį stefanotį. Savo išore augalas labai primena savo artimos giminaitės – vaškuolės kai kurias rūšis. Tačiau sumaišyti šias gėles galima tik tada, kai gėlės neturi žiedų. Stefanotis mėgsta šakotis, išaugina daug šaknų ataugų. Todėl šalyse, kuriose leidžia klimatas, iš stefanočių formuojamos labai įspūdingos gyvatvorės.
Praėjus žydėjimo periodui, daugiausia laukinėje gamtoje stefanotis veda vaisius. Vaisiai nevalgomi. Šio augalo vaisiuose yra sėklos, kurias pasėjus galima išauginti naujus augalus.
Auginant stefanotį galima susidurti su kai kuriais sunkumais. Kada augalas formuoja pumpurus, jo negalima pernešti į kitą kambario vietą. Todėl ant stefanočio vazono būtina pažymėti, kurioje vietoje jis stovėjo, kad grąžinti augalą į tikslią jo vietą.
Stefanočio pumpurai gali pradėti vysti ir kristi dėl vandens stokos, skersvėjų, temperatūros svyravimų. Žiedai gali neišsiskleisti dėl per silpno apšvietimo ir temperatūros pokyčių. Nepakankamai laistant stefanočio pumpurai gali suglebti. O lapai pagelsta laistant kietu vandeniu ir trūkstant šviesos.