Nėrinė (lot. Nerine) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Japonija. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama daugiau kaip 30 šios gėlės rūšių. Nėrinė yra svogūninis augalas turintis tiesius, diržo pavidalo lapus. Gėlės lapai išauga kartu su žiedkočiu arba iš karto po jo. Nėrinės siauri, iš kraštų banguoti ir nulinkę atgal žiedai auga skėčio pavidalo žiedynuose.
Nėrinė auginama vėsioje vietoje, lengvoje, maistingoje žemėje. Ši gėlė žydi rudenį, jos lapai ir svogūnėliai auga žiemą, o vasarą, nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, pas nėrinę prasideda ramybės laikotarpis. Šiuo laikotarpiu augalo svogūnėlius reikia laikyti vazonuose +25° С temperatūroje. Kai vasaros pabaigoje pasirodo gėlės žiedkočiai, svogūnėliai po kelis persodinami į žemių mišinį iš velėnos žemės, puveningos žemės, lapinės žemės, durpinės žemės ir smėlio (lygiomis dalimis).
Laikymo vieta. Žiemą nėrinė laikoma +8° С – +10° С oro temperatūroje. Kadangi žiemą formuojasi nėrinės žiedų pumpurai, jai reikalingas papildomas apšvietimas.
Apšvietimas. Nėrinė mėgsta ryškią šviesą.
Laistymas. Nėrinė intensyvaus augimo laikotarpiu laistoma tolygiai. Laistymas suretinamas po žydėjimo laikotarpio.
Oro drėgmė. Gėlei reikalinga vidutinė oro drėgmė.
Tręšimas. Nėrinė tręšiama žiemą ir žydėjimo laikotarpiu kartą per dešimt dienų mineralinių trąšų ir tūbės tirpalu.
Dauginimas. Dažniausiai nėrinė dauginama dukteriniais svogūnėliais. Taip pat augalą galima dauginti sėklomis, kurios susiformuoja dirbtinai apdulkinus žiedus.
Persodinimas. Nėrinė persodinama kartą per du tris metus.