Žydinčios gėlės

Zefyrantas

IFZefyrantas (lot. Zephyranthes) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Kuba. Zefyrantas yra daugiametis svogūninis augalas, turintis siaurus, mėsingus ir tiesius lapus, kuri išauga iki 40 cm ilgio. Šios gėlės svogūnėlis yra apvalus, 3 cm pločio, padengtas tamsiai rudais žvyneliais. Zefyranto svogūnėlis visas yra po žeme.

Šis augalas žydi nuo pavasario per visą vasarą. Žiedai pasirodo vienu metu su lapais, šalia rozetės iš pernykščio pumpuro. Zefyranto žiedai stambūs, pavieniai, piltuvėlio formos, išsidėstę ant aukštų žiedkočių. Žiedai išsilaiko vos 1-2 dienas, tačiau vietoj senųjų žiedų vis pasirodo nauji.

Laikymo vieta. Zefyrantas labai mėgsta šviesą. Nuo rudens pradžios augalas pradeda mesti lapus. Todėl šiuo laikotarpiu reikia suretinti laistymą. Po to prasideda gėlės ramybės laikotarpis, kurį augalas turi praleisti tamsioje vietoje, +10° C – +12° С temperatūroje. Zefyrantas gali žiemoti ir šiltoje patalpoje, prie šviesaus lango ir nenumesdamas lapų, tačiau šiuo atveju augalas labiau silpsta.

Apšvietimas. Augalas mėgsta ryškų apšvietimą.

Oro drėgmė. Zefyrantas labiau mėgsta nedidelę oro drėgmę.

Dauginimas. Šis augalas dauginamas dukteriniais svogūnėliais, kuriuos suformuoja motininis svogūnėlis.  Pas vieną motininį svogūnėlį vidutiniškai būna po 10-15 svogūnėlių – vaikų. Jau kitais metais galima tikėtis žiedų iš jaunų svogūnėlių Zefyrantas taip pat dauginamas sėklomis, tačiau norint gauti sėklas, reikia dirbtinai augalą apdulkinti. Ši gėlė, auginama iš sėklų, pražysta tik trečiaisiais metais.

Persodinimas. Zefyrantą persodinti reikia pavasarį arba rudenį. Žemių mišinys persodinimui: puveninga žemė, velėnos žemė, smėlis (viskas lygiomis dalimis). Zefyrantas sodinamas po kelis vienetus į vieną vazoną. Kad išvengti svogūnėlių puvimo, po pasodinimo augalą reikia laistyti retai.

Raudminas

raudminas2Raudminas (lot. Haemanthus) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Pietų Afrika. Kaip kambarinis augalas auginamas dviejų rūšių raudminas – raudminas baltažiedis ir raudminas puošnusis.

Laikymo vieta. Raudminas laikomas šviesioje arba pusiau pritemdytoje vietoje. Žiemą raudminas laikomas +5° С oro temperatūroje. Kai raudmino puošniojo lapai nudžiūsta, jo svogūnėlį reikia saugoti vazone +10° С – +14° С oro temperatūroje. Raudminas yra ramybės laikotarpyje nuo rudens iki žiemos pradžios.

Apšvietimas. Raudminas mėgsta augti pusiau šešėlyje.

Laistymas. Raudminas nuo pavasario iki rudens laistomas taip, kad žemė vazone būtų visada drėgna. Raudminas baltažiedis geriau ištveria drėgmės stoką, negu jos perteklių. Raudminas puošnusis nuo vasaros pabaigos ir rudens pradžios laistomas labai retai dėl to, kad jo lapai sudžiūtų.

Oro drėgmė. Raudminas mėgsta vidutinišką oro drėgmę. Augalą reikia apipurkšti aktyvaus augimo laikotarpiu. Taip pat kai kada reikia aplieti gėlę po dušu.

Tręšimas. Vasarą raudminą reikia tręšti kartą per dvi savaites gėlių trąšomis.

Dauginimas. Raudminas dauginamas dukteriniais svogūnėliais arba sėklomis. Sėjinukai pražys ne anksčiau kaip po 4 metų. Raudminas, išaugintas iš svogūnėlio, gali pražįsti tais pačiais metais.

Persodinimas. Raudminas persodinamas pavasarį. Jauną raudminą reikia persodinti kasmet, suaugusį augalą – kartą per tris metus. Žemių mišinys persodinimui: lapinė žemė, velėnos žemė, puveninga žemė, smėlis (1:3:1:1).

Valotė

valotėValotė (lot. Vallota) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šios gėlės nedidelis svogūnėlis yra ovalo formos, iki pusės kyšo žemės paviršiuje. Valotė  išaugina daugybę svogūnėlių – „vaikų“. Jos labai tamsiai žali ir blizgantys, o prie pagrindo – raudono atspalvio ir diržo pavidalo, išaugantys iki 60 cm ilgio ir 3 cm pločio. Žiedai simetriški, šešialapiai, augantys po 3-9 skėčio pavidalo žiedyne ant pusiau belapio 40 cm aukščio žiedkočio. Valotė turi piltuvėlio arba varpelio formos 8 cm ilgio ir 8-10 cm pločio rožinės, baltos arba ryškiai raudonos spalvos apyžiedį.

Vienas žiedas apytiksliai žydi penkias dienas, vienu metu žydi du arba trys žiedai. Jeigu svogūnėliai vystosi gerai, valotė žydi du kartus per metus. Pavasarį – gegužę, birželį, o rudenį – rugsėjį, spalį. Ypač vertinamas ir malonus rudeninis žydėjimas.

Laikymo vieta. Valotė yra nereiklus augalas, todėl laikymo vieta nevaidina svarbaus vaidmens. Gėlė gerai auga pakankamai apšviestose patalpose, ant palangių. Valotė mėgsta šviesią laikymo vietą, tačiau puikiausiai auga ir pusiau šešėlyje. Gėlę reikia apsaugoti nuo vidurdienio saulės spindulių.

Apšvietimas. Valotė mėgsta ryškų apšvietimą.

Laistymas. Augimo ir žydėjimo laikotarpiu valotę reikia gausiai laistyti ir tręšti mineralinėmis bei organinėmis trąšomis kartą per dvi savaites, nes tai stimuliuos gėlės žydėjimą. Nuo spalio iki gruodžio valotės laistymas turi būti suretintas iki vidutinio, o tręšti apskritai nereikia. Jeigu valotė žiemoja vėsiai, kaip rekomenduoja specialistai, tai laistyti gėlę ramybės laikotarpiu reikia itin retai.

Oro drėgmė. Valotei reikalinga vidutinė oro drėgmė. Gėlės lapus periodiškai reikia valyti drėgna kempine.

Dauginimas. Gėlė dauginama dukteriniais svogūnėliais. Svogūnėliai – „vaikai“ atskiriami nuo pagrindinio svogūnėlio pavasarį arba vasarą. Rečiau dauginama sėklomis. Svarbu žinoti, jog svogūnėliai vazone 1/3 turi iškilti virš žemės paviršiaus. Į 9 cm  pločio vazoną galima sodinti po vieną svogūnėlį arba po kelis smulkesnius svogūnėlius. Dauginant svogūnėliais gėlė pražys antraisiais metais, o dauginant sėklomis – tik po 3-4 metų.

Persodinimas. Valotė paprastai persodinama po 2-3 metų į nedidelius vazonus. Persodinama tuo atveju, jei svogūnėlių krūvelė perauga. Persodinti gėlę reikia nuo kovo iki gegužės mėnesio. Žemių mišinys persodinimui: lapinė žemė, velėnos žemė, puveninga žemė, pridedant smėlio ir kaulų miltų (4:1:2).

Meilenis

meilenis1Meilenis (lot. Hippeástrum) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šios nuostabios gėlės tėvynė – Pietų Afrika. Meilenis – svogūninis, kambarinis, nuostabiai žydintis augalas. Jo svogūnėlis gali užaugti net iki 20 cm apimties. Meilenis turi diržo pavidalo, 6-7 cm pločio ir 60 cm ilgio lapus, taip pat apie 20 cm apimties stambius žiedus, kurie po 2-4 išsiskleidžia žiedkočio viršūnėje. Yra daugybė šio augalo rūšių su įvairių spalvų žiedais: baltos, raudonos, rožinės, bordo, tamsiai raudonos, oranžinės, geltonos. Daugelis meilenio rūšių turi baltai dryžuotus žiedus.

Meilenis žydi keturias savaites, po to žiedai ir žiedkotis nuvysta. Gėlės svogūnėlis saugomas visą augalo ramybės laikotarpį, nors meilenį galima auginti ir be ramybės laikotarpio. Tuo atveju meilenis išsaugo lapus ištisus metus, o žydėjimo laikas prasideda pavasarį – rudenį. Meilenis puikiai auga hidroponikoje, tik augalo ramybės laikotarpiu vandens lygį reikia sumažinti iki minimumo.

Dėmesio, būkite atsargūs su šio augalo svogūnėliais, nes jie yra nuodinga meilenio dalis.

Laikymo vieta. Meilenis mėgsta šviesą, todėl jį geriausia laikyti prie pietryčių ir pietvakarių pusės langų. Vasarą meilenį geriau išnešti į gryną orą. Gėlė nebijo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą augalo svogūnėlius reikia iki pusės užkasti vazone ir saugoti visą ramybės laikotarpį +16° С oro temperatūroje.

Apšvietimas. Meilenis mėgsta ryškią šviesą.

Laistymas. Augalą reikia reguliariai laistyti. Pasirodžius pirmiesiems daigams gėlė laistoma gausiai, vanduo laistymui turi būti kambario temperatūros.

meilenis2Oro drėgmė. Meileniui reikalinga vidutinė oro drėgmė, o kai pasirodo pirmasis žiedas, gėlę reikia laikas nuo laiko apipurkšti.

Priežiūra. Gyvojoje gamtoje meilenis pripratęs prie sausros, todėl  ramybės laikotarpiu jam reikia užtikrinti tokias pačias sąlygas. Tręšti meilenį reikia kartą per savaitę trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Pastatykite žydintį meilenį į vėsesnę vietą ir jis ilgiau žydės. Pasibaigus žydėjimui reikia nupjauti žiedkotį tiesiai virs svogūnėlio, nes kitaip augalas gali susilpninti sėklų formavimąsi.

Po to pastatykite meilenį į šviesią ir gerai vedinamą patalpą, o pavasario pabaigoje išneškite jį į gryną orą. Ir toliau tręškite meilenį gėlių trąšomis kartą per savaitę tolimesniam žydėjimui. Pradedant nuo rugpjūčio pabaigos laistymą ir tręšimą reikia apriboti. Maždaug nuo spalio iki gruodžio pabaigos meilenio svogūnėlis turi būti visiškoje ramybės būsenoje. Šiuo laikotarpiu svogūnėlį reikia laikyti +10° C – +15° С temperatūroje. Per tą laiką svogūnėlis išaugs ir jį reikės persodinti į erdvesnį vazoną su šviežia žeme.

Dauginimas. Dauginamas meilenis svogūnėliais – vaikais, o taip pat sėklomis. Meileniui, kuris auginamas iš sėklų, nereikalingas ramybės laikotarpis pirmus keturis metus.

Persodinimas. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, durpinė žemė, smėlis, puveninga žemė (viskas lygiomis dalimis). Meilenis persodinamas tik po žydėjimo kartą per 2-3 metus, o viršutinį žemės sluoksnį reikia keisti kasmet. Meilenis sodinamas taip, kad pusė svogūnėlio būtų atidengta.

Klivija

klivija1Klivija (lot. Clivia) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei.  Šis augalas turi tamsiai žalių, ilgų ir siaurų lapų rozetę. Ant klivijos žiedkočio išsiskleidžia oranžiniai arba geltonai oranžiniai žiedai. Ši gėlė turi vaisių – uogą.

Klivija yra puikus variantas gėlininkams mėgėjams, nes ši gėlė visai nereikli. Klivija yra nuostabus augalas, turintis ilgus diržo pavidalo lapus ir stambius žiedus (4 cm pločio), kurie auga žiedyne ant tiesaus žiedkočio. Pas suaugusią kliviją galima pamatyti net iki 30 žiedų. Viena klivija gali turėti net kelis žiedkočius. Ši gėlė pradeda žydėti vasario mėnesį.

Klivija turi galingas šaknis, kurių praradimą, kaip ir lapų praradimą, išgyvena labai skausmingai, o po to labai ilgai atsigauna.

Laikymo vieta. Klivija gerai ištveria laikymą šešėlyje, tačiau geram jos augimui ir vystymuisi reikalinga šviesi laikymo vieta be tiesioginių saulės spindulių. Geriausia klivijai vieta – vakarinės pusės langas. Vasarą augalą galima išnešti į gryną orą. Nuo rudens pabaigos iki pavasario pradžios (lapkritis – kovas) kliviją reikia laikyti +8° C – +12° С oro temperatūroje. Geriausias šiai gėlei laikymo variantas – įstiklintas ir apšiltintas balkonas (lodžija). Kai tik pasirodo žiedų strėlė, augalą reikia įnešti į namus.

Apšvietimas. Klivija nors ir gali ištverti pavėsį, ją geriau laikyti šviesioje patalpoje.

klivia2Laistymas. Vasarą kliviją reikia laistyti kai pradžiūsta žemė. Tačiau reikia prižiūrėti, kad vazone nesikauptų vanduo. Kai tik pasirodys pirmieji pumpurai, augalą reikia pradėti laistyti gausiau. Nuo rugpjūčio pradžios laistymą reikia suretinti, o žiemą gėlę laistyti minimaliai.

Oro drėgmė. Šiam augalui reikalinga nedidelė oro drėgmė.

Priežiūra. Klivijai reikalingas ramybės laikotarpis, todėl jeigu norite, kad jūsų gėlė žydėtų reguliariai, pasirūpinkite klivijos ramybės periodu. Jaunai klivijai reikalingas dviejų mėnesių ramybės laikotarpis nuo rugsėjo. Pas stambesnę kliviją ramybės laikotarpis trunka ilgiau. Prižiūrėkite, kad gėlė nepradėtų mesti lapų, jeigu pastebėjote tai, iš karto palaistykite augalą.

Dauginimas. Klivija dauginama šoniniais ūgliais.

Persodinimas. Gėlė persodinama tik tais atvejais, jeigu tai būtina.

Glorioza

glorioza1Glorioza  (lot. Gloriosa) priklauso lelijinių šeimos augalų grupei. Gėlė žydi vasaros viduryje, ji turi liaunus stiebus, todėl gloriozai reikia atramos. Dėmesio, glorioza turi nuodingas antžemines dalis ir šaknis, todėl elgtis su šiuo augalu reikia labai atsargiai.

Laikymo vieta. Gloriozą reikia laikyti šiltoje ir gerai apšviestoje vietoje. Vasarą gėlę reikia išnešti į gryną orą ir ūglius pririšti prie atramos. Rudenį, kai ūgliai nudžiūva, stiebagumbį reikia palikti vazone ir per visą žiemą nelaistyti laikant +12° C – +15° С oro temperatūroje. Žiemos pabaigoje, vasarį stiebagumbį reikia nuvalyti ir persodinti į gėlėms skirtą žemę. Persodinimas vykdomas esant +20° С oro temperatūrai.

Apšvietimas. Glorioza mėgsta ryškią šviesą.

Laistymas. Vasarą šią gėlę reikia laistyti vidutiniškai. Pradedant nuo rudens laistymas suretinamas, o po nudžiūvimo ir visiškai užbaigiamas.

Oro drėgmė. Glorioza mėgsta vidutinę oro drėgmę. Tačiau šią gėlę reikia dažnai apipurkšti.

glorioza2Tręšimas. Augalas pavasarį ir vasarą tręšiamas kartą per 2-3 savaites  pusiau koncentruotomis trąšomis.

Dauginimas. Glorioza dauginama sėklomis ir stiebagumbiais. Gėlė, kuri auginama iš sėklų, sužydi tik po dviejų metų. Stiebagumbis – vaikas būtinai turi būti nepažeistas, nes kitu atveju jis neišleis ataugų. Stiebagumbiai sodinami žiemą (nuo sausio iki kovo) į atskirus vazonus po vieną, po to pastatomi į šiltą vietą lengvai juos drėkinant. Kai tik pasirodys pirmieji ūgliai, laistyti reikia pradėti gausiai, o patį augalą pastatyti į šviesią vietą. Sėklas reikia pasėti sausio mėnesį į lapinę žemę.

Persodinimas. Glorioza persodinama į žemių mišinį iš lapinės žemės, velėnos žemės, puveningos žemės su durpėmis ir smėliu (viskas lygiomis dalimis).

Auginimo sunkumai. Glorioza gali būti pažeista raudonosios voratinklinės erkutės, o taip pat gėlė neperneša vandens trūkumo. Todėl reikia nuolat prižiūrėti, kad neperdžiūtų augalo šaknys.

 

Avalyne internetu

Amarilis

amarilisAmarilis (lot. Amaryllis) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Vamzdelio formos baltų, rožinių arba raudonų, maloniai kvepiančių žiedų skėtis pasirodo ant žiedkočio 50-70 cm aukštyje. Amarilio žiedyne paprastai būna 6-12 žiedų. Ši nuostabi gėlė žydi rudenį. Amarilio svogūnėlis yra kriaušės formos, stambus, pusė jo iškilę virš žemės vazonėlyje.

Laikymo sąlygos. Ramybės laikotarpiu amarilio svogūnėliui nereikalinga šviesa. Tuo metu vazonėlius su svogūnėliais reikia laikyti sausoje vietoje, apie +10° C oro temperatūroje. Tuo tarpu augimo laikotarpiu amarilis mėgsta šviesą.

Apšvietimas. Kadangi amarilis mėgsta šviesą, laikyti jį reikėtų ryškioje šviesoje.

Laistymas. Kol gėlė yra ramybės periode, jos laistyti nereikia.  Vasario pabaigoje amarilis perkeliamas į šviesią vietą ir yra laistomas kol pasirodo 7-10 cm aukščio žiedų strėlė. Šiuo laikotarpiu gėlė laistoma vidutiniškai, priešingu atveju gali išsiskleisti lapai, o žiedai gali taip ir nepasirodyti. Šiai gėlei reikalinga nedidelė oro drėgmė.

Persodinimas. Amarilio ramybės laikotarpis yra pavasarį ir vasarą. Gėlė persodinama po vegetacijos pradžios. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė (1 dalis), puveninga žemė (1 dalis), smėlis (2 dalys). Amarilis persodinamas į negilų, bet platų vazoną. Jeigu gėlės svogūnėliai nėra stambūs, juos galima susodinti po du. Kol pasirodys žiedų strėlė, laistyti reikia vidutiniškai, toliau reikia laistyti gausiai ir tręšti kartą per dvi savaites. Kai tik nudžiūsta lapai, amarilio laistymą reikia beveik užbaigti. Nuvytusių gėlės lapų pašalinti negalima, nes juose gausu maistingų medžiagų, kurios turi patekti į svogūnėlį. Amarilis persodinamas kartą per 4-5 metus.

Dauginimas. Amarilis dauginamas dukteriniais svogūnėliais, kurie pražys trečiais arba ketvirtais metais po pasodinimo. Taip pat šį augalą galima dauginti ir sėklomis, tačiau šiuo atveju amarilis pražys tik 7-8 metais po sėklų pasėjimo.

Frezija

frezija1Frezija (lot. Freesia) priklauso vilkdaginių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Pietų Amerika. Kaip kambarinis augalas yra auginama hibridinė frezija, kuri išauga iki 50-60 cm aukščio, turi siaurus lapus. Ant ilgo žiedkočio susiformuoja nuostabūs žiedynai, ant kurių išsiskleidžia apie dešimt piltuvėlio pavidalo, maloniai kvepiančių žiedų.

Žiedų spalva gali būti pati įvairiausia: geltona, alyvinė, raudona, balta, violetinė. Frezijos lapus reikia parišti prie atramos, nes kitu atveju jie nulinks, apsilaužys ir gėlė praras savo dekoratyvų patrauklumą.

Laikymo sąlygos. Vegetacijos laikotarpiu freziją reikia laikyti +20° С – +25° С oro temperatūroje. Gėlei pražydėjus nupjaunamas sausas žiedkotis, lapai pradeda vysti. Šiuo metu reikia suretinti frezijos laistymą, nes prasideda augalo ramybės laikotarpis. 1-2 mėnesių laikotarpiu gėlė laikoma šiltoje ir sausoje vietoje, nes būtent šiuo periodu susiformuoja naujo svogūnėliai. Po to svogūnėlius reikia iškasti iš žemės ir iki pasodinimo laikyti +15° С temperatūroje. Frezijos svogūnėlių negalima laikyti šaldytuve arba rūsyje.

Apšvietimas. Frezija mėgsta ryškią saulės šviesą be pritemdymo.

Laistymas. Žydėjimo laikotarpiu freziją reikia gausiai laistyti. Tuo tarpu svogūnėlių dygimo metu gėlė laistoma vidutiniškai. Kadangi svogūnėliai gali lengvai supūti, todėl negalima palikti atliekamo vandens vazonėlyje.

frezijaOro drėgmė. Frezija mėgsta padidintą oro drėgmę, ją reikia dažnai apipurkšti, ypač vasarą. Apipurškus augalą, jį reikia pridengti nuo tiesioginės saulės, nes kitaip gėlė patirs saulės nudegimus.

Tręšimas. Frezija tręšiama augimo laikotarpiu, pumpurų formavimosi ir žydėjimo metu. Tręšti reikia kartą per dvi savaites žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Dauginimas. Frezija dauginama svogūnėliais ir sėklomis. Sėklas kovo-balandžio mėnesį reikia pasėti į purią durpinę žemę, tada gėlė pražys rudenį. Sėklos sudygs po 10-15 dienų. Svogūnėliai-vaikai sodinami pavasario viduryje, juos reikia pilnai užberti žemėmis 5-6 cm gylyje. Frezija labai lengvai dauginasi, todėl sėklas ir svogūnėlius galima sodinti ištisus metus. Pagrindinė sąlyga, reikalinga gėlei gerai augti ir vystytis, – didelis šviesos kiekis.

Persodinimas. Žemių mišinys persodinimui: lapinė žemė, puveninga žemė, durpinė žemė, smėlis (viskas lygiomis dalimis). Galima įsigyti jau paruoštą žemę svogūniniams augalams.

Moringa

moringaMoringa (lot. Moringa) priklauso magnolijinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Indija, Afrika, Malaizija. Gyvojoje gamtoje paplitę apie 13 šio augalo rūšių.

Laikymo sąlygos. Vasarą moringa laikoma +20° C – +28° C  oro temperatūroje, žiemą gėlė laikoma vėsiai (+12° С – +13° С), žiemos mažiausia temperatūra – +10° С. Tuo pačiu augalą reikia laikyti sausai, bet neleisti žemei visiškai perdžiūti. Moringa vasarą mėgsta būti gryname ore, nebijo skersvėjų.

Apšvietimas. Moringa mėgsta saulėtą vietą, priedangos nuo tiesioginių saulės spindulių jai gali prireikti tik vasarą, karštomis dienos valandomis. Ši gėlė puikiai auga prie įvairių pusių langų, išskyrus šiaurinę.

Laistymas. Pavasarį ir vasarą moringa laistoma gausiai, žiemą, augalo ramybės laikotarpiu, laistoma laba ribotai. Moringa labai atspari sausrai, tačiau žemei perdžiūvus karštuoju metų laiku, augalas pradeda mesti lapus.

Oro drėgmė. Moringą reikia reguliariai apipurkšti ir pastatyti ant padėklo su šlapiu keramzitu.

Tręšimas. Augalas nuo balandžio iki rugpjūčio kartą per dvi tris savaites tręšiamas skystomis mineralinėmis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams.

Persodinimas. Moringa persodinama kasmet pavasarį. Žemių mišinys persodinimui: smėlis, lapinė žemė, durpinė žemė, smulkus keramzitas (viskas lygiomis dalimis). Ant vazono dugno būtina patiesti aukštą drenažo sluoksnį.

Dauginimas. Moringa dauginama auginiais ir sėklomis.

Sparmanija

sparmanija1Sparmanija (lot. Sparmannia) priklauso liepinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė yra Pietų Afrika. Šis augalas dar vadinamas kambarine liepa. Sparmanija greitai auga, turi stačius sumedėjusius stiebus, kurie padengti stambiais, nulinkusiais lapais.

Laikymo vieta. Sparmaniją reikia laikyti vidutinėje arba šiltoje oro temperatūroje, tačiau oro temperatūra neturi viršyti +24° С. Žiemą mažiausia oro temperatūra – +10° С.

Apšvietimas. Sparmanija mėgsta gerai apšviestą kambario vietą ir vasarą, ir žiemą. Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių augalui gali būti reikalinga tik vasarą, karščiausiomis dienos valandomis.

Laistymas. Augalas gausiai laistomas pavasarį ir vasarą. Žemė vazone visuomet turi būti šiek tiek drėgna. Kadangi sparmanija savo stambiais lapais išgarina labai daug vandens, gali būti, jog vasarą augalą reikės laistyti beveik kasdien. Žiemą gėlę reikia laistyti vidutiniškai.

Oro drėgmė. Sparmanija mėgsta drėgną orą, todėl augalą reikia reguliariai apipurkšti.

Tręšimas. Nuo balandžio iki rugsėjo kartą per dvi savaites augalas  tręšiamas kambariniams augalams skirtomis skystomis trąšomis.

Persodinimas. Iki trijų metų sparmanija persodinama kasmet, o po to kas antrus metus.  Žemių mišinys persodinimui: molinga velėnos žemė, lapinė žemė, smėlis(2:1:1). Ant vazono dugno reikia padėti gerą drenažą.

Dauginimas. Sparmanija dauginama viršūnėlių auginiais ir šoninių ūglių viršūnėlėmis.