K

Kvepenė

1311336965_osmantusSavo bute viename iš kambarių galite pasistatyti nuostabų augalą – gydytoją – kvepenę (lot. Osmanthus). Tai visžalis krūmas arba nedidelis medelis su kietais elipsės formos lapais ir labai smulkiais baltais kvepiančiais žiedais, augančiais žiedynų šluotelėse. Kvepenė žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Kvepenė pasižymi gydomosiomis savybėmis, ji savo žieduose turi eterinių aliejų,  kurie padeda esant kosuliui. Nuoviru iš kvepenės stiebų arba žievės gydomas kokliušas ir tepamos šunvotės.

Apšvietimas. Kvepenė mėgsta šviesią laikymo vietą, nors gerai auga ir pusiau šešėlyje.

Temperatūra. Žiemą kvepenė laikoma +6° C – +8° С ir aukštesnėje temperatūroje. Vasarą augalą geriau išnešti į gryną orą – sodą ar balkoną.

Oro drėgmė. Lengvai ištveria sausą patalpų orą.

Laistymas. Augimo laikotarpiu (balandžio – rugsėjo) kvepenę reikia laistyti gausiai, o žiemą saugoti, kad neperdžiūtų žemė.

Tręšimas. Kvepenė tręšiama du kartus per mėnesį (balandį – rugsėjį) visavertėmis mineralinėmis trąšomis.

Persodinimas. Augalas persodinamas kasmet pavasarį. Po 5 metų – kartą per 5 – 6 metus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė ir smėlis (2: 1: 0, 5).

Dauginimas. Kvepenė dauginama sėklomis ir auginiais sausio – vasario arba rugpjūčio mėnesiais.

Krinas

krinumKrinas (lot. Crinum) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Pietų Afrika, Amerikos atogrąžų miškai, Rytų Azija. Krinas pakankamai stambus augalas, todėl jį reikia auginti pakankamai erdviose patalpose. Krinas nuostabiai papuoš bet kokį interjerą ir kaip pavienis augalas, ir kitų augalų kompozicijoje.

Krinas turi 15 cm apimties svogūnėlį, iš kurio išauga net iki 1 metro aukščio žiedkotis  su puošniu žiedyno skėčiu, kuriame auga piltuvėlio formos žiedai, kurie žydi vasarą. Žiedai gali siekti 17 cm ilgį. Žiedyne gali būti net iki 30 žiedų. Žiedai nevysta ilgiau kaip mėnesį. Krino lapai yra visžaliai, platūs ir nulinkę į visas puses.

Laikymo vieta. Krinas mėgsta labai šviesią laikymo vietą su šiek tiek tiesioginių saulės spindulių. Vasarą augalą galima laikyti gryname ore. Žiemą krinas laikomas vėsiai (+8° С – +10° С).

Apšvietimas. Krinas mėgsta ryškią šviesą.

Laistymas. Krinas nereiklus augalas. Vasarą kriną reikia laistyti gausiai, o taip pat jį reikia apipurkšti ir tręšti. Žiemą, augalo ramybės laikotarpiu, laistymą reikia staiga suretinti, tačiau negalima leisti, kad gėlės žemė perdžiūtų.

Oro drėgmė. Krinas mėgsta vidutinę oro drėgmę.

Dauginimas. Augalas dauginamas dukteriniais svogūnėliais ir sėklomis, kurios susidaro dirbtinai apdulkinus gėlės žiedus.

Persodinimas. Suaugęs krinas persodinamas kartą per 2-3 metus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė (2 dalys), lapinė žemė (1 dalis), puveninga žemė ir smėlis. Sodinti kriną reikia taip, kad jo svogūnėlis 1/3 kyšotų virš žemės paviršiaus. Vazonas persodinimui turi būti platus, nes krinas turi galingas šaknis ir stambų svogūnėlį.

Klivija

klivija1Klivija (lot. Clivia) priklauso amarilinių šeimos augalų grupei.  Šis augalas turi tamsiai žalių, ilgų ir siaurų lapų rozetę. Ant klivijos žiedkočio išsiskleidžia oranžiniai arba geltonai oranžiniai žiedai. Ši gėlė turi vaisių – uogą.

Klivija yra puikus variantas gėlininkams mėgėjams, nes ši gėlė visai nereikli. Klivija yra nuostabus augalas, turintis ilgus diržo pavidalo lapus ir stambius žiedus (4 cm pločio), kurie auga žiedyne ant tiesaus žiedkočio. Pas suaugusią kliviją galima pamatyti net iki 30 žiedų. Viena klivija gali turėti net kelis žiedkočius. Ši gėlė pradeda žydėti vasario mėnesį.

Klivija turi galingas šaknis, kurių praradimą, kaip ir lapų praradimą, išgyvena labai skausmingai, o po to labai ilgai atsigauna.

Laikymo vieta. Klivija gerai ištveria laikymą šešėlyje, tačiau geram jos augimui ir vystymuisi reikalinga šviesi laikymo vieta be tiesioginių saulės spindulių. Geriausia klivijai vieta – vakarinės pusės langas. Vasarą augalą galima išnešti į gryną orą. Nuo rudens pabaigos iki pavasario pradžios (lapkritis – kovas) kliviją reikia laikyti +8° C – +12° С oro temperatūroje. Geriausias šiai gėlei laikymo variantas – įstiklintas ir apšiltintas balkonas (lodžija). Kai tik pasirodo žiedų strėlė, augalą reikia įnešti į namus.

Apšvietimas. Klivija nors ir gali ištverti pavėsį, ją geriau laikyti šviesioje patalpoje.

klivia2Laistymas. Vasarą kliviją reikia laistyti kai pradžiūsta žemė. Tačiau reikia prižiūrėti, kad vazone nesikauptų vanduo. Kai tik pasirodys pirmieji pumpurai, augalą reikia pradėti laistyti gausiau. Nuo rugpjūčio pradžios laistymą reikia suretinti, o žiemą gėlę laistyti minimaliai.

Oro drėgmė. Šiam augalui reikalinga nedidelė oro drėgmė.

Priežiūra. Klivijai reikalingas ramybės laikotarpis, todėl jeigu norite, kad jūsų gėlė žydėtų reguliariai, pasirūpinkite klivijos ramybės periodu. Jaunai klivijai reikalingas dviejų mėnesių ramybės laikotarpis nuo rugsėjo. Pas stambesnę kliviją ramybės laikotarpis trunka ilgiau. Prižiūrėkite, kad gėlė nepradėtų mesti lapų, jeigu pastebėjote tai, iš karto palaistykite augalą.

Dauginimas. Klivija dauginama šoniniais ūgliais.

Persodinimas. Gėlė persodinama tik tais atvejais, jeigu tai būtina.

Krotonas

krotonas1Krotonas (lot. Codiaeum) priklauso karpažolinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė yra Ramiojo vandenyno salos ir Pietryčių Azija. Krotoną mėgsta daugelis gėlininkų dėl jo nepaprasto lapų grožio. Kaip kambarinis augalas, ko gero, labiausiai paplitęs margaspalvis krotonas.

Laikymo vieta. Krotonas mėgsta šilumą, jis laikomas vidutinėje oro temperatūroje. Žiemą augalas laikomas +16° С – +18° С temperatūroje, bet ne žemesnėje kaip +16° С.

Apšvietimas. Krotonas mėgsta šviesą ir jam reikalinga saulės šviesa tam, kad palaikyti margą lapų spalvą, tačiau prie pavasario saulės augalą reikia pratinti palaipsniui. Itin karštomis vasaros dienomis galbūt prireiks pridengti krotoną nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą krotoną reikia laikyti labai šviesioje patalpoje, nes priešingu atveju jo lapai praras margaspalvį raštą. Optimali vieta laikyti krotonui  yra rytinė arba vakarinė lango pusė.

Laistymas. Nuo pavasario iki rudens krotonas laistomas gausiai, tarp laistymų žemė turi lengvai pradžiūti. Žiemą augalas laistomas vidutiniškai. Krotonas blogai perneša žemės perdžiūvimą, tačiau drėgmės perteklius taip pat nepageidautinas.  Laistyti augalą reikia šiltu ir gerai nusistovėjusiu vandeniu.

krotonas2Oro drėgmė. Krotonas mėgsta padidintą oro drėgmę, todėl augalą būtina reguliariai apipurkšti ir lapus valyti drėgna kempine. Žiemą įjungus centrinį šildymą, krotonas gali kentėti dėl sauso oro, todėl gėlę reikia pastatyti ant padėklo su vandeniu ir dažnai apipurkšti.

Tręšimas. Augalas kartą per dvi savaites tręšiamas nuo kovo iki rugpjūčio specialiomis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams.

Persodinimas. Krotonas persodinamas kartą per du metus, o seni augalai – kartą per tris keturis metus. Vazonas šiai gėlei persodinti neturi būti per didelis, ant vazono dugno reikia padėti gerą drenažą. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, durpinė žemė, smėlis (viskas lygiomis dalimis).

Dauginimas. Krotonas dauginamas auginiais, kurie nupjaunami žiemos pabaigoje ir įšaknijami drėgname smėlyje arba vandenyje, panaudojus augimą stimuliuojančius fitohormonus.

Koleusas

koleusas1Koleusas (lot. Coleus) priklauso notrelinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė – Javos sala. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama apie 150 šio žolinio augalo rūšių. Savo išore koleusas primena dilgėlę, tik su gražiai išmargintais lapais ir be dygliukų.

Laikymo vieta. Vasarą koleusas laikomas vidutinėje temperatūroje, o žiemą – vėsiai – +15° С – +16° С. Minimali laikymo temperatūra žiemą – +12° С.

Apšvietimas. Koleusas mėgsta gerą apšvietimą, jam reikalinga ryški pasklidusi šviesa, tačiau augalą vasaros metu reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas. Vasarą augalas laistomas gausiai, nuo rudens laistymas suretinamas, tačiau žemė visada turi būti drėgnoka. Laistymui skirtas vanduo turi būti minkštas.

Oro drėgmė. Koleusui reikalingas drėgnas oras, todėl augalą reikia apipurkšti arba pastatyti  vazoną su gėle ant padėklo su šlapiu keramzitu.

Tręšimas. Nuo kovo iki rugsėjo tręšti gėlę reikia kiekvieną savaitę. Tręšiama mineralinių trąšų, skirtų augalams su dekoratyviniais lapais, tirpalu.

Persodinimas. Koleusas persodinamas kasmet pavasarį, kartais tai reikia padaryti ir vasarą, nes augalo šaknys labai greitai auga ir apraizgo visą vazone esančią žemę. Papildomai persodinti reikės tuo atveju, jeigu  šaknys šaknys pasirodys iš vazono drenažo skylučių. Persodinimui tinka bet kokia maistinga žemė, augalas nėra išrankus žemės sudėčiai.

Dauginimas. Augalas pavasarį ir vasarą dauginamas sėklomis arba stiebo auginiais.

Ktenantė

ktenantė1Ktenantė (lot. Ctenanthe ) priklauso marantinių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė yra Amerikos atogrąžų regionai. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama 15 šio augalo rūšių. Ktenantė labai panaši į kalatėją, ir šias gėlės dažnai tarpusavyje painioja. Iš tiesų šie du augalai yra labai giminingi.

Laikymo vieta. Ktenantė yra šilumą mėgstantis augalas, jos laikymo minimali oro temperatūra visus metus turi būti +16° С.  Augalas neperneša skersvėjų ir staigių oro temperatūros permainų. Vasarą optimali ktenantei oro temperatūra – +20° С – +25° С, žiemą – +18° С – +20° С. Ktenantės nereikia perstatinėti iš vienos vietos į kitą.

Apšvietimas. Augalas mėgsta pusiau šešėlį, nes esant ryškiam apšvietimui arba per daug pritemdytoje vietoje augalas praranda lapų spalvingumą. Žiemą ktenantės nereikia statyti arti langų. Gėlę reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas. Augalas laistomas gausiai. Žiemą laistymas suretinamas iki vidutinio. Laistymui skirtas vanduo turi būti minkštas ir šiltas

ktenantė2Oro drėgmė. Ktenantei reikalinga labai didelė oro drėgmė. Todėl augalą galima pastatyti ant plataus padėklo su šlapiu keramzitu arba žvirgždu, o taip pat apjuosti molinį vazoną šlapiomis kiminų samanomis. Gėlę reikia reguliariai apipurkšti. Jauną augalą geriau auginti kambariniame šiltnamėlyje arba terariume.

Tręšimas. Augalas tręšiamas nuo balandžio iki rugpjūčio. Tręšti reikia kompleksinėmis skystomis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams su dekoratyviniais lapais. Tręšiama kartą per dvi savaites puse rekomenduojamos dozės. Ktenantė netręšiama mėnesį po persodinimo.

Dauginimas. Pavasarį persodinimo metu augalas dauginamas krūmo dalimis. Vazonas su augalu uždengiamas stiklainiu ir pastatomas į šiltą vietą iki jo įsišaknijimo. Taip pat gėlė dauginama viršūninėmis ir šoninėmis lapų rozetėmis.

Persodinimas. Ktenantė persodinama kasmet pavasarį. Žemė turi būti puri. Vazonas turi būti negilus. Žemių mišinys persodinimui: lapinė žemė, durpinė žemė, puveninga žemė, spygliuočių žemė, smėlis (2-3:1:1:1:1). Galima naudoti stambų mišinį, skirtą azalijoms. Ant vazono dugno reikia padėti gerą drenažą. Augalo šaknis galima pridengti samanomis.

Kaladis

kaladis1Kaladis (lot. Caladium) priklauso ajerinių šeimos augalų grupei. Šio augalo tėvynė yra Pietų Amerika. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama 15 šio augalo rūšių. Kaip kambarinė gėlė dažniausiai auginamas dvispalvis kaladis.

Dvispalvis kaladis – tai žolinis bestiebis augalas. Šio augalo stiebagumbiai yra pailgos formos, apie 10 cm ilgio.  Ant ilgų kotelių išsidėstę ieties arba strėlės formos lapai, siekiantys 30 cm. Dvispalvis kaladis žydi neišvaizdžiais smulkiais žiedais, kurie auga iš žiedyno burbuolės. Daugelis šių augalų turi dvispalvius lapus, išmargintus raudonomis arba rausvomis dėmėmis su tamsiai žaliu kraštų apvadu.

Laikymo vieta. Kaladis gerai auga ir vystosi laikomas prie rytinės ir šiaurės vakarų pusės lango. Vasarą augalą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip +25° С temperatūroje. Rudenį kaladis pradeda ramybės laikotarpį, ir jį reikia laikyti +16° С – +18° С oro temperatūroje.

Apšvietimas. Kaladis mėgsta ryškią pasklidusią šviesą, tačiau vasarą, karštomis vidurdienio valandomis jį būtina pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių.

kaladis2Laistymas. Nuo pavasario iki rudens kaladis laistomas gausiai. Tačiau prižiūrėkite, kad  žemė nebūtų per daug drėgna. Prasidėjus ramybės laikotarpiui laistymas suretinamas, o po to ir visai nustojama laistyti.

Oro drėgmė. Kaladis mėgsta drėgną orą. todėl vazoną su gėle geriau pastatyti ant padėklo su šlapiu keramzitu arba apsupti molinį vazoną drėgnomis samanomis. Apipurkšti kaladį galima tik šiltu ir minkštu vandeniu iš pačio smulkiausio purkštuvo.

Tręšimas. Augalas tręšiamas nuo balandžio iki rugpjūčio, intensyvaus augimo laikotarpiu.  Kaladis tręšiamas skystomis kompleksinėmis trąšomis, skirtomis augalams su dekoratyviniais lapais.

Dauginimas. Dauginamas kaladis dukteriniais stiebagumbiais.

Persodinimas. Kovo mėnesį, kai baigiasi ramybės laikotarpis, augalo stiebagumbiai persodinami į šviežią žemę. Žemių mišinys persodinimui: lapinė žemė, durpinė žemė, puveninga žemė, smėlis (1:1:1:1).

Kinkanas

kinkanas3Kinkanas (lot. Fortunella) priklauso rūtinių šeimos augalų grupei. Tai visžalis krūmas, kambario sąlygomis galintis pasiekti pusantro meto aukštį. Kinkano lapai nedideli, kieti, tamsiai žalios spalvos. Ši gėlė žydi stambiais baltais žiedais, žydėjimo laikotarpis prasideda vasaros pabaigoje arba rudenį. Pražydėjus susiformuoja valgomi oranžinės spalvos vaisiai, kurie subręsta gruodžio – sausio mėnesį.

Laikymo vieta. Vasarą kinkaną reikia laikyti gryname ore: sode, balkone arba lodžijoje. Žiemą kinkaną reikia laikyti šviesioje, vėsioje patalpoje, kur oro temperatūra siektų  +6° С, žiemos minimali oro temperatūra – +4° С. Laikotarpiu kai formuojasi pumpurai, žiedynai ir vaisių užuomazgos, gėlę geriau laikyti +15° С +18° С temperatūroje.

Apšvietimas. Kinkanas mėgsta ryškią saulės šviesą. Vasarą, karščiausiomis vidurdienio valandomis augalą reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas. Nuo balandžio iki rugsėjo kinkaną reikia laistyti gausiai. Žiemą augalas laistomas vidutiniškai.

kinkanas1Oro drėgmė. Kinkanas mėgsta padidintą oro drėgmę, todėl gėlę būtina reguliariai apipurkšti šiltu vandeniu.

Tręšimas. Tręšiamas kinkanas kartą per dvi savaites skystomis trąšomis, skirtomis kambarinėms gėlėms.

Persodinimas. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę (nuo 5 metų) – kartą per du tris metus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, puveninga žemė, stambiagrūdis smėlis (2:1:1:1). Ant vazono dugno reikia patiesti gerą drenažą.

Dauginimas. Kinkanas dauginamas sėklomis ir auginiais.

Kaktusai ir jų priežiūra

kaktusaiKambariniai kaktusai buvo labai populiarūs prieš gerą dešimtmetį, tačiau dar ir dabar netrūksta  žmonių,  auginančių šiuos augalus namuose. Nesunku suprasti, kodėl šie augalai yra tokie populiarūs. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kambarinius kaktusus mėgsta daugybė žmonių yra ypač paprasta priežiūra.

Kaktusų tėvynė yra Amerika, į kitas pasaulio vietoves jie pateko keliautojų dėka. Štai, pavyzdžiui, į Europą kaktusus atgabeno Kolumbo bendrakeleiviai. Šiuo metu specialistai priskaičiuoja apie 3 000 kaktusų rūšių, tačiau tikrai ne visų rūšių kaktusus galima auginti kambariuose. Kaktusai yra skirstomi į keturias morfologines grupes: Pietų Amerikos rutuliškuosius, Šiaurės Amerikos rutuliškuosius, koloniškuosius bei įvairius kitus. Trumpai susipažinsime su kaktusų gentimis. Skaityti daugiau →

Kiparisas

kiparisas2Kiparisas (lot. Cupressus)  priklauso kiparisinių šeimos augalų grupei. Šio visžalio augalo tėvynė – Amerika. Auginimui namuose specialiai išvesta kambarinių kiparisų rūšis, kuri nuo įprasto kipariso skiriasi savo nedideliu dydžiu. Kiparisas yra spygliuotis. Specializuotose gėlių parduotuvėse galima nusipirkti įvairių formų kiparisų.

Laikymo vieta. Kiparisas mėgsta ryškią pasklidusią šviesą, jį reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą kiparisą reikia laikyti šviesioje patalpoje, jį galima pastatyti arčiau lango. Tuo tarpu vasarą laikyti kiparisą ant palangės negalima, išskyrus šiaurinius langus. Oro temperatūra patalpoje, kur laikomas kiparisas, žiemą negali būti žemesnė kaip +5° С, optimali kiparisui oro temperatūra žiemą – +8° С – +10° С.  Šiltuoju metų laiku kiparisą geriau išnešti į gryną orą. Šis kambarinis augalas neperneša karšto oro, kuris sklinda nuo centrinio šildymo radiatorių. Taip pat kiparisas neperneša skersvėjų.

Apšvietimas. Šiam augalui patinka ryški šviesa, bet ne tiesioginiai saulės spinduliai. Esant šviesos trūkumui šis augalas ištįsta, prarasdamas savo formą ir dekoratyvumą. Esant šviesos pertekliui, kiparisas praranda lapus.

Laistymas. Nuo pavasario iki rudens kiparisą reikia laistyti gausiai. Žiemą laistymas suretinamas iki vidutinio. Stebėkite, kad vazone neliktų vandens pertekliaus, nes kiparisas nemėgsta perteklinės drėgmės. Taip pat šis augalas neperneša žemės perdžiūvimo. Kipariso laistymas žiemos metu priklauso nuo oro temperatūros. Esant +8° С oro temperatūrai laistyti kiparisą reikia vieną kartą per 10 dienų, o esant +12° С – +14° С temperatūrai – kartą per savaitę.

kiparisas1Oro drėgmė. Pavasarį ir vasarą kiparisą reikia dažnai apipurkšti. Jeigu negalite žiemą garantuoti kiparisui vėsių laikymo sąlygų, tada reikia šį augalą apipurkšti kasdien ryte ir vakare šiltu vandeniu.

Tręšimas. Kiparisas tręšiamas nuo gegužės iki rugpjūčio skystomis mineralinėmis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams.

Dauginimas. Šis augalas pavasarį ir vasarą dauginamas auginiais, o pavasarį dauginamas ir sėklomis.

Persodinimas. Kiparisas persodinamas kasmet pavasarį. Persodinimas pakeičiant žemę vyksta tik esant būtinybei, nes kiparisas blogai perneša šaknų traumas. Todėl taikomas tik augalo perkrovimas į kitą talpą. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė, lapinė žemė, durpinė žemė, smėlis (1:2:1:1). Kiparisas mėgsta purią žemę, jį persodinant šaknies kaklelis neturi būti giliai žemėje, nes priešingu atveju kiparisas gali žūti. Ant kipariso vazono dugno reikia pakloti gerą drenažą.