Buksmedis (lot. Buxus) priklauso buksmedinių šeimos augalų grupei. Šios gėlės tėvynė – Šiaurės Afrika, Azija, Japonija, Kaukazas. Šalyse su šiltu klimatu buksmedis dažnai auginamas kaip gyvatvorė. Taip pat buksmedis yra klasikinis augalas, kurį galima auginti kaip bonsą. Buksmedis turi gausybę privalumų kaip vazoninis augalas: jis gerai krūmijasi, jį galima auginti nedideliuose vazonuose, jis turi smulkius lapelius, be to buksmedis yra labai naudingas augalas.
Laikymo vieta. Vasarą buksmedį geriau laikyti gryname ore (sode, balkone). Žiemą šį augalą reikia laikyti vėsiomis sąlygomis. Žiemos temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +12° С, optimali temperatūra – +16° С – +18° С.
Apšvietimas. Buksmedis mėgsta ryškią pasklidusią šviesą. Vasarą, vidurdienį buksmedį reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Sode buksmedis turi augti natūraliame aukštesnių augalų šešėlyje.
Laistymas. Vasarą buksmedį reikia laistyti gausiai, žiemą laistymą reikia suretinti, priklausomai nuo oro temperatūros.
Oro drėgmė. Buksmedžiui reikalinga vidutinė oro drėgmė. Gėlę reikia periodiškai apipurkšti nusistovėjusiu vandeniu.
Tręšimas. Nuo pavasario iki rudens kartą per dvi savaites buksmedis tręšiamas trąšomis, skirtomis azalijoms.
Dauginimas. Buksmedis dauginamas auginiais ir sėklomis. Auginius reikia nupjauti vasaros pabaigoje, jie turi būti ne ilgesni kaip 7 cm ir būtinai turėti tarpubamblius. Buksmedžio auginiai įšaknijami sunkiai ir ilgai, todėl patariama naudoti fitohormonus, taip pat būtina pašildyti žemę.
Persodinimas. Buksmedis persodinamas kasmet. Žemių mišinys persodinimui: spygliuočių žemė, lapinė žemė, smėlis (1:2:1).