Visų šalių gėlininkai ir sodininkai granuliuotomis arba skystomis trąšomis nuolat tręšia savo kambarinius „numylėtinius“. Mat gėlės, gavusios eilinę „vitaminizuoto kokteilio“ porciją, auga greičiau. Tačiau, kaip bebūtų gaila, žemės sudėtis gėlės vazone dėl to nepasikeičia.
Žinoma, galima iš anksto nusipirkti jau paruoštą žemę ir pridėti jos į vazonus persodinant augalus, arba tiesiog reguliariai jos pabarstyti į gėlių vazonus. Tačiau vis dažniau su tokia žeme į namus galima parsinešti įvairių gyvių – vikšrų, vabalų arba muselių. Taip pat gamintojų gėlėms paruoštoje žemėje galima rasti net ir piktžolių sėklų.
Todėl daugelis gėlininkų susidomėjo taip vadinamomis alternatyviomis trąšomis arba tiesiog virtuvinėmis atliekomis. Šios atliekos gali pagerinti gėlių žemės būklę ir struktūrą, be to, jose tikrai nerasite jokių nemalonių siurprizų kenkėjų-vabzdžių pavidalu.
Atskiesta arbata ir kavos tirščiai. Arbatos užpilas (taip pat gali būti ir žolelių arbatos, mėtų ir pan.) ir kavos tirščiai iš tiesų padaro žemę vazone lengvesnę. Naudojimo pranašumas: neutralizuoja šarminį dirvožemį. Neigiama naudojimo pusė: jeigu jūsų augalo vazone įsiveisė žemės muselės, šių priemonių naudojimas staiga pagreitins kenkėjų veisimosi tempus. Todėl atskiestos arbatos ir kavos tirščių trąšas galima naudoti tik tuo atveju, jeigu žemėje nėra jokių gyvių.
Atskiestos arbatos įpilama kai kambarinės gėlės perkeliamos į didesnius vazonus ar kitas talpas. Tokių vazonų dugne patiesiamas keramzito sluoksnis, po to užpilamas nedidelis sluoksnis atskiestos arbatos, o ant viršaus užberiama žemėmis. Augalas persodinamas su savo žemių ant šaknų gniutulu. Augalinės atliekos tokiu būdu labai greitai virsta lengvu substratu. Be to, jos puikiai sulaiko drėgmę žemėje. Tačiau nei atskiestos arbatos, nei kavos tirščių tikromis trąšomis laikyti negalima. Tai tik dirvožemio užpildai.
Kiaušinių lukštai. Tai yra kalcio šaltinis. Tačiau skirtingai nuo azoto, kalio ir fosforo, kiaušinių lukštai nėra pirmojo pasirinkimo trąša. Į miltus sumalti kiaušinių lukštai bus naudingi augalams tik tuo atveju, jei bus supilami į augalų žemę kartu su kitomis mineralinėmis trąšomis. Tai paaiškinama tuo, jog didelė tokių trąšų dalis padidina žemės rūgštingumą, o lukštai veikia kaip to rūgštingumo neutralizatorius. Pastebimas teigiamas efektas – žemei mažiau gresia užrūgštėjimas. Prieš dėdami kiaušinių lukštus į žemę, prisiminkite: žemė suyra labai lėtai, todėl lukštų nedėkite per daug ir per dažnai, turėkite saiką. Bet kokie sodinukai vystysis labai lėtai (o kai kuriais atvejais gali ir žūti), jeigu per daug pridėsite smulkintų kiaušinių lukštų. Panašus efektas stebimas ir su pomidorų, pipirų (paprikos) ir baklažanų daigais. Kiaušinių lukštų milteliai – trąša, skirta sustiprėjusiems augalams.
Svogūnų lukštai. Kartą per mėnesį jūsų kambarinius augalus galima palaistyti svogūnų lukštų antpilu. Juo reikėtų apipurkšti augalus ir viršutinę jų žemės dalį, naudojant antpilą kaip profilaktinę nukenksminimo priemonę. Užpilkite svogūnų lukštus apytiksliai šešiomis stiklinėmis virinto vandens ir pavirinkite ant ugnies pusantros minutės. Palikite nusistovėti dviems valandoms, nukoškite per tankų sietelį arba marlę ir skystį supilkite į purkštuvą. Gėles apipurkškite tik šviežiu tirpalu, panaudodami jį visą iš karto (saugoti antpilo kitam kartui negalima). Praktiškai visi augalai šį tirpalą toleruoja kaip visavertę trąšą.
Apelsinų žievelės. Ši trąša naudojama analogiškai kaip ir svogūnų lukštai. Augalų apipurškimas apelsino žievelių tirpalu yra profilaktinė priemonė nuo voratinklinės erkutės. Šviežios arba džiovintos apelsino (arba mandarino) žievelės užpilamos šešiomis stiklinėmis virinto vandens. Paliekama nusistovėti 12 valandų, po to nukošiama. Apipurškimas šiuo tirpalu ne tik pradžiugins jūsų kambarines gėles, bet ir jus nustebins nuostabiu citrusiniu kvapu, kuris kambaryje išsilaikys net keletą valandų.