Amarilinių šeimai priklauso svogūninės gėlės. Dauguma tokių kambarinių gėlių plačiai prigijo mūsų namuose ir butuose, ir ypač yra mėgstamos dėl prabangių žiedynų, kurie susideda iš vieno arba kelių žiedų.
Norint sėkmingai namų sąlygomis auginti amarilinių šeimos kambarines gėles, būtina žinoti:
Šios šeimos kambarinėms gėlėms būtinas ramybės periodas, kuriam reikia sudaryti tinkamas sąlygas. Tai galima padaryti suretinus amarilinių gėlių laistymą iš karto po to, kai tik augalas pražydi. Laistymo dažnumas ramybės periodu priklauso nuo tokių gėlių rūšių. Pavyzdžiui, amarilinių šeimos gėlės, kurios nepraranda savo lapų, tokios kaip eucharis, laistomos ribotai. O štai gėlės, pas kurias ramybės periodu lapai nukrenta ir lieka tik svogūnėliai, laikomos sausai, jų nelaistant.
Kai kurie amarilinių šeimos kambariniai augalai jų ramybės periodu reikalauja vėsių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, valota. Kitos šios šeimos gėlės, tokios kaip amarilis, gali žiemoti ir įprastoje kambario temperatūroje.
Amarilinių šeimos kambarinės gėlės nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, todėl ir vietą šiems augalams reikia išrinkti šviesią, bet apsaugotą nuo tiesioginės saulės.
Šios šeimos kambarinės gėlės nepakenčia drėgmės pertekliaus, todėl net ir aktyvaus jų augimo laikotarpiu venkite žemės perdrėkinimo. Taip pat amarilinių šeimos gėlių, kaip taisyklė, nereikia apipurškinėti.
Amarilinių šeimos augalai mėgsta trąšas. Todėl juos būtina tręšti naudojant kompleksines mineralines trąšas. Tręšti pradedama vos tik pasirodo pirmieji lapai, vieną kartą per dvi savaites. Tręšti baigiama likus 1,5-2 mėnesiams iki augalo ramybės laikotarpio. Nerekomenduojama naudoti tręšimui organinių trąšų, nes jos gali išprovokuoti gėlių svogūnėlių ligas.
Persodinamos suaugusios amarilinių šeimos gėlės, kada vazonėlis gėlei tampa per ankštas. Šioms gėlėms reikalingas žemės mišinys: velėna, lapuota žemė, humusas, durpinė žemė, smėlis (2:1:1:1:1).
Erdvių vazonėlių amarilinių šeimos gėlės nemėgsta, juose tokios gėlės gali ir nepražysti. Kai kurių amarilinių gėlių svogūnėliai pasodinami tik į 2/3 žemės, o kitų svogūnėliai sodinami į žemę pilnai.